Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, gynėjams adv. Evaldui Liutkevičiui, Kęstučiui Dobilui, Mindaugui Vasiliauskui, Alvidui Tamulioniui, Georgijui Zavtrakovui, Ramutei Budrytei, Linui Šarkiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. M. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 3 d., 254 str. 2 d., 302 str. 1 d.

A. M. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d.

R. K. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 3 d., 302 str. 1 d.

R. T. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 1. 2007-05-17 pagal BK 146 str. 2 d., 181 str. 3 d., 264 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., galutinė subendrinta bausmė 4 metai laisvės atėmimo; 2. 2009-03-20 pagal BK 138 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2007-05-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 2011-11-25 nutartimi 2011-12-01 paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos neatlikus 1 metų 6 mėnesių 6 dienų bausmės, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 3 d., 254 str. 2 d., 302 str. 1 d.

G. M. gim. 1980-02-14 Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d.

S. M. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2003-01-17 pagal BK 272 str. 3 d. 6 metams laisvės atėmimo su 1/2 turto konfiskavimu, 2003-06-10 veika perkvalifikuota į naujo BK 180 str. 2 d. ir paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2005-03-23 paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 3 mėnesių 7 dienų bausmės; 2. 2010-06-08 pagal BK 284 str. 1 d. 7 (septynių) MGL dydžio bauda, įskaičius sulaikyme išbūtą laiką galutinė bausmė paskirta 5 (penkių) MGL dydžio 650 Lt bauda; 3. 2012-07-11 pagal BK 286 str., 290 str., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. subendrinta bausmė 7 MGL dydžio 910 Lt bauda, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas ir galutinė bausmė 5 MGL dydžio 650 Lt bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 181 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. M., A. M., R. T., R. K., G. M., S. M. ir vienas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė E. K. pripažįstamą A. M. ir Z. M. teisę į 63000 svarų sterlingų sumą, panaudodami nukentėjusio atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą, atimdami jam laisvę ir tuo E. K. teisėms padarydami didelę žalą:

2012 m. birželio 20 d., apie 19 val., R. T. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojus psichinę prievartą ir fizinį smurtą E. K. atžvilgiu, t. y. prispaudus jį prie namo laiptinės durų, šaukiant necenzūriniais žodžiais dėl nepavykusio verslo su Z. ir A. M., nurodant, kad tuoj privažiuos žmonės su kuriais reikia pasikalbėti, po ko Z. M. kartu su R. K. atvykus į šią vietą, R. T. užlaužus ranką E. K., Z. M. nurodžius visiems kartu eiti į E. K. butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur R. T. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu grasinant nužudyti ir reikalaujant perduoti A. M. ir Z. M. naudai pinigus, po ko R. T. su tyrimo metu nenustatytu asmeniu apieškojus butą ir paėmus bute buvusius ir nukentėjusiajam E. K. priklausančius daiktus: nešiojamą kompiuterį „ASUS“ 6000 litų vertės, su sukurta kompiuterine programa „Elektroninė parduotuvė“ 10000 litų vertės, 3 vnt. išorinių diskų, bendros 1000 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną HTC EVO 3D 1500 litų vertės, pinigus – litais bei eurais, bendros 20000 litų sumos, viso daiktų 38500 litų sumai bei R. T. paėmus automobilio registracijos dokumentus, įmonės dokumentus, bankų ,,Swedbank“ ir HSBC prisijungimo kodų generatorius, bankų korteles, po ko tęsiant nusikalstamą veiką R. T., Z. M., R. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui privertus E. K. vykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip atimant jam laisvę, kur prie daromos nusikalstamos veikos prisijungė A. M., R. T. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu grasinant ,,užkasti“ E. K., bei panaudojant fizinį smurtą, t. y. sviedžiant E. K. į veidą stiklinę, tačiau pastarajam prisidengus veidą ranka ir stiklinei pataikius į ranką, padarius žaizdą ir odos įdrėskimus kairio alkūnės sąnario srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo metu A. M. kartu su Z. M. ir R. K. prisijungė prie grasinimų ir pinigų reikalavimo, tokiu būdu vertė E. K. perduoti A. M. ir Z. M. naudai pinigus, nurodė internetinės bankininkystės pagalba prisijungti prie savo banko sąskaitų ir pervesti pinigus, tačiau E. K. nurodžius, kad neprisimena prisijungimo kodų, toliau veikdami bendrai A. M., Z. M., R. T., R. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo privertė E. K. parašyti A. M. vekselį, ne mažesnei kaip 240000 litų sumai, po ko R. T. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu tęsiant nusikalstamą veiką, apie 23 val., pasinaudojus E. K. įbauginimu, privertus jį vykti kartu prie bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir paimti iš savo sąskaitų pinigus, taip užvaldžius 2700 litų, po ko automobiliu nuvežus E. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikus jį per naktį saugoti G. M. ir S. M., o 2012 m. birželio 21 d. tęsiant nusikalstamą veiką, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. T. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudojus psichinę prievartą – liepiant E. K. paliesti jam priklausantį savigynai išduotą ginklą ir grasinant, kad bus inscenizuota jo savižudybė, tokiu būdu verčiant jį perduoti pinigus, po ko A. M. atvyko nurodytu adresu ir nurodė E. K. prisijungti prie įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir reikalavo pervesti sąskaitoje esančius 10000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų jo nurodytam asmeniui, tačiau nepavykus surasti tokio asmens, jis nurodė terminą iki birželio 25 dienos surasti pinigus, priešingu atveju grasino ,,pakasti“, o birželio 25 d. E. K. atvykus į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), A. M. kartu su Z. M. pagrasino, kad jei iki ketvirtadienio, t. y. birželio 28 d. nesuras pinigų bus ,,užkastas“, po ko E. K. pakartotinai jų nurodymu prisijungus prie sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke, A. M. su Z. M. nurodė pervesti pinigus į įmonės, kurios rekvizitus pateikė R. K., sąskaitą, tačiau dėl anuliuoto pavedimo nepavykus užvaldyti pinigų, tokiu būdu bendrais veiksmais A. M. ir Z. M. naudai vertė nukentėjusįjį E. K. perduoti ne mažesnės kaip 240000 litų vertės turtą.

Be to, R. T. 2012 m. birželio 20 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo E. K. pagrobė jo vardu išduotus dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą nešioti ginklą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. birželio 20 dieną buvo susitaręs su R. T. pavakaroti, išgerti alus. Vakare šis kaltinamasis kartu su dar trimis asmenimis atvyko į jo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini). Tai buvo nukentėjusysis E. K., kaltinamasis S. M. ir dar vienas asmuo. Visų paminėtų asmenų jis anksčiau nepažinojo. Pabendravo, išgėrė alaus. Vienu metu R. T. kažkas paskambino ir jis nusprendė grįžti namo. Prieš tai paklausė ar negalėtų pas jį likti nakvoti kartu atvykę E. K. ir S. M.. Jis neprieštaravo. Su atvykusiais asmenimis dar kurį laiką bendravo. Nukentėjusysis papasakojo, kad jo mama serga vėžiu, kad jai gydyti reikia didelių sumų pinigų, reikia vežti į užsienio gydymo įstaigas. Be to, pasakojo, kad yra programuotojas, turi įmonių Anglijoje, pasakojo, kad yra pasiskolinęs dideles pinigų sumas. Kitą dieną, apie 11-12 val. atvyko R. T. su dar vienu asmeniu. Šio kaltinamojo prašymu įjungė kompiuterį, o pats išėjo parūkyti, o po to – į parduotuvę. Sugrįžus visi minėti asmenys atsisveikino ir išvyko. Jo namuose E. K. laisvė apribota nebuvo, smurto, grasinimų jo atžvilgiu niekas nevartojo, nukentėjusiojo surišę nebuvo. Ginklo pas E. K. nematė, jo nepaėmė. Tų pačių metų gruodžio 18 d. tvarkant sandėliuką rado maišą. Pasižiūrėjęs pamatė, kad jame yra kompiuteris. Apie tai iš karto pranešė policijos pareigūnams. Atvykę pareigūnai maišą pasiėmė. Policijos komisariate pamatė, kad jame yra pistoletas su šoviniais, kompiuteris, įvairūs laidai.

Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012-06-20 vakare susitiko su R. T.. Susitikimo aplinkybių neprisimena. Kaip atvyko pas G. M. – vienas ar su R. T., taip pat neprisimena. Atsimena tik tiek, kad ten gėrė alų, žiūrėjo futbolo rungtynes. Kartu be G. M. buvo E. K., R. T. ir dar vienas asmuo. Pas G. M. ir pernakvojo. Nukentėjusysis taip pat liko nakvoti. Kitą dieną vėl atvyko R. T. su tuo pačiu nepažįstamu asmeniu. Jį pasveikino gimimo dienos proga ir visi išsiskirstė. Jo akivaizdoje nukentėjusiajam E. K. niekas negrasino, smurto nenaudojo, šio asmens surišę nebuvo. Kaltinamųjų A. M., Z. M., R. K. nepažįsta. Su G. M. buvo kelis kartus sportavęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, kaltinamieji ir nukentėjusysis skirtingai aiškina įvykio aplinkybes. Teismas turi pareigą nustatyti kurie iš šių asmenų teisūs, kas iš tikrųjų įvyko tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo. Vertindamas atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, teismas atsižvelgia į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ar liudytojo (nukentėjusiojo) asmeniniams interesams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440/2010). Asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Aplinkybės rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi (tai yra nėra objektyvus) gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.

Nėra abejonių, kad asmuo, kuris ir pats pripažįsta pasisavinęs kitų asmenų pinigus, tai yra padaręs neteisėtą, įstatymo uždraustą veiką, duodamas parodymus negali būti visiškai objektyvus, neturintis suinteresuotumo bylos baigtimi, tokio asmens parodymų negalima laikyti visiškai patikimais. Todėl teismas remiasi tik tais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos vienaip ar kitaip patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, kurie neprieštarauja loginei įvykių grandinei, nekelia abejonių dėl jų tikrumo bei patikimumo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrus iš nukentėjusiojo E. K. gautą informaciją, ją atskirai patikrinus ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, kartu vadovaujantis ir logikos dėsniais, teismui nekyla abejonių, jog pinigų pervedimo aplinkybės ir pervedimo priežastis, kurias nurodė nukentėjusysis, yra iš esmės teisingos. Kad E. K. iš tiesų 2011 metų gruodžio mėnesį įkūrė įmonę „(duomenys neskelbtini)“ kaip tvirtina jis pats ir kokiu tikslu tai padarė galima spręsti ir iš nukentėjusiojo susirašinėjimo naudojantis „Skype“ programa su kaltinamuoju A. M. turinio, kuriam 2011-12-15 rašydamas E. K. tokią informaciją patvirtina. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojas P. I.. Nekyla abejonių ir dėl E. K. aiškinimo, jog ši įmonė pinigų pervedimui netiko, kadangi buvo įkurta vėliau negu datos, kurios bus nurodytos sutartyse dėl atliekamų darbų. Tokį nukentėjusiojo aiškinimą patvirtina ir susirašinėjimo „Skype“ programa turinys. Todėl netrukus, kaip tvirtina nukentėjusysis, jis, kaltinamųjų Z. M. ir A. M. nurodymu, įsigijo kitą, keletą metų veikusią, įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (pilnas pavadinimas (duomenys neskelbtini), kadangi tik tokia bendrovė buvo tinkama sutarčiai sudaryti. Tai matyti (apie tai rašoma) ir iš E. K. susirašinėjimo „Skype“ programa su A. M. bei P. I., kurio metu nukentėjusysis pasakoja, kad ieško kitos, jau kelis metus veikiančios, įmonės, kad tokią surado, atsiuntė P. I. patikrinti ar tinka. Be to, 2012-01-03 nukentėjusysis E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pranešimą, kad 2012-01-03 R. P. J. atsistatydino iš „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir tą pačią dieną direktoriumi paskirtas E. K. (b. l. 76-77, 83 T. 3). Kad ankstesnė E. K. įsteigta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ netiko, todėl nukentėjusysis surado kitą įmonę, duodamas parodymus patvirtino ir liudytojas P. I.. Baudžiamojoje byloje yra 2011-04-04 sutartis su priedais (2011-04-04, 2011-06-09, 2011-07-05, 2011-09-16, 2011-11-03 darbų užsakymais) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurią pasirašė UAB (duomenys neskelbtini)“ direktorė A. V. ir „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. J. (patvirtino parašais ir E. K.) dėl skrydžių informacijos analizės (paieškos sistemos) darbų atlikimo (b. l. 49-71 t. 3). Kaip nurodo E. K., nei jis pats, nei bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje ir darbų užsakymuose nurodytų darbų neatliko ir neketino atlikti, apie nurodytų darbų atlikimą nebuvo ir tartasi. Tokią išvadą galima daryti ir iš nukentėjusiojo susirašinėjimo su A. M., Z. M. bei P. I. turinio (b. l. 25-64 t. 1). Minėtų susirašinėjimų metu nei karto neužsimenama apie tai, kad E. K. turi sukurti duomenų apie lėktuvų bilietų kainas surinkimo modulį, nėra klausiama, kaip sekasi tokį modulį kurti, o atvirkščiai, kalbama tik apie įmonių įkūrimą, įsigijimą, dokumentų sutvarkymą, pinigų pervedimą (tame tarpe ir į sąskaitą Honkonge esančiame banke). Be to, tiek sutartyje, tiek jos prieduose nurodytos visiškai kitos datos, negu sutartis buvo sudaryta. Tiek pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. V., tiek nukentėjusysis E. K. patvirtina, kad sutartis su visais priedais buvo pasirašyta 2012 metų pradžioje. Tuo tarpu sutartyje kaip jos sudarymo data nurodyta 2011-04-04, o darbų atlikimo užsakymuose nurodyta atitinkamai 2011-04-04, 2011-06-09, 2011-07-05, 2011-09-16 ir 2011-11-03. Visos šios paminėtos datos yra dar iki 2012-01-03, tai yra iki to laikotarpio, kai E. K. tapo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tokius dokumentus pasirašė ir kitas direktorius – R. P. J., nors byloje nėra visiškai jokių duomenų – šios aplinkybės nepatvirtina nei P. I., nei A. V., kad su šiuo asmeniu buvo bendrauta, tartasi dėl kokių nors darbų atlikimo. Visiškai nesuprantama, kodėl buvo reikalingas toks sudėtingas sutarties sudarymo mechanizmas. Juk norint sudaryti eilinę tam tikrų darbų atlikimo sutartį, galima tai padaryti visiškai paprastai, visuotinai priimtu būdu, tokią sutartį buvo galima (ir daug paprasčiau) sudaryti ir su E. K. įsteigta „(duomenys neskelbtini)“. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo E. K. parodymais, kad darbų atlikimo sutartis ir jos priedai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsimestinė, reikalinga ne joje numatytiems darbams atlikti, o pasinaudojant tokiu būdu į Honkonge esantį banką pervesti 63000 svarų sterlingų. Teismas atmeta kaltinamųjų Z. M. bei A. M., liudytojų P. I., A. V. parodymus, kurie nurodo kitokias piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šie kaltinamieji minėtą bendrovę įvardija kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“) į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedimo aplinkybes ir tikslą, ne tik kaip prieštaraujančius nustatytoms aplinkybėms, bet ir prieštaringus tarpusavyje, nenuoseklius, nelogiškus. Štai kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtinęs (b. l. 184 T. 3), kad supažindino nukentėjusįjį su P. I., kartu nurodė, kad jam nėra žinoma, ar po P. I. ir E. K. pažinties šie asmenys tarpusavyje toliau bendravo, ar kūrė kokius nors internetinius projektus. Jam nieko nežinoma ir apie 63000 svarų sterlingų, kurie galimai buvo pervesti į sąskaitą Anglijoje, kuria disponavo nukentėjusysis. Pažymėtina ir tai, tokie A. M. parodymai visiškai prieštaravo jo brolio Z. M. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. M. jau aiškino, kad rekomenduodamas E. K. liudytojui P. I. sutarė, kad už nukentėjusiojo atliktus darbus gaus komisinius, žinojo, kad E. K. turėjo atlikti 63000 svarų sterlingų vertės darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nurodė, kad nei A. M., nei Z. M. nepažįsta. Šie kaltinamieji taip pat patvirtino A. V. nepažįstantys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinantys. Tačiau kaltinamojo A. M. mobiliojo ryšio telefono atmintyje rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys numeriai, o prie numerių netgi nurodyta pavardė „V.“.

