Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys - Valstybės įmonė Registrų centras, H. R., V. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. Z. ir Č. R. 1995 m. rugpjūčio 4 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas įsigijo nekilnojamąjį turtą - garažo (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sutartis patvirtinta Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės G. O. Š., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja už perkamą nekilnojamąjį turtą visiškai atsiskaitė, sumokėjo 5500 Lt ir šią aplinkybę patvirtina tarp šalių sudarytos sutarties 2 punktas. Nuo sutarties sudarymo iki šių dienų pareiškėjas valdo garažą, juo naudojasi kaip savo. Bylos duomenimis, minėta sutartis nebuvo įregistruota turto registravimo įstaigoje. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrių su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jo prašymas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo atmestas, t. y. buvo atsisakyta registruoti sandorį, kadangi per įstatymo nustatytą terminą nekilnojamojo turto sandoris nebuvo įregistruotas ir toks sandoris yra negaliojantis. Pareiškėjas 2020 m. liepos 23 d. apskundė šį sprendimą, bet 2020 m. rugpjūčio 14 d. jo skundas buvo atmestas.

8. 1995 m. rugpjūčio 4 d. turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną galiojo 1964 m. CK, kurio 255 straipsnyje buvo nurodyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 n. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, neturi būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga be kita ko reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas įpareigotas teisines situacijas spręsti taip, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamuoju laikotarpiu buvusios viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, nevykdžiusios įstatymo jai nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu yra ne registracijos faktas, bet įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimo, nustatyta, kad pareiškėjas per 1964 m. CK nustatytą 3 mėnesių terminą turto pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravo. Pareiškėjas nurodo, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą užregistruoti sutartį praleido ne dėl piktybiškumo ar tyčios, o dėl savo teisinio neišprusimo dėl įstatymo reikalavimų nežinojimo, žinių stokos. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Termino praleidimo priežastimi pareiškėjas įvardija savo teisinį neišprusimą, dėl kurio nesuvokė registravimo būtinumo ir tokio neįregistravimo pasekmių. Pareiškėjas nurodo sužinojęs, kad praleido terminą sandoriui registruoti tik tuomet, kai 2019 m. pabaigoje nusprendė parduoti garažą bei pradėjo rinkti tam reikalingus dokumentus, o VĮ Registrų centras netenkino jo prašymo įregistruoti pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu įgytas nuosavybės teises į turtą (garažą).

13. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo pareiškimą ir jo paaiškinimus, konstatuotina, jog pareiškėjas dėl teisinių žinių neturėjimo, sąžiningai galėjo nesuvokti sandorio neįregistravimo pasekmių, juo labiau, kad toks reikalavimas nebuvo nurodytas ir pačioje sutartyje. Pažymėtina, kad vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė. Kaip matyti, pareiškėjas sąžiningai įgijo ir valdė turtą (garažą). Be to, sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas – Č. R. siekė parduoti, o pareiškėjas pirkimo pagrindu siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą, už jį sumokėjo reikalaujamą piniginių lėšų sumą. Įrodymų, kad sandoris dėl kažkokių priežasčių įvyko ne sutarties šalių gera valia ar dėl kitų priežasčių, išskyrus registravimą, galėtų būti niekinis ar galėtų būti pripažintas negaliojančiu, byloje nepateikta. Minėtas sandoris sudarytas notarine tvarka, šalių valia nustatyta ir įforminta rašytine sutartimi, kaip to reikalavo įstatymas. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja.

14. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas teisėtai įsigijo aukščiau nurodytą turtą, jį valdė ir disponavo juo, todėl, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista pareiškėjo kaip sąžiningo turto įgijėjo teisė disponuoti jam priklausančia nuosavybe.

15. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pareiškimas tenkintinas – pareiškėjui atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo V. Z. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjui V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą 1995 m. rugpjūčio 4 d. sudarytai ir Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės G. O. Š. patvirtintai sutarčiai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėjas V. Z. pirkimo pagrindu įgijo nekilnojamąją patalpą - garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.