- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- N1-5-287/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00227-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Civilinis ieškovas
- L. M., A. M., S. M.
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Violeta Savickienė, Anatolij Šichovcov, Erika Jasiūtė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, Ž. žemės ūkio mokyklos moksleivis, nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2011-12-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, teistas 2012-09-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant elgesio apribojimą 6 mėnesiams ir 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. L., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 21 d., 0.30 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje – viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, išdaužė A. M. (M.) priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių durelių stiklus, įskėlė priekinį automobilio stiklą ir sulankstė visas automobilio dureles, tokiais vandališkais veiksmais padarė A. M. (M.) 2500 litų turtinę žalą, po to, įžūliu elgesiu, panaudodamas fizinį smurtą, iš automobilio ištraukė L. M., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė jam kumščiais ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ištraukus iš automobilio S. M., kartu su jais sudavė kumščiais ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam L. M. nubrozdinimą kaktos dešinėje, dešinio antakio – skruosto srityje, nugaros kairėje, kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam S. M. kraujosruvas alkūnėse, kraujosruvas kaktoje, krūtinėje, nugaroje, galūnėse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. L. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. gegužės 20 d. aikštelėje Ž. centre jis stovėjo su K. P. ir V. M., gėrė alų, nes ruošėsi važiuoti į šokius ir laukė mašinos. Matė, kad į Ž. centrą atvažiavo M., išlipo, su jais dar buvo toksai D. Jokios moteriškės pas M. mašinoje nebuvo. Tada atvažiavo mašina jų nuvežti į šokius, jie visi susėdo ir išvažiavo į Ū. kaime vyksiančius šokius. Juos vežė iš matymo pažįstama A. Pasibaigus šokiams, jie grįžo atgal į Ž., P. paleido prie jo namų, ir nuvažiavo prie Ž. kultūrnamio, automobilyje gėrė, šnekėjosi ir išgirdo dūžius. Kiek buvo valandų nežino, į laikrodį nežiūrėjo. Išlipęs iš mašinos nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad stovi mašina, prie kurios buvo L. M. ir kažką „burnojosi“. M. buvo vienas, daugiau nieko nebuvo. Ar M. buvo sužalotas nesimatė, nes buvo naktis, nematė, ar buvo kruvinas. Jis M. nieko nedarė, tik pasižiūrėjo ir nuėjo, tarpusavyje jie nesikalbėjo, jis M. nieko neklausė, ir kodėl turėtų klausti. Jis buvo nuėjęs ten, kad pažiūrėti, kas vyksta, o kas vyko, nežino, nes kai nuėjo, viskas jau buvo pasibaigę, niekas nebevyko. Kai išgirdo dūžtant stiklus, todėl ir nuėjo pasižiūrėti. Iš tos vietos, kur jie buvo, naktį nesimato tos vietos, kur buvo M. automobilis, nes užstoja krūmai. Garsas buvo stiklo dūžimo, suprato, kad sudužo stiklai, o kieno nežino. Buvo tamsu, todėl nematė, ar buvo apgadintas M. automobilis. Aplinkui žmonių nebuvo. Kito M. ir M. žmonos nematė. Netrukus M. sėdo į automobilį ir išvažiavo, o jis nuėjo į namus. Prie automobilio prie kultūros namų nebegrįžo, o jo paties automobilis buvo paliktas Ž. centre. Kitą dieną išgirdo, kad šokiuose buvo du M., kad kabinėjosi, o daugiau nieko nežino. Pas tyrėją jis buvo apklaustas du ar tris kartus ir nurodė, kad sudavė M., kurio vardo nežino, vieną ar du smūgius. Tokius parodymus davė, nes buvo sulaikytas ir tyrėja norėjo jį dar sulaikyti. Nenorėjo būti sulaikytas ilgiau, todėl pamelavo. Akistatos metu su L. M. taip pat patvirtino, kad sudavė 2 ar 3 smūgius kitam M. (S.). Tada buvo nesulaikytas. Kodėl taip sakė, nežino, gal norėjo likti prie tų pačių parodymų. Suduoti jis niekam nesudavė, nes iš viso tenai nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi. Jo apklausoje dalyvavo advokatas ir tėvas. Advokatas buvo „valdiškas“. Nei advokatas, nei tėvas nepareiškė pastabų dėl apklausos protokolo. Kai buvo apklausiamas įtariamuoju, kad sudavė smūgius nebesakė, bet pasakė, kad apsistumdė. Nežino, kodėl ikiteisminiame tyrime nekalbėjo taip, kaip kalba šiandien. Teisme nutarė pakeisti parodymus, nes yra nekaltas. Jis girdėjo M. parodymus. Nežino, kodėl M. kaltina jį, gal dėl to, kad jį pamatė, dar kažką rėkė ant jo, o ką, jis nesuprato. Jam su atmintimi viskas yra gerai. Jis buvo išgėręs, bet visas įvykio aplinkybes prisimena gerai. M. jis pažinojo iš matymo, jokių reikalų, nesutarimų, piktumų su jais nėra turėjęs. Kodėl jie taip šneka, paaiškinti negali. Tarp jo tėvo ir M. buvo kažkoks pokalbis dėl mašinos vertinimo, jis nesuprato ir nesiklausė, jam buvo neįdomu. Jis nežino, ar tėvas M. siūlė pinigų žalai atlyginti, tėvas gal tik vertino tą mašiną. Tardamas paskutinį žodį, kaltinamasis prašė jį išteisinti, nes pasimaišė ne laiku ir ne vietoje.
Į r o d y m a i
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. M. parodė, kad gegužės 21 dieną atvažiavo į Ž., nes brolį S. atvežė į šokius, atvežė gal apie 18 val., o kada prasideda šokiai nežino, nes Ž. negyvena. Buvo šviesu ir savo akimis matė prie kultūros namų stovintį L. automobilį, prie kurio vairo sėdėjo A. L., buvo dar P., o kitų nepažino. S. palikę, grįžo atgal į namus. Vakare, gal apie 24 val., ar po 24 val. atvažiavo į Ž. paimti S. parvežti namo. Paimti S. važiavo su žmona, kuri vairavo automobilį. Jų automobilis yra AUDI A4. Atvažiavus, netoli šokių salės matė stovinčią L. mašiną AUDI A6, kurioje už vairo sėdėjo L. A., taip pat sėdėjo P. ir kiti asmenys, kurių nepažino. Iš salės atėjo S., įsėdo į mašiną ir tada jis pamatė greitai atbėgančius A. L. ir P., kurie lėkė link jų mašinos. Pribėgę jie daužė mašinos langus, jį ir S. ištraukė iš mašinos, spardė kojomis, mušė kumščiais, jam smogė gal 15 kartų. Savo akimis jis matė ir kategoriškai tvirtina, kad A. L. jį ištraukė iš mašinos ir spardė, mušė. Kai jis buvo mušamas, nematė, kas mušė S. Žmonos iš automobilio netraukė lauk, tik jį ir brolį. Dėl ko juos mušė, nežino, nes pribėgę nieko nesakė. Po įvykio S. sakė, kad su jais nebuvo susipykęs. Mušimo metu, kurį laiką jis buvo praradęs sąmonę, o kai atsikėlė, A. L. išvažiavo su AUDI A6. Po mušimo S. nebematė ir neberado, o žmona tebebuvo mašinoje. Mašinai buvo išdaužti du priekiniai šoniniai stiklai, nulaužtas kairės pusės priekinis veidrodis, įskeltas priekinis stiklas ir sulankstytos visos keturios durys, sulankstyti šoniniai sparnai. Atsigavęs jis iškvietė policiją. Žmona parvežė jį namus ir greitoji bei policija atvažiavo į namus. Įvykio vietoje dar jis matė V. M., kurio klausė, ar jis matė, kas įvyko, ar paliudys, bet M. atsakė, kad nieko nematė. Muštynių metu P. buvo kartu su A., kartu su A. ir išvažiavo, buvo dar kokie trys, kurių jis nepažino. Jis vėliau A. L. klausė, kas dar su juo kartu dalyvavo muštynėse, bet L. jam nieko nesakė. Tyrėja jį apklausė tą patį vakarą, tuojau po įvykio, jis sakė, kad mušė ir P., tik iš karto nežinojo jo pavardės, buvo užmiršęs, todėl pavardės neįvardijo, tik sakė, kad žino, pažįsta, bet pamiršo pavardę. Atvažiavusi policija apžiūrėjo apdaužytą mašiną, o greitoji išsivežė jį ir S. Pakruojo ligoninėje jis buvo apžiūrėtas, peršviestas ir paleistas. Po to gydėsi mėnesį laiko, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, skaudėjo kairės pusės šonkaulį ir dešinės pusės mentę. Nuo šonkaulio lūžio buvo suvyniotas elastiniu bintu, gydytojas Palekauskas liepė nejudėti ir nieko nekelti. Ž., apklausos metu jis bendravo su kaltinamuoju A. L., kartu buvo A. tėvas, siūlė pinigus žalai atlyginti. Siūlė atlyginti tik žalą, padarytą mašinai. Jie nesutiko dėl žalos atlyginimo, nes siūlė tik 2500 litų, o žalos buvo padaryta daugiau. Tuo metu, kai L. tėvas siūlėsi atlyginti žalą, jis suprato, kad jeigu siūlo pinigus, tai kaltę A. kaip ir pripažįsta. A. L. ir K. P. jis pažinojo, nes mokėsi Ž. Su jais jokių piktumų nėra turėjęs. Su kokiu daiktu buvo daužomas automobilis nematė, matė, kad daužė kojomis, rankomis, o kad ką turėtų rankose nematė, nes viskas įvyko labai greitai. Savo ieškinius palaiko ir prašo tenkinti. Jo niekas neatsiprašė, žalos neatlygino. Automobiliu naudotis negalėjo dvi savaites, nes reikėjo susirinkti detales, dėl to patyrė nepatogumus, nes reikėjo važiuoti pas gydytoją, o nebuvo su kuo. Šeimoje augina trijų metų vaiką, dėl ko taip pat buvo nepatogumų, neturint automobilio. Automobilis yra suremontuotas, remontavosi daugiausia pats, detalių pirkimo dokumentų neturi. Servise lygino vienas dureles, o kitas dureles pirko, dažė, tačiau dokumentų nei pirkimo, nei iš serviso neturi. Dėl automobilio remonto civilinį ieškinį sudaro priekinis stiklas, šoniniai stiklai, visos keturios durelės, abiejų pusių sparnai, galiniai sparnai. Neturtinę žalą sudaro patirtas smurtas, buvo visas kruvinas, nubrozdintas, vos galėjo pajudėti, negalėjo apsiversti ant šono, labai skaudėjo šonkaulį, mentės kaulą, nieko negalėjo dirbti nei darbe, nei namuose, negalėjo normaliai judėti, jautė fizinį skausmą, gėrė vaistus. Užpuolimo metu buvo išsigandęs. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi ir dabar duodami parodymai yra tokie patys, nes viską tą patį sakė ikiteisminiame tyrime.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. (M.) parodė, kad gegužės 21 d. vakarą kartu su vyru L. M., šviesiu paros metu atvežė vyro brolį S. į Ž. miestelio kultūros namus į šokius. Apie pusę pirmos S. paskambino jos vyrui ir paprašė parvežti. Jie nuvažiavo į Ž. prie kultūros namų, atėjo vyro brolis iš šokių salės, įlipo į automobilį ir tada staiga prie jų automobilio priėjo A. L. kartu su K. P. ir pradėjo daužyti mašiną. Ką jie turėjo rankose tiksliai pasakyti negali, nes didelių daiktų jie neturėjo, nebuvo šviesu, išdaužė priekinį stiklą ir pirmą iš mašinos ištempė jos vyrą. Prie A. ir K. priėjo dar keli asmenys, kurių jie nepažino. A. ir K. atpažino. Muštynių metu S. kažkur dingo ir su juo negalėjo susisiekti. Aikštelėje buvo dar vienas automobilis ir prie to automobilio stovėjo V. M. L. paklausė V. M. už ką jį sumušė, o V. pasakė, kad nieko nežino, nieko nematė. Po sumušimo jos vyras atsisėdęs į automobilį pasakė, kad reikia kviestis policiją. Ji vyro paprašė važiuoti namo, nes bijojo tenai likti, buvo šoko būsenoje, nes su tokiu dalyku pirmą kartą gyvenime susidūrė ir jie išvažiavo, o pakeliui vyras paskambino policijai, kuri atvažiavo į jų namų kiemą. Netrukus atvažiavo ir greitoji. Tada policininkų paprašė, kad važiuotų ieškoti S. Policija S rado pakeliui einantį į namus, rado pusnuogį, be maikės ir parvežė. Kieme L. ir S. apžiūrėjo greitosios pagalbos sesutė, suteikė pirmąją pagalbą, davė raminančių lašų, davė ir jai, po to S. ir L. greitoji išsivežė. Į namus atvažiavo tyrėjai Kilčiauskienė ir Pečiukas. Prieš apklausą dar paklausė, gal pažino, kas tokie sumušė, ir ji pasakė, kad L. ir P. tai tikrai, tačiau iš to streso neperskaitė viso pareiškimo ir kodėl į jos pareiškimą nebuvo įtrauktos tos pavardės negali pasakyti. Po to turėjo akistatą su tyrėja Kilčiauskiene ir laikėsi savo žodžio, nes yra įsitikinusi, kad šias pavardes (L. ir P.) minėjo. A. su K. abu daužė mašiną, vienas daužė galines dureles, o kitas priekines. A., išdaužęs stiklą, išsitraukė jos vyrą lauk, pradėjo mušti, pargriovė ant žemės, o kiti sušokę taip pat mušė jos vyrą. S. dar bandė rakintis mašinos dureles, bet K. taip pat jį ištraukė per langą. Toliau visi sušokę ant jų mušė. Priėję prie mašinos keikėsi, o už ką muša neaiškino. Ji išsigandusi sėdėjo automobilyje, buvo labai pasimetusi, nes gyvenime tokių dalykų nebuvo mačiusi. S. ir L. buvo mušami prie pat jų automobilio, šone automobilio. Nei ji, nei jos vyras su jais niekada jokių piktumų neturėjo. Ji pati asmeniškai rašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir kategoriškai tvirtina, kad L. ir P. dalyvavo jų užpuolime. Pareiškime nurodė tas pačias aplinkybes ir nurodė pavardes. Reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos reiškia 3500 litų, nes tokiai sumai įvertino automobilio sugadinimus, pirko detales. Jos vyras yra automechanikas ir pats daugiausia tvarkėsi, pats dažė automobilį, ji pati važiavo ir pirko detales, skaičiavo pinigus, nes jų pajamos yra mažytės, o kad kvitelius reikėjo išsaugoti net nepagalvojo. Neturtinę žalą įvertino 1000 litų, nes po šio įvykio buvo labai sukrėsta, patyrė išgąstį, negali ramiai miegoti, jaučia baimę, buvo gaila sumušto vyro. Jų mažametis dviejų metų vaikas matė savo tėtį sumuštą, mėlyną, neatpažįstamą. Pirkimo kvitelių neišsaugojo, nežinojo, jog iš viso juos reikia išsaugoti, nes byla buvo vilkinama, po įvykio 8 mėnesius nebuvo apklausiami, galvojo, kad jau nieko nebus, bus paprasčiausiai išsisukimas, praėjo beveik du metai, sunku ką ir pasakyti. Dėl sugadinto automobilio patyrė ir kitų nepatogumų, nes negalėjo dukros nuvežti pas gydytoją, negalėjo nuvažiuoti pas tėvus padėti ūkyje. 2012 metų vasario mėnesį jos vyras buvo pakviestas į akistatą, palaikydama vyrą važiavo kartu į Ž. seniūniją. Vyras, išėjęs iš akistatos, pasakė, kad A. tėvas nori pasišnekėti. Jie nulipo į pirmą aukštą ir A. tėtis siūlė 2000 litų už mašiną, pasakius, kad mašina buvo daugiau apgadinta, negu siūlo, tada pasakė, kad duos 2500 litų, o jie pažadėjo pagalvoti su sąlyga, kad A. turi pasakyti kas tenai daugiau buvo kartu su juo. A. to nepasakė. Grįžę namo, pasitarę su tėvais, nusprendė, jog siūloma suma yra per maža. Pokalbio metu atsiprašymo nebuvo, bet pinigų siūlymas įrodo kaltę. Tokių žodžių, kad yra kaltas, A. nesakė. Tėvas prašė, kad jie atsiimtų pareiškimus, siūlė pinigus, kad parašytų, jog žala atlyginta. Kadangi tėvas siūlė pinigus už sūnų, tai ji suprato, kad sūnus kaltas, o gal turi labai daug pinigų, jeigu už nekaltą sūnų siūlo pinigus. A. matyt buvo pasisakęs tėčiui, jog juos sumušė, o tėtis nenorėjo, kad sūnus pakliūtų į teismą. Ji jokių teisinių žinių neturi, nežino, kokie reikalavimai, renkant įrodymus, anksčiau su teismu nesusidūrusi, apie civilinių ieškinių paruošimą nieko nežinojo. Gavę šaukimus į teismą, eilinį kartą gavo jos tėvų finansavimą ir patarimą ieškotis advokato.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. M. parodė, kad 2011 m. gegužės 20 d. brolis L. M., apie 19 valandą vakaro atvežė jį į šokius ir paliko. Šokiai dar nebuvo prasidėję, todėl vaikščiojo po Ž. ir apie 21 valandą, gal kiek vėliau atėjo į šokius. Baigiantis šokiams paskambino broliui, kad parvežtų. Atvažiavus broliui, nuėjo į mašiną, atsisėdo ir staiga pamatė, kad dūžta stiklai, bet kas mane mušė, kas ištraukė iš mašinos nepažino, nes su tais vaikinais nebuvo pažįstamas. Jį ištraukė iš mašinos, primušė, suplėšė „maikę“ ir jis išsigandęs pabėgo. Ėjo link Ž. miško, link namų. Po kurio laiko policija jį paėmė ir parvežė į namus. Jį mušė kokie trys, ar keturi asmenys, tiksliai nežino. Brolį L. mušė toje pačioje pusėje, tik gal kiek toliau nuo jo. Jis buvo truputį išgėręs, be to, buvo tamsoka, nespėjo net sureaguoti, viskas vyko labai greitai. Kokiu momentu pabėgo net nežino, nematė, ar brolis tuo metu dar buvo mušamas. Jis nepažino nė vieno, kurie juos mušė, tik vėliau brolis pasakė, kas jie tokie buvo. Jis nei L., nei P. nepažinojo. Po sumušimo jam kaktoje buvo trys guzai, skaudėjo šonus, buvo apdraskytas, suplėšyta „maikė“. Nežino, su kuo buvau mušamas, buvo ištinusi visa kakta, guzai, kraujas nebėgo, kai plėšė „maikę“, apdraskė kūną, gal su nagais. Mušdami nieko nesakė, nesakė dėl ko muša, tik „koliojo“. Jo niekas neatsiprašė, žalos neatlygino. Reiškia 200 litų civilinį ieškinį už suplėšytus rūbus, už apdraskymą, guzus. Ligoninėje buvo tik tą vakarą, kai nuvežė greitoji ir peršvietė, kad nebūtų lūžių. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti asmenys atpažinti, nes jis tyrėjai nurodė, kad jų neatpažintų. Kai jį atvežė prie šokių salės, matė stovintį automobilį tamsios spalvos, atrodo, kad markė AUDI A6. Ikiteisminio tyrimo metu to nesakė, nes niekas to neklausė. Nežiūrėjo, ar ta mašina stovėjo visą laiką, nežino, kiek ilgai stovėjo. Kai po šokių jis įsėdo į brolio mašiną, mašina AUDI A6 stovėjo.
Liudytojas V. M. parodė, kad jis, A. L. ir K. P. gėrė Ž. centre, privažiavo broliai M. ir D. M., kurie buvo visiškai girti. Tai buvo seniai, gal prieš porą metų. Dėl įvykio buvo apklaustas. Atsimena, kad apie 18 ar 19 valandą išvažiavo į šokius Ū. kaime. Išvažiavo jis, A. U., A. L. ir K. P., buvo iki šokių pabaigos, gėrė. Grįžus į Ž., K. P. paleido prie jo namų ir nuvažiavo prie Ž. kultūros namų. Ten gėrė alų ir išgirdo stiklo dūžius. Su A. išlipo iš mašinos, o A. kažkur nuvažiavo. Buvo girtas, o kur nuėjo A. nežino. Vėliau A. jį parvežė į namus. Į šokius ir iš šokių vežė A. U. su savo automobiliu Mazda, tamsiai mėlynos spalvos. Tyrėjai to nepasakojo, nes negalvojo, kad tai bus svarbu. Neatsimena nei mėnesio, nei metų, nei dienos, kada važiavo su Mazda. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, pavardžių, vardų neminėjo, nes negalvojo, kad pradės rimtai kaltinti dėl tų nesąmonių. Rimtai kaltinamas A. Jis tą vakarą buvo girtas, o ar buvo apsvaigę nuo alkoholio jo draugai A. ir K. nežino. Prie šokių salės, begeriant alų, išgirdo kažkokius dūžius, lyg stiklo dūžius, bet kokioje vietoje dužo ir kas dužo negali pasakyti. Šitų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nes negalvojo, kad čia taip rimta. A. U. gyvena D. kaime, jie buvę klasiokai, gal jis paprašė, kad A. nuvežtų į šokius.
Liudytoja A. U. parodė, kad žino, dėl ko pakviesta į teismą. Žino, kad kalba bus apie 2011 m. gegužės mėnesį. Tą datą įsiminė dėl to, nes sužinojo, kad tada buvo muštynės Ž. prie kultūros namų. Jai paskambino V. M., gal apie 19 valandą, buvo pavakarė, paprašė nuvežti į šokius. Ji atvažiavo į Ž. centrą iš D. kaimo, kur gyvena. Jos laukė A. L., K. P. ir V. M., kurie buvo gerokai išgėrę. Juos nuvežė į šokius Ū. kaime. Šokiai dar nebuvo prasidėję, reikėjo palaukti. Prasidėjus šokiams, šoko, vaikinai gėrė alaus, šokiuose prabuvo iki pat šokių pabaigos, kurie pasibaigė gal 24 valandą. Vaikinus parvežė į Ž., K. P. paleido prie jo namų ir nuvažiavo iki Ž. kultūros namų, sustojo tokioje aikštelėje. Prie kultūros namų yra dvi aikštelės. Sustojus aikštelėje, vaikinai dar pašnekėjo, išgėrė alaus ir išgirdo dūžius stiklo. Sėdėjo automobilyje, langai buvo pradaryti ir išgirdo dūžius. A. su V. išlipo iš mašinos ir išėjo, kaip ji suprato, nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Iš tos aikštelės, kur jie stovėjo, yra tolokai iki kitos aikštelės. Jie stovėjo ne toje aikštelėje, kuri yra prie įėjimo į kultūros namus, o kitoje, iš kitos pusės. Kai V. su A. išėjo, ji apsuko mašiną, pasistatė į kitą vietą ir laukė. Po kokių 10 minučių grįžo V. ir jie išvažiavo namo. Kur L. V. neklausė, nes galvojo, kad L. išėjo namo, nes jis gyvena Ž. V. nebešnekino, nes buvo gerokai išgėręs, nieko nebeklausė ir išvažiavo namo. Ne dažnai L. ir M. vežioja, kartais paprašo ir paveža, už pavežimą sumoka pinigus. Tą dieną įsiminė dėl to, nes girdėjo, kad buvo muštynės. Vežė su savo mašina Mazda. L. pažįsta nuo mokyklos laikų, jos brolis bendraudavo su juo, atvažiuodavo La. pas jos brolį. Ji nežino, kur išlipęs iš mašinos nuėjo L., nežino, ką jis darė. Grįžęs prie automobilio M. nekalbėjo kur buvo, ką darė, o ji neklausė. Vėliau iš nuogirdų sužinojo apie muštynes, kaime žmonės kalbėjo, kad buvo muštynės, kad buvo sumušti žmonės. Po to įvykio buvo sutikusi L., bet apie tą įvykį nekalbėjo. Įvykio vakarą L. buvo išgėręs, bet labai girtas nebuvo. Jai nėra žinomos M. sumušimo aplinkybės. M. ji yra mačiusi tik iš matymo, jų nepažinojo. Tą dieną, kai nuvažiavo į Ž. paimti vaikinų nuvežti į šokius, M. matė, nes tai buvo tie patys žmonės, sėdintys salėje. Jie buvo trys. Trečias buvo toks D. Jai M. atrodė išgėrę, nors su jais nebendravo, tik pravažiavo pro juos. Tą dieną daugiau jų nematė.
Liudytojas K. P. parodė, kad atsimena paskutinius įvykius, pagal kuriuos buvo teisiamas, tai buvo lygtai rugsėjo 13 diena. Kokie įvykiai buvo gegužės 20 dieną neprisimena, ta diena nieko nesako. Nuosprendžių jis turėjo ne vieną. Neatsimena, kas tas K. Prisimena, kad kažkas buvo N. kaime. Ką veikė grįžę grįžę iš N. nepamena. Salėje sėdinčius du vyrus (parodo į nukentėjusius M.) buvo sutikęs Ž. centre. Atrodo, kad visi kartu gėrė. M. buvo su automobiliu ir neblaivūs važinėjosi. Neatsimena, nei su kuo nuvažiavo į N., nei kaip grįžo iš N. Gali būti, kad dar tą vakarą važiavo kažkur į šokius, vežė kažkokia mergina vardu A. Tai buvo po susitikimo su nukentėjusiais. Neatsimena, kokiu laiku iš to kaimo šokių parvežė į namus, nes buvo neblaivus. Neatsimena, ar tą vakarą dar buvo prie Ž. kultūros namų, atrodo, kad nebuvo, lygtai iš po šokių grįžo namo. Jokių muštynių nematė. Neatsimena, ar prie šokių salės buvo priėjęs prie kokio automobilio. M. žino nuo „profkės“ laikų, žino, kad tai yra M., o kuris iš M. nežino.
Liudytoja J. M. parodė, kad šioje byloje yra apklaususi visus tris nukentėjusius, tačiau konkrečių datų neprisimena. Įvykio vietoje nebuvo. Bylą tyrė ne nuo pradžių, o vėliau perėmė. Apklausų metu visada užrašo tai, kas yra sakoma. Konkrečiai šių apklausų neprisimena, užrašė viską taip, kaip sakė. Kalbėti leidžia ir neuždavinėja tokių klausimų, į kuriuos žmogus negalėtų atsakyti. Jeigu protokolą perskaito, tai ir pasirašo, kad perskaitė. Jeigu nori papildyti apklausą, užrašo. Nukentėjusiems prieš apklausą teisės yra išaiškinamos, yra parašytos ir jie jas žino. Nuo kokio momento pradėjo dirbti su šia byla tiksliai pasakyti negali. Toje byloje atliko akistatas su įtariamuoju, su įtariamojo tėvu, kiek pamena buvo ir su tyrėja B. K., su nukentėjusiuoju. Po tų procesinių veiksmų nei vienas pastabų nepareiškė (apklausų, akistatų).
Liudytoja B. K. parodė, kad atsimena, jog tą dieną buvo atsakinga už įvykius ir važiavo į įvykį. Įvykio datos nepamena, bet jeigu protokole parašyta, kad gegužės 21 diena, vadinasi ta data ir buvo. Įvykio aplinkybių neprisimena, kadangi buvo gal ne vienas įvykis. Neprisimena, kokiu būdu buvo iškviesta į įvykį. Važiavo į įvykio vietą, į kažkokį kaimą, byloje yra užfiksuota. Įvykis buvo kaime, atsimena, kad nuvažiavus buvo apžiūrėtas automobilis. Pareiškimą paėmė ne Ž., o prieš tai kaime. Gavo pranešimą iš budėtojo ir važiavo į įvykio vietą. Tvarka yra tokia, kad pirmiausia žmogus paskambina budėtojui, o budėtojas paskambina jiems. Neatsimena, ar ta tvarka tuo metu buvo tokia pat. Budėjimo metu (jeigu įvykis būna naktį), ji būna namuose. Šiuo atveju neprisimena, ar buvo namuose, ar dar prieš tai buvo kokiame kitame įvykyje. Į įvykio vietą važiavo lygtai su Pečiuku. Nebeatsimena kokioje vietoje iš nukentėjusiojo paėmė pareiškimą. Jeigu protokolas - pareiškimas parašytas mašinėle, tada vadinasi pareiškimas buvo paimtas kabinete. Kaip žmogus 4 val. ryto gali atsidurti kabinete, tai ar tik nebuvo padarytas koks sužalojimas, gal buvo kokios muštynės. Neprisimena, kaip buvo. Pas nukentėjusią M. buvo, bet kokiu metu neatsimena. Pažįsta pusę Pakruojo rajono kaimo gyventojų. Įvykio pradžios neprisimena, kas parašyta, tas ir buvo. Ką žmogus pasakojo, tą ir užrašė. Viskas užrašyta teisingai, ką pasakė M. Jeigu yra jos pavardė, vadinasi ji ir pasakojo. Kiek laiko ta byla buvo jos žinioje irgi neatsimena. Byla buvo perduota tyrėjai M., atsimena, kad ją apklausė M., darė akistatą. Neatsimena, kada į apklausą buvo iškviestas L. ar ji jį apklausė, ar pateikė įtarimą.
Liudytojas D. M. parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas į šį posėdį, nes jam pasakojo, jog prie Ž. kultūros namų buvo sumušti M. Konkrečios datos, kada M. buvo sumušti neatsimena, atsimena, kad buvo penktadienis, buvo šokiai. Būtent tą dieną, kai buvo primušti M., buvo Ž. kultūros namuose šokiuose ir šokiuose buvo sutikęs juos. Šokiuose buvo ne iš pat pradžių, gal labiau šokių viduryje, nebuvo iki pat šokių pabaigos, buvo gal apie 22 ar 23 valandą, tiksliai nežino. Šokiuose buvo apie pusvalandį, gal valandą, bet ne daugiau, nes nebuvo liaudies. Prie šokių salės matė nukentėjusius. Buvo kelis kartus nuėjęs į salę, bet nieko gero tenai nebuvo, todėl buvo lauke prie durų, ant laiptų, sėdėdami su pažįstamais gurkšnojo alų. Nukentėjusieji irgi abu sėdėjo, turėjo alaus. Jis pažįsta L. M., nes mokėsi profesinėje, vyresnėje grupėje. Su L. M. buvo jo brolis, tas pats sėdintis salėje, kurį jis ne labai pažįsta. Jis iš šokių išėjo nesulaukęs šokių pabaigos. Šokiai baigiasi kažkur apie 24 valandą. Ar išeinant iš šokių, M. dar buvo, negali pasakyti. M. buvo atvažiavę su mašina AUDI. Jis M. matė gal 10 ar 15 minučių, kai buvo lauke. Jis nematė, kada M. atvažiavo, mašinos numerių nežino. Mano, kad automobilis buvo M., kadangi daugiau niekas nebuvo atvažiavęs su automobiliu. Tai buvo penktadienis, datos neatsimena, mėnesio irgi neatsimena. Atsimena tiek, kiek pasakojo A. Mano, kad yra ta pati data, kai matė nukentėjusius prie šokių salės ir ta pati data apie kurią pasakojo A., nes po kiek laiko kalbėjosi su A. ir A. sakė, kad susimušė, kad primušė abudu brolius, o kokiomis aplinkybėmis, jis labai nesigilino. A. pasakė praėjus kuriam laikui po to įvykio, nesakė dėl ko primušė brolius, aplinkybių neaiškino, o jis pats nesigilino. Jis nežino, dėl ko įvyko tos muštynės, nežino, kas dar jose dalyvavo. A. patvirtino tą faktą, kad susimušė su broliais M. ir kad jis pats dalyvavo tose muštynėse. P. jis pažįsta. Tą vakarą P. šokiuose nematė. Pažįsta A. U. ir tą vakarą jos nematė. Žino, kokiu automobiliu važinėja U. Tą vakarą jos automobilio prie šokių salės nematė. P. V. M.. Tą vakarą jo šokiuose nematė. Tą vakarą L. nebuvo sutikęs. Su L. susitiko praėjus kuriam laikui po įvykio.
Liudytojas D. M. parodė, kad nukentėjusius M. pažįsta. Jam yra tekę su jais bendrauti. Tai buvo gal dvi ar trys vasaros atgal, buvo šilta, mėnesio neatsimena. Buvo D. kaime ir parduotuvėje susitiko M., kurie buvo atvažiavę su savo mašina AUDI. Mašiną vairavo L. M. Paprašė, kad jį parvežtų į Ž., nes su draugais buvo susitaręs švęsti, M. jį atvežė į Ž. Jis nematė, ar jie buvo išgėrę, alkotesteriu nematavo, S. gal kiek ir buvo išgėręs. Jis pats buvo išgėręs ir nežino, ar M. buvo išgėrę. M. jį atvežė į Ž. ir centre jis susitiko su A., V. M., kalbėjosi. Vienas iš M. buvo išlipęs iš mašinos, kitas liko sėdėti prie vairo, o kuris buvo išlipęs negali pasakyti. Tai galėjo būti apie 19 ar 20 valandą. Jis, A. ir S. M. išgėrė. S. gėrė mažai. Jeigu M. būtų buvę labai girti, jis su jais nebūtų važiavęs į Ž. Gal kiek ir buvo išgėrę. Su A. ir L. M. jis kalbėjo apie mašinas, dėl pirkimo. A. išsikvietė draugę A. U., kuri atvažiavo su automobiliu „Mazda“ ir jie visi išvažiavo į šokius Ū. kaime. A. savo automobilį paliko Ž. centre. Jis išėjo pas draugus į barą. Tą vakarą M. daugiau nesutiko. Po kelių dienų susitiko L. M. ir paklausė ar parduos mašiną AUDI, pasakė, kad neparduos, nes mašina yra remontuojama, buvo kažkoks įvykis, kad mašinai išdužę langai. Tą laiką atsimena, nes su L. M. tarėsi dėl jo mašinos pirkimo, daugiau nieko nežino.
Liudytojas V. K. parodė, kad nežino apie kokią bylą vyks kalba. Tiksliai pasakyti, kad 2011 metų gegužės mėnesio pabaigoje važiavo į Ž. miestelį, D. ir G. gatvę negali, nes neprisimena, jeigu važiavo, tai važiavo, iškvietimų būna daug. Su M. teko bendrauti, nes buvo kelių eismo taisyklių pažeidimai, šeimyniniai barniai. Kiek dabar pamena, važiavo į B. kaimą, apžiūrinėjo automobilį, atrodo, kad ir greitają kvietė. Kiek atsimena, jie buvo grįžę į B., o dėl antro gavo kitą pranešimą, kad jis eina kelyje. Kai nuvažiavo apžiūrėti automobilio, ar L. M. buvo namuose, negali pasakyti, neprisimena. Mašina buvo sudaužyta, tokiu atveju su alkotesteriu turėjo tikrinti girtumą, neprisimena, ar tikrino. Ar tą vakarą važiavo į kitą įvykio vietą neprisimena, nes įvykių daug.
Specialistas G. A. C. parodė, kad specialisto išvadą palaiko. Į užduotus klausimus atsakė, kad L. M. buvo apžiūrėtas 2011 m. gegužės 25 d. ir susipažinta su Pakruojo ligoninės priėmimo skyriaus apskaitos lapeliu Nr. 829. Tą pačią dieną buvo surašyta išvada G 661/11(04). Išvadoje nustatyti nubrozdinimai, kraujosruvos ir kiti sužalojimai. Išvadoje nerašo, kokia buvo gydymo trukmė ir kiek laiko buvo nedarbingumas, koks nedarbingumas, nes nuo to nesikeičia sveikatos sutrikdymas. L. M. pas gydytojus kreipėsi 32 dienas dėl to, kad buvo jo nusiskundimai, skausmai, riboti judesiai, kai kurių sąnarių, o gydytojas privalo reaguoti į paciento nusiskundimus, negali parašyti diagnozės, kad jis yra sveikas ir nerašyti jam jokių vaistų, privalo į tai reaguoti, rašo vaistus, gydo ir pratęsia jam nedarbingumą. Jų sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklėse 12 punkte rašoma, kad kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo ir susirgimo trukmė neatitinka nustatytų kūno sužalojimų, arba susirgimo pobūdžių, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas, vadovaujantis turimais sužalojimo arba susirgimo objektyviais duomenimis neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymo trukmę. Jis buvo gydomas dėl peties sąnario sumušimo, skundėsi sąnario skausmu. Gegužės 23 dieną buvo nusiskundimų, kad pykina, vemia ir dėl to buvo įtariamas galvos smegenų sukrėtimas. Pirmuose medicininiuose dokumentuose jis skundėsi galvos, rankos skausmu, todėl jis ir kreipėsi pas gydytoją. Rašyti specialisto išvadą yra du būdai, tai yra, atsižvelgiant į tai, kas yra ir vertinti tai, kas yra objektyvu, arba įvertinti, kas yra ir ko dar nėra. Šiuo atveju jis neužsiima, ko nėra ir negali vertinti kas yra neobjektyvu. L. M. nustatyta nubrozdinimai kaktos dešinėje ir dešinio antakio, skruosto srityje, kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies patinimas apatiniame voke, tai yra objektyvu, yra matoma. Skausmas yra nematomas dalykas ir tai nėra objektyvu. Vadinasi jis dabar gali kreiptis pas gydytoją ir pasakyti, kad nuo to įvykio jam skauda šlaunį, ar kelio sąnarį, gydytojas skirs jam gydymą, nes jis negali kentėti, o jis vertinti kelio sąnario sumušimo, kurio nėra, negali, nes taisyklių 12 punkte yra numatyta, kad negalima vertinti to, kas yra iš „lubų“. Gydytojas rašo tai, ką sako pacientas, o specialistas įvertina tai, kas yra objektyvu, tai yra, lūžis, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvos po kietuoju galvos dangalu, išorinės kraujosruvos, nubrozdinimai, žaizdos, o kitų nusiskundimų vertinti negali.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (7-11 b. l., 1 t.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), aikštelėjė prie kultūros namų, kad įvykio vietoje rasta stiklo šukių, juodos spalvos plastikinė dalis, panaši į šoninio veidrodėlio korpuso dalį, baltos spalvos marškinėliai ir baltos spalvos medžiaginė skiautė.
Iš daikto apžiūros protokolo su foto lentelėmis (12-16 b. l., 1 t.) matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriam matėsi šie apgadinimai: sulaužyti abiejų pusių durelių šoniniai veidrodėliai, įlenktos visos keturios durelės, išdaužti kairės pusės ir dešinės pusės priekinių durelių stiklai, suskilęs priekinis stiklas.
Iš specialisto išvados Nr. G 661/11(04) (27 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiajam L. M. nustatyta nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinio antakio – skruosto srityje, nugaros kairėje, kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kad sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui, kad sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš specialisto išvados Nr. G 66/12(04) (30 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiajam S. M. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos alkūnėse, kraujosruvos kaktoje, krūtinėje, nugaroje, galūnėse, kad rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, kad sužalojimams padaryti reikėjo smūgių bukais kietais daiktais, kurių skaičiaus nustatyti nebuvo galimybės ir kad sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (35-36 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusysis L. M. atpažino kaltinamąjį A. L., kaip sėdėjusį automobilyje „Audi A6“, po to iš automobilio su dar keliais jaunuoliais išlipusį, priėjusį ir apdaužiusį jo automobilį, ištraukusį jį iš automobilio ir sumušusį.
Iš 2012-06-12 prokuratūros nutarimo (102-103 b. l., 1 t.) matyti, kad į atskirą tyrimą iš šios baudžiamosios bylos yra išskirtas tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nenustatytų asmenų atžvilgiu.
Iš papildomų specialisto išvadų Nr. pG 42/12-661/11(04) ir Nr. pG 63/12-661/11(04) (116-117, 123-124 b. l., 1 t.) matyti, kad dėl nukentėjusiajam L. M. padaryto sužalojimo specialistas papildomai nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, kad kumštis ir koja yra skiriami prie kietų, bukų daiktų bei kad sužalojimai galėjo būti padaryti, tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą.
Iš 2012-12-10 prokuratūros nutarimo (150-152 b. l., 1 t.) matyti, kad įtariamojo K. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.
Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK pateiktų įvykių registro išrašo ir iškvietimo garso įrašo (95-100 b. l., 2 t.) matyti, kad dėl 2011-05-21 naktį įvykusio įvykio į policijos komisariatą 0.36 val. skambino nukentėjusysis L. M., pranešdamas, kad prie Ž. šokių salės jis buvo sumuštas ir apgadintas automobilis „Audi A4“, kad į įvykio vietą 0.40 val. išvyko patrulis V. K., o vėliau 1.41 val. išvyko tyrėja B. K.
Iš ekspertizės akto Nr. pEG 64/13-661/11(04) (128-130 b. l., 2 t.) matyti, kad nukentėjusiajam L. M. sveikatos sutrikdymo mastas specialisto išvadose Nr. pG 42/12-661/11(04) ir Nr. pG 63/12-661/11(04) nustatytas pagal objektyvius tyrimo duomenis, atsižvelgiant į jo gydymosi ir nedarbingumo trukmę, kad L. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas remiantis tiriamojo asmens būkle bei objektyviais medicininių dokumentų įrašais, neatsižvelgiant į ankstesnės traumos pasekmes, kad 2011-05-17 L. M. nustatytas krūtinės ląstos dešinės pusės VII šonkaulio lūžis nesusijęs su 2011-05-21 įvykiu.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – Pakruojo rajone, Ž. miestelyje, prie kultūros namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, vandališkais veiksmais, išdaužydamas ir įskeldamas nukentėjusiajai A. M. (M.) priklausančio automobilio stiklus, sulankstydamas automobilio dureles, įžūliu elgesiu, suduodamas nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems L. M. ir S. M., padarydamas jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka, žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamojo A. L. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad automobilių stovėjimo aikštelė prie kultūros namų, kur vyko šokiai, yra viešoji vieta. Kaltinamasis A. L. šioje aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, vandališkais veiksmais sugadino nukentėjusiosios automobilį, įžūliu elgesiu, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems, smurtavo prieš juos, padarydamas jiems sveikatos sutrikdymus. Kaltinamasis numatė, kad dėl tokio jo elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, sugadintas turtas bei sužaloti žmonės, ir šių padarinių norėjo. Toks kaltinamojo elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamasis pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą. Jis pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Kaltinamasis, veikdamas be aiškios motyvacijos, visiškai neaišku, kokiu tikslu priėjęs prie automobilio ir jį apdaužęs bei ištraukęs iš automobilio nukentėjusiuosius ir juos sumušęs, veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo A. L. parodymai, kad jis visiškai nemušė nukentėjusiųjų L. M. ir S. M. bei nedaužė automobilio, o tik išgirdęs stiklo dūžius, nuėjo į tą pusę pasižiūrėti ir matė M. automobilį, prie kurio buvo vienas L. M., o daugiau nieko nebuvo, kad jis nematė, ar M. buvo sužalotas, nes buvo naktis, nieko M. jis neklausė, su juo nesikalbėjo, buvo tik nuėjęs pažiūrėti, kas vyksta, tačiau kas vyko, nežino, nes kai nuėjo, viskas jau buvo pasibaigę, niekas nebevyko, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino sudavęs S. M. kelis smūgius tik dėl to, kad buvo sulaikytas ir tyrėja norėjo jį dar sulaikyti, o jis norėjo būti paleistas. Tokie kaltinamojo A. L. parodymai vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje esančios specialisto išvados ir ekspertizės aktas, kuriuose aiškiai yra nustatyta, kad nukentėjusiesiems L. M. ir S. M. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, nukentėjusiosios A. M. (M.) automobilio apžiūros protokolas tuojau po įvykio, kuriame aiškiai nurodyti automobilio apgadinimai, bei įvykio vietos apžiūros protokolas tuojau po įvykio prie Ž. kultūros namų, kuriuo užfiksuotos stiklo šukės, automobilio veidrodėlio nuolaužos ir baltos spalvos marškinėliai bei baltos medžiagos skiautė. Kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiųjų L. M. ir A. M. (M.) nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriuose jie nurodė, kad jų automobilį daužė bei nukentėjusiuosius L. M. ir S. M. iš automobilio ištraukė ir sumušė A. L. ir kiti asmenys, kurių jie nepažino. Tokius pačius parodymus davė ir nukentėjusysis S. M., tik jis nežinojo A. L. nei vardo, nei pavardės. Nukentėjusysis L. M. atpažino kaltinamąjį A. L. pagal jo nuotrauką. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojo D. M. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad tą vakarą buvo šokiuose, bet ne iki pabaigos, kad įvykio nematė, tačiau po kurio laiko jam pats A. L. pasakė, kad primušė brolius M. Liudytojas D. M. patvirtino, kad įvykio dieną bendravo su M. ir kalbėjosi dėl automobilio iš jų pirkimo, tačiau po kelių dienų susitikęs sužinojo, kad automobilio nebeparduos, nes automobilis remontuojamas, buvo kažkoks įvykis ir automobilis apdaužytas. Liudytoja A. U. patvirtino, kad tą vakarą prie Ž. kultūros namų girdėjo dūžtant stiklus. Šių liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie davė nuoseklius parodymus, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei davę priesaikas, be to, byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kad jie gali kaltinamąjį apkalbėti, nes yra pažįstami, draugai, jokių piktumų neturėję ir neturi. Liudytojų K. P. ir V. M. parodymai atmestini, kaip nereikšmingi, kadangi jie nurodė tą vakarą buvę girti ir įvykio vietoje nebuvo ir įvykio nematė. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, kai kaltę iš dalies pripažino, buvo apklaustas, dalyvaujant atstovui pagal įstatymą – tėvui R. L. ir gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui, kurie jokių pastabų dėl apklausos nepareiškė. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai konkrečių šios bylos tyrimo aplinkybių neprisiminė ir nurodė, kad reikia vadovautis byloje esančiais jų atliktais ikiteisminio tyrimo veiksmais.
