- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 1-1533-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07778-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Advokatai
- Aurimas Keidūnas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) konsultantu, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A. 2019 m. vasario 23 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,59 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis V. A., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2019-03-23 apie 16.00 val. išėjo iš namų, prieš tai su žmona S. A. buvo susitaręs pas klientus važiuoti kartu. Vairavau automobilį neblaivus, tačiau ne tiek girtas, kiek įpūtė į alkotesterį. Išgėrė apie penktą valandą nedaug, paskui grįžo prie namų, pasistatė automobilį ir ten dar išgėrė, jau pakankamai kiek pripūtė į alkotesterį. Alkoholį vartojo iki vairavimo prieš valandą, kiek suvartojo alkoholio įvardinti negalėtų. Turėjo „Trejų Devynerių“ 0.70 l. butelį. Apie trečdalį butelio suvartojo prieš vairavimą, gal apie pusvalandį iki vairavimo. Tada vairavo automobilį, nuvažiavo iki 400 metrų nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g., iki savo namų. Visą likusią dalį suvartojo atvažiavęs prie namų. Jam nustatytas girtumas atsirado išgėrus visą butelį. Alkoholį vartojo gal valandą iki atvyko policija. Nėra tikras, kad išgėrė pusę butelio, nėra tikras, kad klientų laukė apie 1 val., buvo apsvaigęs. Automobilyje užmigo ir pabudo, kai atvyko policija. Jis alkoholio beveik nevartoja, tai buvo antras ar trečias kartas. Buvo šalta, nusipirko alkoholio, seniai buvo gėręs, pasirodė skanu.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. A. paaiškino, kad 2019 m. vasario 23 d. 16.00 val., pamatė, kad bręsta konfliktas su žmona S. A.. Išėjęs iš namų atsisėdo į automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo aikštelėje, prie jo namų (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuėjo į ten vykstančias statybas. Apie 18.00 val. grįžo atgal prie savo namų (duomenys neskelbtini). Privažiavęs prie namų nenuėjo į namus o nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę ,,Iki“, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nusipirko vieną butelį 0,7 l. talpos ,,žalios devynerios“ trauktinės. Po ko, automobiliu „BMV 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo už Santaros ligoninės, kur sustojo, galimai V. K. g. Sustojęs, automobilyje „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgėrė nusipirktą butelį trauktinės. Tada galimai apie 19.00 val., būdamas neblaivus, automobiliu „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo namo. Atvažiavus prie savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį aikštelėje. Po ko nuėjo namo. Jam būnant namie, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Alkotesteriu patikrino girtumo laipsnį ir nustatė virš 2 prom. girtumą. Papildomos apklausos metu V. A. parodė, kad po to, kai nusipirko butelį trauktinės, automobiliu „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie savo namų. Sustojęs (duomenys neskelbtini), ties pastatais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jis automobilyje išgėrė ne visą nusipirktą butelį trauktinės. Tada galimai apie 18.30 val., jis išėjo iš automobilio ir nuėjo pasivaikščioti, vaikščiojo netoli namų esančiame aikštyne, kuris yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Apie 19.00 val. jis grįžo į automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jame išgėrė visą butelį trauktinės ir užmigo. Maždaug po valandos, apie 20.00 val., jis pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kurie paprašė jo išlipti. Išlipęs jis bandė pareigūnams išaiškinti, kad jis nevairavo, tačiau jį vis tiek tikrino alkotesteriu. Po alkotesteriu patikrino girtumo laipsnį, ir nustatė virš 2 prom. girtumą. Įvykio vietoje, kada prie jo buvo privažiavę policijos pareigūnai šalia jo ir pareigūnų buvo 3-5 asmenys ir jo žmona S. A. (b. l. 45, 58, 83).
Liudytojas J. D., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad V. A. yra jo kaimynas, jį pažįsta daugiau kaip 10 metų. Įvykio dieną jam sūnus pasakė, kad matė, kaip kaimynas lipa laiptais ne toje laiptinėje, yra girtas. Paskui sūnus jam pasakė, kad matė pro langą, kaip V. A. sėdo prie vairo. Jie su sūnumi sėdo į automobilį sekti, kur kaimynas nuvažiavo. Iš pradžių pametė jį iš akių, tačiau važiuojant pamatė kaimyną stovintį už kokių 300 m. Nuo to laiko kai sėdo už vairo ir pamatė kaimyną, praėjo apie 15 min. Jis norėjo prieiti, bet kaimynas užvedė variklį ir nuvažiavo į savo kiemą. Ten sustojo, o jie iškvietė policiją. Policijos laukė apie 50 m. atstumu nuo kaimyno automobilio. Nematė, kad kaimynas automobilyje vartotų alkoholį. Nežino ką jis veikė automobilyje. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo. Kai atvyko policija, matėsi, kad kaimynas buvo neblaivus. Jam yra žinoma, kad V. A. piktnaudžiauja alkoholiu. Yra matęs jį girtą vaikščiojantį. Alkoholiu jis piktnaudžiauja seniai.
Liudytojas T. A. D., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad vakare grįždamas namo pamatė kaimyną V. A., jis bandė užlipti laiptais ne į savo butą. Jis nesiorientavo aplinkoje. Paklausė, gal gali padėti. Jo atsakymas buvo nerišlus, atsakė „ar kažko pasiilgai“. Jam atrodė, kad kaimynas buvo smarkiai išgėręs. Grįžęs namo per langą matė kaip kaimynas užvedė savo pilką BMW ir nuvažiavo. Išgirdo užvedamą automobilį ir pažiūrėjo pro langą. Tai buvo kaimyno automobilis. Pasakė tėčiui, kad kaimynas girtas vairuoja. Kartu išėjo į lauką, sėdo į automobilį ir pradėjo sekti, kur kaimynas važiuoja. Pametė jį iš akiračio, paskui pamatė už kokių 300 m. sustojusį, automobilio variklis buvo išjungtas. Jie ėjo link kaimyno automobilio, tačiau jis užvedė variklį ir nuvažiavo, privažiavo link savo namo. Jie iškvietė policiją ir laukė. Kai kaimynas įlipo į automobilį ir jį pametė iš akių, o paskui jį pamatė, praėjo apie 10 min. Kai jiems besiartinant prie automobilio kaimynas pajudėjo ir sustojo prie namo, praėjo 2-3 min. Dar apie 10 min. praėjo iki to laiko, kol atvyko policijos pareigūnai. Nematė ką kaimynas veikė automobilyje kol atvyko policija. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo, sėdėjo ramiai. Jis yra ir anksčiau matęs V. A. apsvaigusį nuo alkoholio.
Liudytojas Deividas Vasiliauskas, apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jis patruliavo kartu su Irmantu Vieversiu. Gavo pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Atvyko į įvykio vietą, ten laukė liudytojai, nurodė automobilį. Jie priėjo prie nurodyto asmens, jis sunkiai bendravo, neigė vairavęs. Neatsimena ką konkrečiai aiškino. Jam buvo nustatytas girtumas. Liudytojai dar kartą patvirtino, kad matė vairavimo faktą. Atėjo kaltinamojo žmona. Negali nurodyti, ar automobilio salone buvo alkoholio butelių. Jei būtų rasta alkoholio, tai salonas būtų nufotografuotas ir apie tai pažymėta tarnybiniame pranešime. Jis davė pūsti į alkotesterį, išsitraukė alkotesterį, padavė naują antgalį, paklausė, kada asmuo vartojo alkoholį. Buvo praėję 15 min., antgalį jis pats išpakavo. Visada klausia, kada asmuo vartojo alkoholį. Jeigu atsako, kad ką tik - laukia 15 min. Šiuo atveju neteko laukti.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo paskelbti liudytojo Irmanto Vieversio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis nurodė, kad 2019 m. vasario 23 d. darbo metu, apie 19.53 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Deividu Vasiliausku iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), o pranešėjas seka iš paskos. Atvykus į (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėjas T. A. D. ir J. D., kurie paaiškino jog kaimynas V. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jų akivaizdoje būdamas neblaivus ir sunkiai orientuodamasis aplinkoje įsėdo į automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo važiuoti. T. D. ir J. D. sėdę į savo automobilį pasekė minėtą automobilį, kuris iš (duomenys neskelbtini) g. nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. ir ten sustojo. Pabendravus su įvykio liudytojais jie priėjo prie automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neužvestas ir stovėjo tvarkingai pastatytas šalikelėje, važiuojamoje kelio dalyje (duomenys neskelbtini). Automobilyje, vairuotojo vietoje sėdėjo V. A., kuris jų akivaizdoje įsidėjo automobilio raktelius į savo striukės kišenę. Paklausus asmens ar jis vairavo transporto priemonė, V. A. teigė, kad automobilio nevairavo, o tiesiog sėdėjo jame. Asmuo nerišliai kalbėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, vyriškis patikslino, kad prieš pusvalandį. Apie 20.11 val., patikrinus V. A. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0140, patikros sertifikato Nr. 0852694, jam buvo nustatytas 2.70 prom. girtumas. Iš įvykio liudytojų, t. y. T. A. D. ir J. D. buvo priimti paaiškinimai, kuriuose jie patvirtino V. A. vairavimo faktą. V. A. buvo pristatytas atlikti medicininę apžiūrą, vėliau pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Automobilio rakteliai buvo perduoti V. A. žmonai S. A. (b. l. 13).
Prie liudytojo J. D. apklausos protokolo pridėtas žemėlapis, kuriame pažymėta: vieta, kurioje pirmą kartą buvo pastebėtas V. A. – (duomenys neskelbtini); vieta, kurioje antrą kartą buvo pastebėtas V. A. – (duomenys neskelbtini) g. (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais žemėlapyje pažymėtų sklypų); vieta, kurioje atvažiavęs stovėjo V. A. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).
2019 m. kovo 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro. Girdėti pokalbis tarp pranešėjo vyro, skambinusio mob. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodo, kad girtas vairuotojas važiuoja (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuoja automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjas jam seka iš paskos. Pranešėją sujungus su policija, jis nurodo, kad girtas vairuotojas važiuoja (duomenys neskelbtini) gatvėje, dabar sustojo gal 60 metrų iki savo namų, ant kampo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Vairuotojas yra pranešėjo kaimynas, buvo prisigėręs tiek, kad sustojo prie jų, šiuo metu sėdi girtas mašinoje. Vairavimo faktą galės paliudyti (b. l. 79-80).
Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu pažymoje nurodyta, kad 2019 m. vasario 23 d., 20.10 val., patikrinus V. A. alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0140, jam buvo nustatytas 2,70 prom. neblaivumas (b. l. 32).
2019 m. vasario 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-A 1868/2019(01) nurodyta, kad V. A. kraujyje, paimtame 2019 m. vasario 23 d., 20.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 36).
Byloje esančiame išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Iš VšĮ Emprekis pateiktų duomenų matyti, kad 2004 metų laidos automobilio BMW 320d vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2019 m. vasario mėnesį buvo 2320 Eur, o be PVM 1917 Eur (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados dėl V. A. padarytos nusikalstamos veikos
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino V. A. pareikštas kaltinimas dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir paaiškino, kad vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jo apsvaigimas vairavimo metu buvo mažesnio laipsnio, nei alkotesteriu nustatė atvykę policijos pareigūnai. Esminis kaltinamojo išsakytas argumentas yra tas, kad jis automobilį vairavo pavartojęs tik trečdalį ar pusę 0,7 l. butelio alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“, o likusią dalį alkoholio iš minėto butelio jis išgėrė sėdėdamas automobilyje iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai ir patikrino jo neblaivumą. Tenka pastebėti, kad V. A. duodami parodymai proceso eigoje nebuvo nuoseklūs. Antai ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog sustojęs V. K. g., automobilyje išgėrė nusipirktą butelį trauktinės. Tada būdamas neblaivus, automobiliu išvažiavo namo, pastatė automobilį aikštelėje ir nuėjo namo. Jam būnant namie, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Alkotesteriu patikrino girtumo laipsnį ir nustatė virš 2 promilių girtumą. Papildomos apklausos metu V. A. parodė, kad po to, kai nusipirko butelį trauktinės, automobiliu nuvažiavo prie savo namų. Sustojęs (duomenys neskelbtini) g., jis automobilyje išgėrė ne visą nusipirktą butelį trauktinės. Tada išėjo iš automobilio ir nuėjo pasivaikščioti. Grįžęs į automobilį išgėrė visą butelį trauktinės ir užmigo. Maždaug po valandos, apie 20.00 val., jis pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kurie paprašė jo išlipti bei tikrino alkotesteriu. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją, kuria siekiama sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio.
Įrodinėdamas kaltinamojo V. A. kaltę teismas remiasi liudytojų J. D. bei T. A. D. parodymais, byloje esančiais garso įrašais, girtumą patvirtinančiais įrodymais, kitais duomenimis (policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, išrašu iš BIRT ataskaitų žiūryklės). Minėti liudytojai patvirtino matę, kad jų kaimynas V. A. vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. T. A. D. sutiko V. A. prie laiptinės, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Netrukus per savo buto langą pamatė, kad kaltinamasis išvažiavo savo automobiliu ir apie tai pasakė savo tėvui J. D.. Šių liudytojų parodymai paneigia V. A. paaiškinimus, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas išgėręs pusę 0,7 l. butelio trauktinės, o likusią alkoholio dalį išgėrė sėdėdamas automobilyje. Visų pirma pažymėtina, kad liudytojas T. A. D., kuris tiesiogiai bendravo su kaltinamuoju prieš pat jo vairavimą nurodė, kad pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nerišliai. Į liudytojo klausimą ar gali kuo nors padėti, kaltinamasis atsakė „ar kažko pasiilgai“. Toks elgesys nėra būdingas tik šiek tiek alkoholio pavartojusiam asmeniui. Todėl teismas daro išvadą, kad V. A. jau prieš sėsdamas už vairo buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje surinkti įrodymai paneigia ir V. A. versiją, kad jis likusią dalį alkoholio suvartojo tuo metu, kai automobilio nevairavo, t. y. sėdėdamas automobilyje. Liudytojų J. ir T. A. D. parodymais nustatyta, kad nuo to laiko, kai V. A. įlipo į automobilį iki jį pamatė, praėjo apie 10 min. Kai jiems besiartinant prie automobilio kaltinamasis pajudėjo ir sustojo prie namo, praėjo 2-3 min. Dar apie 10-15 min. praėjo iki to laiko, kol atvyko policijos pareigūnai. Taigi, iš šių liudytojų parodymų seka, kad V. A. automobilyje iki kol atvyko policijos pareigūnai ir jam nustatė neblaivumą praėjo apie 10-15 min. Policijos pareigūno I. Vieviersio tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją jie gavo apie 19 val. 53 min. (b. l. 8). Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu pažymoje nurodyta, kad neblaivumas V. A. buvo patikrintas 2019 m. vasario 23 d., 20.10 val. (b. l. 32). Sugretinus šiuos bylos duomenis matyti, kad jie patvirtina liudytojų parodymus dėl laiko tarpo, kurį V. A. sėdėjo automobilyje ir, anot pastarojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Nors liudytojai J. ir T. A. D. nurodė, kad nematė ką konkrečiai kaltinamasis veikė sėdėdamas automobilyje, tačiau paaiškino, kad jis sėdėjo ramiai, iš automobilio išlipęs nebuvo, nesimatė, kad jis būtų vartojęs alkoholį. Tai, kad buvo ką tik pavartojęs alkoholio, kaltinamasis nenurodė jo neblaivumą tikrinantiems policijos pareigūnams. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. Vasiliauskas teismo posėdyje patvirtino, kad tikrinant vairuotojo neblaivumą visada klausia, kada jis vartojo alkoholį. Jeigu vairuotojas nurodo, kad neseniai – palaukia 15 min. ir tik tada duoda pūsti į alkotesterį. Tikrinant V. A. neblaivumą laukti nereikėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. Vieversys taip pat nurodė, kad paklausus kada V. A. paskutinį kartą vartojo alkoholį – šis atsakė, kad prieš pusvalandį. Be to, policijos pareigūnai nei savo tarnybiniuose pranešimuose, nei apklausų metu nenurodė, kad V. A. automobilio salone būtų rasti alkoholio buteliai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats kaltinamasis duodamas parodymus apie alkoholio vartojimo aplinkybes nurodė, kad jis automobilyje sėdėjo apie valandą ir tuo metu vartojo alkoholį, vėliau tvirtino, kad automobilyje užmigo, ir atsibudo tik atvykus policijos pareigūnams. Tokie V. A. parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais, kuriuos teismas jau aptarė. Pakankamai akivaizdu, jog kaltinamasis duoda ne tikrovę atitinkančius parodymus, o tiesiog išsako aplinkybes, tokiu būdu mėgindamas sušvelninti savo atsakomybę. Be to, liudytojų J. ir T. A. D. parodymais nustatyta, kad V. A. piktnaudžiauja alkoholiu, ne kartą buvo pastebėtas neblaivus prie savo namų. Šių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad kaltinamasis tiesiog galėjo neatsiminti kada ir kiek alkoholio suvartojo tą dieną, kai buvo sulaikytas įtariant jį vairavus transporto priemonė būnant apsvaigus nuo alkoholio.
