Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-12-04 · Administracinė byla Nr. AS-708-629/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
AS-708-629/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03334-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos švietimo
Trečiasis asmuo
Elektrėnų savivaldybė, Elektrėnų savivaldybės sporto centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-708-629/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03334-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Elektrėnų savivaldybė, Elektrėnų savivaldybės sporto centras) dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2019 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. SR-3841 (toliau – ir Raštas).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. S. skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. SR-3841 kildinamas ne iš viešojo administravimo, o iš darbo santykių, nes ministerija pateikė aiškinimą dėl darbo santykiuose taikytinų teisės aktų nuostatų aiškinimo. Taigi, pareiškėjos reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme – toks pareiškėjos ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, nes tai civilinio pobūdžio ginčas. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes skundas paduotas dėl reikalavimo, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Taip pat teismas pažymėjo, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. SR-3841 apskritai neadresuojamas pareiškėjai, jis yra tarpinio pobūdžio dokumentas, kuriame paaiškinamos nuostatos pareiškėjos darbdaviui, turėsiančiam priimti atitinkamą sprendimą, sukelsiantį pareiškėjai teisines pasekmes.

III.

Pareiškėja R. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir įpareigoti teismą pareiškėjos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjos nuomone, nors ginčijamas Raštas adresuotas ne pareiškėjai, tačiau jame yra aiškinama, kaip turi pasielgti darbdavys (Elektrėnų savivaldybės sporto centras) su darbuotoja R. S.. Rašte aiškiai ir vienareikšmiškai nurodoma, kad pareiškėja turi būti atleista iš dailiojo čiuožimo trenerės pareigų, nes neturi nepriekaištingos reputacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 5¹ straipsnio 1 dalį ir dėl to negali dirbti mokytoja. Be to, pačiame Rašte nurodoma, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Skundžiamu Raštu pareiškėja 2019 m. spalio 7 d. buvo įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo.

Ministerijos kompetencija įtvirtinta Švietimo įstatymo 56 straipsnyje ir jai nėra suteikta įgaliojimų duoti privalomus nurodymus dėl nepavaldžių įstaigų darbuotojų, taigi Ministerija, priimdama ginčijamą Raštą, viršijo savo kompetenciją ir atliko neteisėtą veiksmą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); taip pat dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Raštas laikytinas tarpinio pobūdžio dokumentu, nesukeliančiu konkrečių materialinių pasekmių (jame nurodomos teisės aktų nuostatos dėl mokytojui keliamų reikalavimų, taip pat prašoma Elektrėnų savivaldybės sporto centro direktorių ir Elektrėnų savivaldybės merą užtikrinti įstatymų įgyvendinimą). Ginčo objektu nagrinėjamu atveju galėtų būti tik galutinis sprendimas – nustatyta tvarka priimtas sprendimas atleisti pareiškėją iš darbo, skundžiamas kaip sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Argumentai dėl galutinio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo teisėtumo. Priešingu atveju, t. y. suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir būtų pažeistas procedūrų operatyvumo reikalavimas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai Raštą vertino kaip nesukeliantį teisinių pasekmių pareiškėjai ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Taip pat pažymėtina, kad ginčas šiuo atveju yra susijęs su darbo santykiais, o administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėja, paduodama skundą, turėjo pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Tačiau pareiškėja nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl Rašto panaikinimo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, akcentuoja, kad pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė