Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl R. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų dvejiems (2) metams ir septyniems (7) mėnesiams laisvės atėmimo, taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d., dėl plėšimo J. M. atžvilgiu trejiems (3) metams ir septyniems (7) mėnesiams laisvės atėmimo.

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtos bausmės ir 2011-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė E. M. paskirta (5) penkeri metai (9) devyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką E. M. įskaitytas suėmimo terminas nuo 2010-07-16 iki 2010-10-16 ir bausmė, iš dalies atlikta pagal 2011-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. A., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., dėl R. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų dvejiems (2) metams ir devyniems (9) mėnesiams laisvės atėmimo, taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d., dėl plėšimo J. M. atžvilgiu trejiems (3) metams ir septyniems (7) mėnesiams laisvės atėmimo.

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė A. A. paskirta ketveri (4) metai ir septyni (7) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d., 66 str., A. A. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas suėmimo laiką nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d.

Taip pat visiškai tenkinant civilinį ieškinį iš A. A. ir E. M. solidariai priteista 1893,38 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt trys litai 28 ct) suma Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiojo R. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteistas už tai, kad A. A. ir E. M. 2010 metų sausio 12 dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, adresu: (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų sužalojo R. P., padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. O būtent: gyvenamojo namo kambaryje E. M. suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu į veidą, vieną smūgį iš galvos į galvą, po to vieną smūgį kumščiu į veidą, o A. A. suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą, po to tęsdami savo nusikalstamą veiką minėto gyvenamojo namo kieme, A. A. suduodant R. P. vieną kartą kumščiu į veidą, o šiam nugriuvus ant žemės, o E. M. kartu su A. A. spiriant kojomis ir suduodant rankomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno ir galvos vietas, tuo padarė nukentėjusiajam R. P. apatinio žandikaulio dvigubą lūžį ir kraujosruvą kairės akies vokuose.

Be to, E. M. pagal LR BK 180 str. 2 d. nuteistas už tai, kad A. A. ir E. M., 2010 metų sausio 12 dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, pro neužrakintas namo duris įsibrovė į J. M. priklausantį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir panaudodami fizinį smurtą asmens, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės, t.y. J. M. atžvilgiu, užvaldė svetimą turtą. O būtent: A. A. rankomis smaugė gulintį J. M., o E. M. sudavė J. M. ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą ir galvą, dėl to J. M. neteko sąmonės, tuo padarydami nukentėjusiajam J. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė J. M. priklausantį 800 Lt vertės muzikinį centrą „Panasonic“ ir 30 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 3100“ su SIM kortele, tuo padarydami nukentėjusiajam J. M. 830 Lt dydžio turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Sigutė Borščienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino teisingai ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius nuosprendžio išvadas, taip pat teisingai subendrino bausmes bei teisingai į bausmės laiką įskaičiavo suėmimo terminą.

Dėl bausmių bendrinimo ir atliktos bausmės laiko įskaičiavimo.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę (LR BK 63 str. 1 d.). Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai, ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2011). Subendrinus bausmes pagal LR BK 63 straipsnio 9 d. į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų LR BK 63 straipsnyje, pagrįstai ir teisėtai subendrino E. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje bei su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė aiškiai ne per griežtą ir galutinę subendrintą bausmę, nes prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėjo 2011-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę E. M. paskyrė penkerius metus ir devynis mėnesius laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas subendrindamas bausmes pagrįstai įskaičiavo į atliktos bausmės laiką Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-13 nuosprendžiu paskirtą ir dalinai atliktą bausmę, nes kaip matyti iš šio nuosprendžio (4 tomas, 123–132 b. l.), bausmės pradžia pagal jį pradėta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011-01-13, todėl akivaizdu, jog skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dieną, nuteistasis buvo atlikęs tik dalį 2011-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į atliktos bausmės laiką įskaičiavo tik šią atliktą bausmės dalį.

Dėl laikinojo sulaikymo termino įskaičiavimo į bausmės laiką.

Pagal LR BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog anksčiau minėta nuostata taikoma tuo atveju, jei asmuo buvo laikinai sulaikytas ar jam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) tiriant ir nagrinėjant tą bylą, kurioje priimamas nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2011). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį į atliktos bausmės laiką įskaičiavo E. M. suėmimo terminą nuo 2010-07-16 iki 2010-10-16. Nesutikdamas su tuo nuteistasis nurodo, jog jis buvo sulaikytas 2010-07-14, o suėmimas jam skirtas 2010-07-16, todėl ir šios dvi sulaikymo dienos turėtų būti įskaičiuotos į bausmės laiką. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje yra pateiktas apeliacinis skundas, konstatuoja, jog joje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. M. būtų buvęs sulaikytas būtent 2011-07-14, nes pagal bylos dokumentus matyti, jog tik 2011-07-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių terminui (2 tomas, 189 b. l.). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (4 tomas, 195 b. l.) matyti, kad E. M. 2010-07-14 buvo sulaikytas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį ikiteisminio tyrimo byloje, kurios numeris 41-1-892-10 pagal nutartį, kuria buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėn. iki 2010-10-14, t. y. nuteistasis buvo suimtas byloje, kurioje Šiaulių miesto apylinkės teismas nuosprendį paskelbė 2011-01-13 ir šiuo nuosprendžiu į bausmės laiką įskaičiavo E. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-04-01 iki 2010-04-02 bei nuo 2010-07-14 iki 2011-10-13. Taigi akivaizdu, jog E. M. suėmimo laikas nuo 2010-07-14 iki 2010-07-16 jau yra įskaičiuotas į atliktos bausmės laiką ankstesniu teismo nuosprendžiu, todėl į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką nuteistojo minimas laikotarpis neįskaitytas pagrįstai, nes šis suėmimas paskirtas ne dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2009). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam E. M. paskirtos bausmės dėl netinkamo bausmių subendrinimo ar suėmimo laiko įskaitymo į atliktos bausmės laiką apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio.