- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-09
- Bylos Nr.
- e2A-969-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- D. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo D. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė neterminuotai apriboti motinos R. G. valdžią į nepilnamečius vaikus G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. AD1-429 atsakovė įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Socialiniai darbuotojai, dirbdami su šeima, pastebėjo šias problemas – pastovios gyvenamosios vietos ir pastovių pajamų neturėjimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nenoras keisti gyvenimo būdą, susirasti darbą, vaikų nepriežiūra, nesidomėjimas jų ugdymu: 2016 m. gegužės 3 d. iš neblaivios R. G. policijos pareigūnai paėmė vaikus ir perdavė močiutei; 2016 m. gegužės 11 d., į ieškovą kreipėsi Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos pedagogai, nurodydami, kad G. P. motina į mokyklą ateina neblaivi; 2016 m. rugsėjo 12 d. gautas Klaipėdos „Vyturio“ pagrindinės mokyklos raštas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. į mokyklą pasiimti vaikų motina atėjo būdama sunkaus girtumo laipsnio. Motinai atėjus neblaiviai į mokyklą, 2017 m. kovo 22 d. vaikai buvo paimti ir apgyvendinti Klaipėdos Šeimos ir vaiko gerovės centre, grąžinti 2017 m. balandžio 14 d. 2017 m. spalio 18 d. vaikai vėl buvo apgyvendinti Klaipėdos Šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinyje, 2017 m. spalio 24 d. vaikai grąžinti tėvui D. P.. 2017 m. gruodžio 28 d. gautas VĮ „Vilties švyturys“ raštas, kuriame nurodoma, jog R. G. nutraukė gydymą, nes nesugebėjo įveikti savo vidinio psichologinio pasipriešinimo sveikimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teigia, kad situacija R. G. šeimoje nesikeičia nuo 2015 m. Atsakovė nekeičia gyvenimo būdo ir nesugeba užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, jų ugdyti bei rūpintis jų sveikata (e. b. l. 1-4).
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad savo nepilnamečius vaikus G. P. ir E. P. myli, jais rūpinasi ir nuolat domisi jų gyvenimu. Patvirtino, jog jau trejus metus dirba UAB „Lyderio grupė“ valytoja puse etato. Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2018 m. gegužės mėn. yra nustatyta su tėvu D. P.. Priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams moka – jis išskaičiuojamas iš gaunamo darbo užmokesčio. Taip pat gauna išmoką už netektą darbingumą. Iš gaunamų pajamų atsakovė moka nuomos mokestį už būstą ir komunalinius mokesčius. Nuomojame bute yra sukurtos sąlygos vaikams miegoti ir ruošti pamokas, taip pat turi vaikams žaislų ir drabužių. Savaitgaliais stengdavosi bendrauti su vaikais, kai jie atvykdavo pas atsakovę. Tačiau nuo šios bylos iškėlimo momento vaikų tėvas D. P. yra uždraudęs vaikams bendrauti su atsakove. Kol nebuvo draudžiama bendrauti su vaikais, leisdavo su jais laisvalaikį, vykdavo į atrakcionus, pagal galimybes nupirkdavo jiems drabužių, avalynę, vaistus. Nemano, kad yra priklausoma nuo alkoholio, kadangi nuo 2018 m. lapkričio mėn. pradžios visiškai jo nevartoja. Nurodė, kad jau antrus metus lankosi Klaipėdos priklausomybės centre pas psichologę, kuri padeda suprasti ir įveikti savo psichologines problemas. 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn. dalyvavo edukacinėje 8 val. trukmės tėvų programoje „Mokykla tėvams ir auklėtojams“, kurios metu buvo suteiktos žinios apie tinkamą motinystę. Teigia, kad jos elgesyje nėra nei vieno pagrindo dėl ko motinos valdžia turėtų būti neterminuotai apribota (e. b. l. 91-93).
3. Trečiasis asmuo D. P. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jo teigimu, nereikia, jog atsakovės motinos valdžia į vaikus būtų visiškai apribota. Patvirtino, kad atsakovės bendravimo su vaikais tvarka gali likti tokia pati, tik reikia užtikrinti, jog R. G. nevartotų alkoholio esant vaikams. Paaiškino, kad pats skatina vaikus bendrauti su atsakove. Teigia, jog atsakovė prižiūri vaikus, ir tinkamai jais rūpinasi. Nurodė, kai paskutinį kartą atsakovė buvo susitikusi su vaikais, R. G. vartojo alų, tačiau patvirtino, jog pats asmeniškai nėra matęs, kad paskutiniu metu atsakovei būnant su vaikais, ji būtų daugiau pavartojusi alkoholio. Sutiktų, jog būtų pakeista bendravimo su vaikais tvarka, kad atsakovė pasibaigus susitikimo laikui pati parvestų vaikus, arba trečiasis asmuo pats atvyktų pasiimti vaikus. Tokiu būdu galėtų pamatyti, ar atsakovė vartojo alkoholį, ar ne.
4. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad yra „Vyturio“ progimnazijos socialinė pedagogė. G. P. iki šiol mokosi „Vyturio“ progimnazijoje, tuo tarpu E. P. 2017-2018 m. mokslo metais nurodytoje progimnazijoje jau nebesimokė. Teigia, jog nuo tada, kai atsakovė pradėjo atvesti vaikus į mokyklą, buvo pastebėta, kad ji turi priklausomybę nuo alkoholio. Iš pradžių R. G. atsižvelgdavo į duodamas rekomendacijas, tačiau vėliau to nebebuvo. Paskutinį kartą atsakovę matė ir bendravo su ja, kai vaikai buvo atiduoti tėvui. Patvirtino, jog kalbant su G. P., mergaitė nurodė, kai leidžia laiką su mama, ji kartais vakarais išgeria alkoholio. Nurodė, kad nėra tikslinga vaikams uždrausti bendravimą su mama. Abu vaikai nori bendrauti su mama.
5. Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad su dukra (atsakove) dažnai bendrauja ir nepastebėjo, jog nuo 2018 m. spalio mėn. būtų vartojusi alkoholį. Nurodė, kad dukros elgesys yra pagerėjęs, turi draugą, tačiau kartu su juo negyvena. Kai reikia susitikti su vaikais, R. G. džiaugiasi ir yra geros nuotaikos. Negalima uždrausti vaikams bendrauti su motina. Patvirtino, kad atsakovė rūpinasi vaikais, perka jiems rūbus ir kitus daiktus, duoda pinigų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus į valstybės biudžetą 195 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį iš esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovei turi būti neterminuotai apribota motinos valdžia dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir šį faktą iš esmės pagrindžia tik 2016-2017 m. ir 2018 m. sausio mėn. duomenimis.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovės elgesys yra pagerėjęs ir bylos duomenys leidžia spręsti, kad nepastebėta, jog nuo 2018 m. spalio mėn. atsakovė vartojo alkoholį. Atsižvelgęs į tai, į duomenis, kad atsakovė 2017 m. gruodžio – 2018 m. sausio mėn. dalyvavo edukacinėje tėvų programoje „Mokykla tėvams ir auklėtojams“ (8 val.) (e. b. l. 101), į tai, jog atsakovė rūpinasi vaikais: atsakovė vaikams perka vaistus, avalynę, rūbus, sumokėjo už G. P. prailgintą grupę, nupirko dukrai akinius, vaikai su mama kartu pramogauja, kt., ieškovo teiginius, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir yra priklausoma nuo jo, o tai daro žalą nepilnamečiams vaikams, vertino kaip neįrodytus, nepagrįstus, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 30 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Skyriaus nuomone, duomenys nuo 2015 metų patvirtina tai, kad atsakovė netinkamai vykdo savo pareigas, dėl to būtina apriboti jos (motinos) valdžią.
10. Atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
11. Teismo posėdžio metu apeliantės atstovas nurodė, kad teisminis procesas atsakovei turėjo teigiamą poveikį, ji pakeitė požiūrį į motinystė, nusistatė kitus gyvenimo prioritetus. Atstovas pareiškė, kad atsisako apeliacinio skundo.
12. Atsakovės atstovė advokatė ir trečiasis asmuo apeliantės pareiškimui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė R. G. ir trečiasis asmuo D. P. (e. b. l. 6-7). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. AD1-429 R. G. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (e. b. l. 20). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4029-512/2018 patvirtinta ieškovo D. P. ir atsakovės R. G. sudaryta taikos sutartis, kuria nepilnamečių vaikų G. P. ir E. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su D. P. jo gyvenamojoje vietoje. Ta pačia nutartimi iš R. G. priteistas 100,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui (e. b. l. 70-71). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. birželio 19 d. pasitarimo protokolu dėl Eimanto ir G. P. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta kreiptis į teismą dėl R. G. motinos valdžios apribojimo (e. b. l. 27-29).
Dėl apeliacinio skundo
15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad teisminis procesas atsakovei turėjo teigiamą poveikį, ji pakeitė požiūrį į motinystė, nusistatė kitus gyvenimo prioritetus. Atstovas pareiškė, kad atsisako apeliacinio skundo, atsisakymą išreiškė raštu.
16. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. teismui pateikė išvadą dėl atsakovės R. G. neterminuoto valdžios apribojimo. Ieškovė Valstybė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodo, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. Skyriaus specialistams pabendravus su BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro vadybininke E. N., ji nurodė, kad atsakovė pakankamai teigiamai pakeitė savo elgesį, bendrauja su vaikais, nuveda juos į polikliniką, kirpyklą ir pan. Išvadoje nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. SODRA duomenimis atsakovė tebedirba UAB „Lyderio grupė“, jos vidutinės mėnesio pajamos yra apie 400 Eur. Nurodoma ir tai, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis atsakovė R. G. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio-22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. administracinių nusižengimų nepadarė.
17. Kaip žinoma, CPK 308 straipsnio 1 dalimi nustatyta apelianto teisė atsisakyti paduoto apeliacinio skundo. Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos (CPK 308 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 straipsnio 2 dalis).
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos civilinės bylos procesinę baigtį bei įvertinusi tai, kad apeliantė atsisako pateikto skundo, konstatuoja, jog pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo neprieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, nepažeidžia apeliantų arba kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Apeliantė patvirtina, kad jai yra išaiškintos skundo atsisakymo ir apeliacinio proceso nutraukimo pasekmės. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo atsisakymą priima ir apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 straipsnis,338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. Atsakovės atstovė pateikė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Joje nurodoma, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 169 Eur.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo padavimas lėmė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius, pateikdama atsiliepimą į skundą, objektyviai patyrė bylinėjimosi išlaidas.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad yra pagrindas iš ieškovės valstybės biudžetui priteisti 169 Eu bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96¹ straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
priimti ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-501-793/2019 atsisakymą.
Apeliacinį procesą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-969-460/2019 nutraukti.
Priteisti iš ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, juridinio asmens kodas 188752021, į valstybės biudžetą 169 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.