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patviritna, jog kaltinamasis V. A. vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis alkoholį buvo pavartojęs dar iki važiavimo ir vairavo jau būdamas apsvaigęs, o jo girtumą nulėmė būtent iki vairavimo išgertas alkoholis. V. A. neblaivumą patvirtina alkotesterio rodmenys bei specialisto išvada (b. l. 32, 36). Kaltinamojo V. A. kaltė teismui nekelia jokių abejonių ir yra pilnai įrodyta, nusikalstama veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas V. A. sutuoktinės S. A. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį pastarosios atsakomybei pagal laidavimą. Visgi pažymėtina, kad baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas prašė teismo V. A. išteisinti, o pats kaltinamasis – skirti jam švelnesnę bausmę.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo, baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbantis. Tačiau kaltinamasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos viso proceso metu pilnai nepripažino, atkakliai tvirtino, kad vairuodamas automobilį buvo suvartojęs mažesnį alkoholio kiekį ir nebuvo tokio neblaivumo laipsnio, koks jam buvo nustatytas. Teismas, atsižvelgdamas į tokius kaltinamojo parodymus negali daryti išvados, kad jis gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Kita sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad V. A. piktnaudžiauja alkoholiu gana seniai, kelis kartus jį matė apsvaigusį nuo alkoholio. Tuo tarpu apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartoja retai ir nepripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei kaltinamojo poziciją dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, teismas negali daryti išvados, kad V. A. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Galiausiai teismui kyla pagrįstų abejonių dėl laiduotojos S. A. tinkamumo. Teismo posėdžio metu laiduotoja prašanti būti S. A. paaiškino esą A. A. neblaivus vairavo spontaniškai, jis problemų su alkoholiu neturi, niekada panašių atvejų per daugiau nei trisdešimt jų santuokos metų nėra buvę. Kaltinamasis jos klauso ir gerbia jos nuomonę. Tačiau aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad V. A. alkoholio vartojimas yra įsisenėjusi problema, kuri jo sutuoktinei turėtų būti žinoma pirmiausia. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl S. A. gebėjimo adekvačiai įvertinti situaciją ir tinkamai atlikti laiduotojos pareigas.
Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nenustatytos visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant teismas galėtų priimti sprendimą atleisti kaltinamąjį V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sutuoktinės S. A. atsakomybei, todėl laidavimas kaltinamajam netaikytinas.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: V. A. yra vedęs, dirbantis, neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, tai, jog kaltinamojo sutuoktinė turi rimtų sveikatos sutrikimų – bylos duomenimis, ji neseniai patyrė insultą (b. l. 31), teismas laiko esant tikslinga nustatyti šiek tiek ilgesnį laikotarpį baudai savanoriškai sumokėti.
Kaltinamasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 23 d., 20.11 val. iki 2019 m. vasario 24 d., 16.45 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena).
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Kaltinamasis V. A. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Pažymėtina, kad jo kraujyje rasta alkoholio koncentracija (2,59 promilės) viršijo ne tik vidutinio girtumo (daugiau nei 1,5 promilės), bet ir sunkaus girtumo (daugiau nei 2,5 promilės) laipsnį. Iki minėto įvykio, V. A. buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jis yra pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei BK 68 straipsni 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas nustatytinas lygus nurodytos poveikio priemonės taikymo vidurkiui (taikytina iki 2019-04-01 galiojusio BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiantį tai, kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 61-62), paimant jo vairuotojo pažymėjimą, V. A. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. vasario 24 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo paskyrimo dienos.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. A. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju nekyla abejonių, kad V. A. vairuotas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko jo konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas imperatyvas iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Kaltinamojo V. A. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone reikalavimų pažeidimas, kaip minėta, yra laikomas itin šiurkščiu, keliančiu pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, bei visuomenės saugumui. Esant tokioms aplinkybėms, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas turto vertės konfiskavimas yra proporcingas, atitinka V. A. padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė jam taikytina. VšĮ „Emprekis“ pateiktuose duomenyse nurodyta, kad 2004 metų laidos automobilio BMW 320d vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2019 m. vasario mėnesį buvo 2320 Eur, o be PVM 1917 Eur. Teismų praktikoje sprendžiant dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo, konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-626/2019). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma, t. y. 1917 Eur, iš kaltinamojo konfiskuotina valstybės naudai.
Kaltinamajam V. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Paimtas dokumentas – V. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos medžiagos – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ Regitra.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su BPC pateiktu garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniu,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), ir paskirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-02-23 iki 2019-02-24, t. y. vieną dieną, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, jog V. A. paskirta galutinė 73 MGL (3 650 eurų) dydžio bauda.
Nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. A. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. A. konfiskuoti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1917 eurų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.
Baudžiamojoje byloje saugomą V. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Kompaktinį diską (1 vnt.) su garso įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.