Kaltinamajam A. L. iš kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl suduotų smūgių skaičiaus, kad L. M. sudavė ne mažiau 15 smūgių, o S. M. – ne mažiau 20 smūgių, nurodant, jog sudavė abiems nukentėjusiesiems nenustatytą skaičių smūgių, kadangi kaltinamasis A. L. nepripažino sudavęs smūgius, nukentėjusieji tikslaus smūgių skaičiaus, kiek jiems sudavė A. L., taip pat nenurodė, specialisto išvadose smūgių, suduotų S. M., nustatyti nebuvo galimybės pagal pateiktus medicininius dokumentus, o dėl L. M. nurodyta, kad sužalojimai buvo padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 80-93 straipsniuose.
Kaltinamasis A. L. yra teisiamas trečią kartą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs (162, 163-176 b. l.,1 t., 28-35, 142 b. l., 2 t.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (172-173 b. l., 1 t.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis, nedirba, gyvena su tėvais, mokosi Ž. žemės ūkio mokykloje, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi, mokyklos charakterizuojamas patenkinamai (161, 182, 183, 184, 185 b. l., 1 t., 45 b. l., 2 t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (180 b. l., 1 t.), neatsiprašė nukentėjusiųjų ir neatlygino nusikalstama veika jiems padarytos žalos, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę ir socialinę brandą, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 90, 91 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam A. L. subendrintina su 2012 m. rugsėjo 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam A. L. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam A. L. paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiosios A. M. (M.) 3500,00 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintą automobilį yra teisėtas ir įrodytas, nors ir nebuvo pagrįstas konkrečiais rašytiniais įrodymais dėl jo remonto, tačiau buvo pagrįstas nukentėjusiųjų A. M. (M.) ir L. M. parodymais, kad pats L. M. automobilį remontavo, pagrįstas automobilio apgadinimų apžiūros protokolu su nuotraukomis ir civiliniame ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, todėl tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamojo A. L., kadangi žala nukentėjusiajai buvo padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (CK 6.249, 6.263 str., BPK 115 str., 41, 42 b. l., 1 t., 36-38 b. l., 2 t.).
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo: A. M. (M.) - 1000,00 Lt, L. M. - 4000,00 Lt ir S. M. – 200,00 Lt, pagrįsti ir tenkintini A. M. (M.) ir L. M. iš dalies, o S. M. tenkinant visiškai ir priteisiant juos iš kaltinamojo A. L., kadangi žala nukentėjusiesiems buvo padaryta jo neteisėtais nusikalstamais veiksmais (CK 6.263, 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji A. M. (M.), L. M. ir S. M. dėl kaltinamojo A. L. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – A. M. (M.) sukeltas išgąstis ir baimė, kuriuos jaučia iki šiol, patirtas emocinis sukrėtimas, jos akivaizdoje mušant jos vyrą ir vyro brolį, bei daužant jos automobilį, o L. M. ir S. M. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Taip pat byloje nustatyta, jog po sumušimo nukentėjusieji L. M. ir S. M. buvo išvežti greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, kur nustačius sužalojimus, išleisti į namus. Taip pat byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. L. yra dar labai jauno amžiaus, gyvena su tėvais ir savo pajamų neturi, mokosi žemės ūkio mokykloje. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad A. M. (M.) ir L. M. prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai yra per dideli, todėl nukentėjusiajai A. M. (M.) priteistina 500,00 Lt, nukentėjusiajam L. M. 1500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusios ieškinių dalys atmestinos (BPK 112, 113, 115 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, iš kaltinamojo A. L. priteistinos 1600,00 litų nukentėjusiųjų A. M. (M.) ir L. M. turėtos advokatės atstovavimo išlaidos (24, 25, 44 b. l. 2 t.).
Daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu ir saugomi Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, - plastikinė detalė, marškinėliai ir audinio atraiža, kaip menkaverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, įpareigojant tai atlikti policijos komisariatui (17, 18 b. l., 1 t., BPK 94 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti savo namuose nuo 22 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą Ž. žemės ūkio mokykloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 punktu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punkto taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslą Ž. žemės ūkio mokykloje, ir 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, juos atliekant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. gruodžio 30 d. iki 2012 m. sausio 1 d., ir visiškai atliktą bausmę pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam A. L. palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Priteisti iš nuteistojo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems: 3500,00 (tris tūkstančius penkis šimtus) litų turtinės žalos ir 500,00 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos A. M. (M.), 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų neturtinės žalos L. M. ir 200,00 (du šimtus) litų neturtinės žalos S. M..
Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis: A. M. (M.) dėl 500,00 litų neturtinės žalos ir L. M. dėl 2500,00 litų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 1600,00 (vieną tūkstantį šešis šimtus) litų advokatės atstovavimo išlaidų nukentėjusiesiems A. M. (M.) ir L. M.
Daiktus, saugomus Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, - plastikinę detalę, marškinėlius ir audinio atraižą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, įpareigojant tai atlikti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.