Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. G., trečiasis asmuo D. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos R. G. valdžią į nepilnamečius vaikus G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. AD1-429 atsakovė įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Socialiniai darbuotojai, dirbdami su šeima, pastebėjo šias problemas – pastovios gyvenamosios vietos ir pastovių pajamų neturėjimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nenoras keisti gyvenimo būdą, susirasti darbą, vaikų nepriežiūra, nesidomėjimas jų ugdymu: 2016 m. gegužės 3 d. iš neblaivios R. G. policijos pareigūnai paėmė vaikus ir perdavė močiutei; 2016 m. gegužės 11 d., į ieškovą kreipėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijos pedagogai, nurodydami, kad G. P. motina į mokyklą ateina neblaivi; 2016 m. rugsėjo 12 d. gautas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos raštas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. į mokyklą pasiimti vaikų motina atėjo būdama sunkiame girtumo laipsnyje. Motinai atėjus neblaivai į mokyklą, 2017 m. kovo 22 d. vaikai buvo paimti ir apgyvendinti Klaipėdos Šeimos ir vaiko gerovės centre, grąžinti 2017 m. balandžio 14 d. 2017 m. spalio 18 vaikai vėl buvo apgyvendinti Klaipėdos Šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinyje, 2017 m. spalio 24 d. vaikai grąžinti tėvui D. P.. 2017 m. gruodžio 28 d. gautas VĮ „Vilties švyturys“ raštas, kuriame nurodoma, jog R. G. nutraukė gydymą, nes nesugebėjo įveikti savo vidinio psichologinio pasipriešinimo sveikimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teigia, kad situacija R. G. šeimoje nesikeičia nuo 2015 m. Atsakovė nekeičia gyvenimo būdo ir nesugeba užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, jų ugdyti bei rūpintis jų sveikata (e. b. l. 1-4).

3. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Aldona Venckaitienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad atsakovė ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu ir nesirūpino vaikais, todėl jos motinos valdžia turi būti apribota. Vaikams yra grėsmė dėl jų nepriežiūros. Patvirtino, jog nesiekiama uždrausti atsakovei bendrauti su vaikais, R. G. esant blaiviai ir dalyvaujant tėvui. Teigė, kad vaikai neturėtų likti nakvoti pas atsakovę. Atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, jais rūpintis – nėra dienotvarkės, nesirūpina mokslu, ugdymu. Atsakovė, vartodama alkoholį, daro žalą vaikams.

7. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinė pedagogė. G. P. iki šiol mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, tuo tarpu E. P. 2017-2018 m. mokslo metais nurodytoje progimnazijoje jau nebesimokė. Teigia, jog nuo tada, kai atsakovė pradėjo atvesti vaikus į mokyklą, buvo pastebėta, kad ji turi priklausomybę nuo alkoholio. Iš pradžių R. G. atsižvelgdavo į duodamas rekomendacijas, tačiau vėliau to nebebuvo. Paskutinį kartą atsakovę matė ir bendravo su ja, kai vaikai buvo atiduoti tėvui. Patvirtino, jog kalbant su G. P., mergaitė nurodė, kai leidžia laiką su mama, ji kartais vakarais išgeria alkoholio. Nurodė, kad nėra tikslinga vaikams uždrausti bendravimą su mama. Abu vaikai nori bendrauti su mama.

8. Liudytoja R. G. patvirtino, kad su dukra dažnai bendrauja ir nepastebėjo, jog nuo 2018 m. spalio mėn. būtų vartojusi alkoholį. Nurodė, kad dukros elgesys yra pagerėjęs, turi draugą, tačiau kartu su juo negyvena. Kai reikia susitikti su vaikais, R. G. džiaugiasi ir yra geros nuotaikos. Negalima uždrausti vaikams bendrauti su motina. Patvirtino, kad atsakovė rūpinasi vaikais, perka jiems rūbus ir kitus daiktus, duoda pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė R. G. ir trečiasis asmuo D. P. (e. b. l. 6-7). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. AD1-429 R. G. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (e. b. l. 20). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4029-512/2018 patvirtinta ieškovo D. P. ir atsakovės R. G. sudaryta taikos sutartis, kuria nepilnamečių vaikų G. P. ir E. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su D. P. jo gyvenamojoje vietoje. Ta pačia nutartimi iš R. G. priteistas 100,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui (e. b. l. 70-71). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. birželio 19 d. pasitarimo protokolu dėl Eimanto ir G. P. Nr. ADM-407 nutarta kreiptis į teismą dėl R. G. motinos valdžios apribojimo (e. b. l. 27-29).

10. Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

11. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 3 d. iš neblaivios R. G. policijos pareigūnai paėmė vaikus ir perdavė juos močiutei (e. b. l. 24). 2016 m. gegužės 11 d. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) rašte, skirtam ieškovui, nurodyta, jog pasitaikė situacija, kad R. G. į mokyklą atėjo neblaivi (e. b. l. 33). 2017 m. kovo 22 d. nepilnamečiai G. P. ir E. P. buvo paimti iš atsakovės ir apgyvendinti Klaipėdos Šeimos ir vaiko gerovės centre, kadangi R. G. atėjo į mokyklą būdama neblaivi (e. b. l. 40-41, 42-43). Vaikai atsakovei grąžinti 2017 m. balandžio 14 d. (e. b. l. 44, 45). Iš 2017 m. balandžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos matyti, kad R. G. buvo įpareigota nebevartoti alkoholio, lankyti anoniminių alkoholikų draugiją, lankyti psichologo konsultacijas, spręsti E. P. sveikatos problemas, tęsti tėvystės įgūdžių ugdymo kursus, bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų mokykla (e. b. l. 46). Dėl atsakovės neblaivumo 2017 m. spalio 18 d. nepilnamečiai G. P. ir E. P. buvo paimti iš R. G. ir apgyvendinti Klaipėdos Šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinyje, 2017 m. spalio 24 d. vaikai grąžinti tėvui D. P. (e. b. l. 53-54, 55-56, 60, 61). VšĮ „Vilties švyturys“ 2017 m. gruodžio 28 d. pateikė ieškovui pažymą Nr. P12G-225, kurioje nurodė, jog R. G. nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. gyveno ir gydėsi ligų reabilitacijos bendruomenėje „Vilties švyturys“. Reabilitacijos centre ji dalyvavo nuolatinėje psichoterapijoje bei kituose užsiėmimuose, stengėsi laikytis bendruomenėje nustatytų taisyklių, tačiau nesugebėjo įveikti savo vidinio psichologinio pasipriešinimo sveikimui, todėl gydymą nutraukė (e. b. l. 68).

13. Nepilnametė G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos ir mamos santykiai yra geri. Paskutinį kartą buvo su mama ir broliu Eimantu baseine, Akropolyje, mama nupirko keletą daiktų. Po to grįžo nakvoti pas mamą. Paaiškino, jog su mama bendrauja telefonu. Pokalbio metu aptaria, kaip sekasi mokykloje ir kitus dalykus. Patvirtino, kad mama yra gera, ir jai patinka leisti laiką su ja. Pakanka su mama susitikti kartą per mėnesį. Nurodė, jog mama kartais vartodavo alkoholį (alų), tačiau jos elgesys nuo to nepasikeisdavo. Paaiškino, kad jaustųsi blogai, jeigu nebegalėtų bendrauti su mama. Broliui taip pat patinka leisti laiką su mama, jis mamą myli.

14. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, jog netikslinga vaikams uždrausti bendravimą su mama, kadangi abu vaikai nori bendrauti su mama.

15. Atsakovės mama R. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog dukros elgesys yra pagerėjęs. Kai reikia susitikti su vaikais, ji džiaugiasi ir yra geros nuotaikos. Atsižvelgiant į tai teigia, jog negalima uždrausti vaikams bendrauti su motina.

16. Trečiasis asmuo D. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog nesutinka, kad R. G. neterminuotai būtų apribota motinos valdžia į nepilnamečius vaikus G. P. ir E. P.. Patvirtino, kai vaikai būna su atsakove, ji jais tinkamai rūpinasi ir prižiūri. Trečiasis asmuo kaip tik yra linkęs skatinti didesnį vaikų ir mamos bendravimą.

17. Bylos duomenys patvirtina, jog R. G. dirba (duomenys neskelbtini) valytoja (pusę etato) ir jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 127,42 Eur (e. b. l. 128-130, 144). R. G. taip pat gauna netekto darbingumo pašalpą. Atsakovė gyvena nuomojame būste adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 131). Teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo patvirtino, jog R. G. yra pilnai padengusi buvusį išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, o 2019 m. sausio 10 d. atsakovė išlaikymą nepilnamečiams vaikams pervedė savo noru geranoriškai, nenurašant išlaikymui skirtų lėšų priverstinai (e. b. l. 138-139). Atsakovė į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2017 m. gruodžio 2018 m. sausio mėn. dalyvavo edukacinėje tėvų programoje „Mokykla tėvams ir auklėtojams“ (8 val.) (e. b. l. 101). Aplinkybę, jog R. G. rūpinasi vaikais pagrindžia byloje esantys pirkinių kvitai iš kurių matyti, jog atsakovė vaikams perka vaistus, avalynę, rūbus, sumokėjo už G. P. prailgintą grupę, nupirko dukrai akinius, vaikai su mama kartu pramogauja (e. b. l. 94-95, 96, 98, 99-100). Byloje nėra duomenų, jog atsakovė nuo 2018 m. sausio 23 d. būtų padariusi administracinių nusižengimų (e. b. l. 10-12). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad informacijos apie R. G., nėra (e. b. l. 9).

18. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šioje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinus šalių, atstovės, trečiojo asmens, liudytojų ir nepilnametės G. P. paaiškinimus konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog egzistuoja sąlygos neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią, t. y. pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė daro ypatingą žalą savo vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia ar žiauriai elgiasi su vaikais. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovės elgesys lyginant jį su 2016-2017 metais yra pasikeitęs į gerąją pusę. Tuo tarpu ieškovas ieškinį iš esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovei turi būti neterminuotai apribota motinos valdžia dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, o šį faktą iš esmės pagrindžia tik 2016-2017 m. ir 2018 m. sausio mėn. duomenys. Neginčijamų įrodymų apie galimai vėlesnius R. G. girtavimus/alkoholio vartojimą byloje nėra. Be to, pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, jog nesiekiama uždrausti atsakovei bendrauti su vaikais R. G. esant blaiviai ir dalyvaujant tėvui. Šios ieškovo atstovės nurodytos aplinkybės vertintinos kaip prieštaringos ieškinio argumentų kontekste, kurio pagrindu ieškovas, būtent, ir kelia reikalavimą neterminuotai apriboti R. G. motinos valdžią. Liudytojos R. G. teigimu, atsakovės elgesys yra pagerėjęs ir nepastebėjo, jog nuo 2018 m. spalio mėn. būtų vartojusi alkoholį. Pati R. G. nurodo, jog alkoholio nebevartoja nuo 2018 m. spalio 21 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginiai, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir yra priklausoma nuo jo, o tai daro žalą nepilnamečiams vaikams, teismo vertinimu yra neįrodyti, nepagrįsti, todėl atmestini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

19. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, jais rūpintis, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma šias aplinkybes paneigia. Kaip minėta sprendimo 14 punkte R. G. pagal galimybes perka vaikams rūbus, avalynę, pramogauja su vaikais. Teismo posėdžio metu nepilnametė G. P. patvirtino, kai paskutinį kartą buvo susitikusi su mama, ėjo į Akropolį ir ten pramogavo, o grįžus namo mama pagamino maisto. Atsakovė su vaikais taip pat buvo susitikusi prieš Kalėdas, kadangi norėjo padovanoti vaikams dovanas. Nepilnamečių vaikų tėvas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog R. G. rūpinasi vaikais, todėl apriboti jos motinos valdžią nereikia. Nors nepilnametė G. P. nurodė, jog mama kartais vakarais išgerdavo alaus, tačiau patvirtino, kad dėl to mamos elgesys nepasikeitė.

20. Kaip minėta šio sprendimo 17 punkte neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, išklausęs atsakovės, jos atstovės, nepilnametės G. P. paaiškinimus bei liudytojų parodymus, konstatuoja, kad atsakovė deda pastangas bendrauti su vaikais, pagal išgales jais rūpinasi ir prižiūri, stengiasi keisti savo gyvenimo įpročius, o vaikai nori bendrauti su mama. Vaikų tėvas taip pat nepritaria, kad R. G. motinos valdžia būtų apribota. Byloje nenustatyta, kad atsakovė vengtų atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiautų tėvų valdžia, žiauriai elgtųsi su vaikais, darytų ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar jais visiškai nesirūpintų.

21. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

23. Ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014).

24. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – Tarnyba) 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-2116-18871 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Teisme gautas Tarnybos raštas, iš kurio matyti, kad už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą buvo patirti 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistini 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96¹ straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, juridinio asmens kodas 188752021, į valstybės biudžetą 195,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.