- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- ATP-485-361/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00191-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Advokatai
- Laimonas Strauka
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. J. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188 straipsnį 100 Lt bauda už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 7 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., savavališkai, nesilaikydamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27-904/2012 patvirtintos taikos sutarties sąlygų, vykdė savo tariamą teisę, t. y. nesuderinęs su D. K., nuėmė virvę, kuria buvo pažymėtos remontuojamo kelio ribos, ir sutrikdė kelio taisymo darbų vykdymą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto O. J. atstovas advokatas L. Strauka apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamame nutarime yra iškraipytos bylai reikšmingos aplinkybės. Nutarime nurodoma, kad O. J. nuėmė virvę, kuria buvo pažymėtos remontuojamo kelio ribos. Tokios teismo nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi net pats nukentėjusysis D. K. nurodė, jog virvę uždėjo ant žemės sklypo riboženklių, kuris nuosavybės teise priklauso A. ir O. J., t. y. virvė buvo užrišta riboženkliuose, esančiuose kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, o ne kelio ribas žyminčiuose taškuose. Šiuo atveju vienas iš žemės sklypo bendraturčių O. J., pamatęs, kad darbai pradėti vykdyti jo žemės sklype be jokio atsiklausimo, be jokio leidimo, turėjo jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų ir teisės aktų garantuotą teisę daryti įtaką savo žemės sklypui ir turėjo teisę pašalinti bet kokias kliūtis nuo jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausančio žemės sklypo. Advokatas atkreipia dėmesį, kad tokiu nutarimu teismas sudaro precedentą, kai žemės sklypo savininkas ar bendraturtis nebeturi teisės daryti įtakos jam nuosavybės teise ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam daiktui. Šiuo atveju pagal teismo nutarimą žemė sklypo bendraturtis nebeturi jokių teisių prieš asmenį, kuriam šis žemės sklypas nuosavybes teise iš viso nepriklauso, t. y. tokiu būdu yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse įtvirtintas privačios nuosavybės institutas. Pasak O. J. advokato, byloje nėra surinkti įrodymai, kad nukentėjusysis pats turėjo teisę vykdyti kelio remonto darbus 2012 m. lapkričio 7 d., t. y. ar turėjo gavęs reikiamus leidimus iš statybos priežiūrą vykdančių institucijų, ar turėjo atliktus žemės matavimo darbus, kompetentingų specialistų parengtus planus. Pažymi, jog teismo nutartis įpareigojo nukentėjusįjį rūpintis kelio remontu ir jo priežiūros darbais, tačiau bet kokie statybos ar remonto darbai turėjo visų pirma būti iš pradžių suderinti su žemės savininku, o tokio leidimo nukentėjusysis nepateikė ir net nesiteikė informuoti apie pradedamus darbus O. J. Kritiškai vertintini nukentėjusiojo parodymai, kad neva tai virvė buvo būtina tam, kad vykdant kelio taisymo darbus ir rūpinantis paties O. J. interesų apsauga, kadangi pats nukentėjusysis nėra statybininkas ir neteikė teismui jokių dokumentų, įrodančių ketinimą atlikti statybos ar remonto darbus. Teismas nevertino, kokiu pagrindu pas nukentėjusįjį dirbo liudytojai R. P. ir V. V., kurie taip pat nėra statybininkai ir nėra susiję su nukentėjusiuoju darbiniais santykiais, o O. J. nurodo, kad šie asmenys pas nukentėjusįjį dirbo nelegaliai ir neturėjo jokios teisės be jo sutikimo atlikinėti bet kokių virvių rišimo darbų. Advokato teigimu, teismas nevertino ir tų aplinkybių, kad pats nukentėjusysis D. K. neturi reikiamos kvalifikacijos ir kompetencijos atlikinėti žemės sklype kelio įrengimo darbus. Liko neįvertinta ir tai, kad su D. K. kartu nelegaliai be darbo sutarties dirbo du asmenys, neturintys ne tik reikiamos kvalifikacijos, bet ir reikiamų darbus leidžiančių dokumentų. Reikia atkreipti dėmesį, kad pats nukentėjusysis patvirtina, jog jokie kelio remonto darbai dėl virvės nurišimo nebuvo sustabdyti, t. y. pats nukentėjusysis paneigia šios virvės rišimo būtinybę.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti O. J. atstovo advokato apeliacinį skundą, kadangi pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
2013 m. vasario 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimas buvo panaikintas, o administracinė byla perduota Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi administracinę bylą grąžino Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK administracinio teisės pažeidimo protokolo tinkamam surašymui. Minėtas policijos komisariatas 2013 m kovo 13 d. surašė protokolą (b.l. 67), kuriuo O. J. jau buvo kaltinamas pagal ATPK 188 straipsnį (anksčiau 2012 m. lapkričio 13 d. protokolu jis buvo dėl to paties įvykio kaltintas pagal ATPK 50 straipsnį).
Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje apeliantas O. J. yra kaltinamas ne ATPK 50 straipsnyje numatytos veikos (smulkusis svetimo turto pagrobimas), dėl kurios administracinės bylos nagrinėjamos apylinkės teismuose, padarymu, o jau ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo (savavaldžiavimo) padarymu. Pagal ATPK 221 straipsnio 1 dalį ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo bylas yra priskirta nagrinėti administracinėms komisijoms prie savivaldybių tarybų. Apylinkių teismai nėra įgalioti nagrinėti šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylų (ATPK 224 straipsnis).
ATPK 291 straipsnyje reglamentuojama, kad asmuo, dėl kurio administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų (ATPK 216 straipsnis 1 punktas) priėmė atitinkamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali tik pastarąjį apskųsti apylinkės teismui.
Taigi nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą, neturėdamas atitinkamų įstatymo suteiktų įgaliojimų, išnagrinėjo apylinkės teismas, o policijos komisariatas, surašęs naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo bylą perduoti ne teismui, o Administracinei komisijai prie savivaldybės tarybos. Tai yra esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio skundžiamas teismo nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla perduodama iš naujo nagrinėti tam įgaliotai institucijai – Administracinei komisijai prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos.
Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, apygardos teismas apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą panaikinti ir O. J. administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Administracinei komisijai prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.