Iš ištirtų įrodymų nustatyta, kad E. K. 63000 svarų sterlingų į Honkonge esančio banko sąskaitą nepervedė, juos pasisavino, o su kaltinamaisiais A. M. ir Z. M. visus kontaktus nutraukė. Kaip matyti iš šių kaltinamųjų parodymų, jie, negalėdami surasti nukentėjusiojo E. K., prašė kitų asmenų, tame tarpe ir R. K., pagalbos. Šią aplinkybę patvirtino ir R. K.. Nors tiek A. M. bei Z. M., tiek R. K. nurodo kitokias bandymo surasti nukentėjusįjį priežastis, dėl anksčiau nuosprendyje išdėstytų motyvų teismas laiko, kad E. K. ieškojimo priežastis ir tikslas buvo noras susigrąžinti 63000 svarų sterlingų, kuriuos nukentėjusysis E. K. nei pervedė į nurodytą sąskaitą Honkonge esančiame banke, nei grąžino kaltinamiesiems. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo apibūdintas kaltinamųjų elgesys R. T. 2012 m. birželio 20 d. apie 19 val. suradus E. K.. Kaip teigia E. K. minėtu laiku prie jo ir jo draugės G. D. priėjo kaltinamasis R. T. ir dar vienas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, asmuo, kurie iš karto pradėjo kalbėti apie nepavykusį verslą su Z. M. bei A. M., apie tai, kad nukentėjusysis skolingas šiems asmenims pinigų. Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. D.. Pažymėtina ir tai, kad tik suradus nukentėjusįjį, 19.11 val. R. T. skambina kitam kaltinamajam – R. K.. Šis iš karto, tai yra 19.14 val. skambina Z. M., o pastarasis 19.15 val. – savo broliui A. M.. Tiek iš nukentėjusiojo parodymų, tiek iš kaltinamųjų mobiliojo ryšio telefonų abonentų buvusių telekomunikacinių įvykių išklotinių (bazinių stočių) matyti, kad netrukus prie (duomenys neskelbtini) namo atvyksta Z. M. ir A. K.. Teismas neturi pagrindo netikėti E. K. parodymais ir dėl tos aplinkybės, kad minėti kaltinamieji, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, buvęs kartu su R. T., nusivedė nukentėjusįjį į jo nuomojamą butą tame pačiame name, kur, ieškodami pinigų, išvartė jame buvusius daiktus bei paėmė rastus turinčius vertę – kompiuterį, telefoną, ginklą, taip pat apie 20000 litų, dokumentus. Nors kaltinamieji R. T., R. K. ir Z. M. tvirtina, kad į butą trumpam, pasiimti daiktų, buvo užėjęs tik vienas E. K., tačiau nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytoja G. D., kuri nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams ji buvo užėjusi į butą ir matė, kad bute buvę daiktai buvo išversti, lyg kažko ieškant. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, tie patys asmenys jį nusivežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracines patalpas (duomenys neskelbtini), kur atvyko ir dar vienas kaltinamasis – A. M.. Ir ten jo laisvė buvo apribota, tęsėsi grasinimai, psichologinis spaudimas, smurtas, buvo panaudotas fizinis smurtas, ir toliau buvo reikalaujama gražinti pinigus, taip pat pareikalauta parašyti ir vekselį, kad yra skolingas A. M. apie 240000-270000 litų (tikslios vekselyje nurodytos sumos nukentėjusysis neprisimena). Kaip nurodo nukentėjusysis, kai R. T. nuvežė jį pas S. M. adresu (duomenys neskelbtini), pastarajam šis kaltinamasis (R. T.) irgi aiškino, kad E. K. turi problemų su verslininkais, kuriems turi sumokėti pinigus. Ir šiuo adresu jis patyrė prievartą, jam taip pat buvo siūloma gera valia grąžinti pinigus. Kaip matyti, kitą dieną atvykęs R. T. bei nenustatytas asmuo E. K. toliau grasino, dėl ko jis išsigandęs, atvykus A. M., pasakė, kad (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje turi 10000 svarų sterlingų. Kadangi nepavyko surasti, kam būtų galima pervesti nurodytą pinigų sumą, po kelių dienų jis vėl nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kur toliau bandė į nurodytą sąskaitą pervesti 10000 svarų.

Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, norint šių kaltinamųjų padarytą veiką kvalifikuoti kaip turto prievartavimą pagal BK 181 str., turi būti nustatyta, kad jų pareikšti reikalavimai yra neteisėti, nepagrįsti, nėra susiję su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, kad vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Tuo tarpu ir iš paties nukentėjusiojo E. K. parodymų turinio matyti ne tik tai, kad toks teisinis pagrindas reikalauti iš jo pinigų buvo, bet ir tai, kad kaltinamieji jau nuo pat pradžių, R. T. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suradus E. K., ne tik kalbėjo apie nepavykusį verslą su Z. M. ir A. M., bet ir reikalavo būtent grąžinti šiems asmenims priklausančius pinigus (ši aplinkybė nurodyta ir pateiktuose kaltinimuose), o ne mokėti „už kažką“. Būtent reikalavimai atiduoti (grąžinti) Z. M. bei A. M. priklausančius pinigus, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, kartojosi ir vėliau. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad kaltinamiesiems buvo reikalingi būtent 63000 svarų sterlingų, kuriuos pasisavino E. K.. Ir kaip tik dėl šios priežasties, šiam tikslui pasiekti nukentėjusiajam buvo atimta laisvė, jo atžvilgiu buvo vartojama grasinimai, kitokia psichinė prievarta, fizinis smurtas. Netikėti tokiais nukentėjusiojo E. K. parodymais teismas neturi pagrindo. Tai, kad R. T. ir dar vienas, nenustatytas, asmuo tik sutikę E. K. prirėmė jį prie sienos, pradėjo ant nukentėjusiojo šaukti, patvirtino ir liudytoja G. D.. Tolesni liudytojos veiksmai – iškviečia policijos pareigūnus patvirtina šiuos jos parodymus. Nėra abejonių, kad E. K. susitikus tiesiog pasikalbėti su R. T., G. D. policijos pareigūnų tikrai nebūtų kvietusi. Kad nukentėjusiajam buvo atimta laisvė patvirtina ir ta aplinkybė, kad E. K. mobiliojo ryšio telefonas (Nr. (duomenys neskelbtini)) po susitikimo su R. T. ir nenustatytu asmeniu išjungiamas ir įjungiamas tik esant tam tikram tikslui – paskambinti G. D. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), kad ją nuraminti, tėvui A. K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), kad padėtų gauti pinigų, susisiektų su S. R., taip pat norint pasiskolinti pinigų S. R. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), o po to vėl išjungiamas (E. K. skambučių 2012-06-20 – 2012-06-21 išklotinės b. l. 28-29 T. 2). Fizinio smurto pavartojimą prieš nukentėjusįjį (kad į jį buvo mesta stiklinė, kuri sužalojo E. K. ranką) patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad apžiūrėjus E. K., rasta žaizda ir odos įdrėskimai kairio alkūnės sąnario srityje, kurie ne tik galėjo būti padaryti tarp 2012-06-20 19 val. ir 2012-06-21 22 val., bet ir galėjo būti padaryti stikline ir jos šukėmis. Nors R. T. aiškina, kad nukentėjusysis ranką susižalojo paslydęs ir nukritęs prie G. M. namo, tačiau nustatyto sužalojimo pobūdis – 8,5?7 ?m plote išsidėstę dešimt odos įdrėskimų patvirtina nukentėjusiojo teiginius, kad įdrėskimai padaryti stiklo šukėmis. Tuo tarpu paslydus ir nukritus, alkūnė paprastai sužalojama tik vienoje vietoje.

Kad iš E. K. buvo paimtos bankų mokėjimo kortelės, reikalaujami pinigai, patvirtina ir iš AB „DNB bankas“ AB „Swedbank“ gauti duomenys(b. l. 68-69 t. 2): 2012-06-20 23:10:04 ir 23:21 val. panaudojant mokėjimo korteles, kuriomis naudojosi E. K., buvo atliktos finansinės operacijos ir iš bankomatų išimta atitinkamai 1200 Lt ir 1450 Lt sumos (atsižvelgiant į nurodytą laiką, atitinkamai aptikslinamas ir kaltinimas) Peržiūrėjus AB „DNB bankas“ pateiktą įrašą iš bankomato vaizdo stebėjimo sistemos matyti, kad ateinant prie bankomato banko mokėjimo kortelės (kelios) buvo kaltinamojo R. T. rankose, iš kurių vieną jis perduoda nukentėjusiajam. E. K. išėmus iš bankomato pinigus, kortelę iš karto vėl pasiima R. T.. Nors apklausiamas šis kaltinamasis teigė, kad pinigus iš bankomato išėmė jisai, kadangi E. K. norėjo susitvarkyti atsilaisvinusį tvarstį ant rankos, tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašo, tvarstis nukentėjusiajam ant rankos atsilaisvinęs nebuvo, o pinigus išėmė pats E. K.. R. T. taip pat tvirtino, kad E. K. didžioji dalis pinigų (2100 iš 2650 paimtų) buvo reikalinga sumokėti kaltinamajam R. T. už teniso raketes, tačiau šią aplinkybę paneigia ne tik E. K., bet ir A. M., kuris vežant nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini), nematė pas jį nei vienos teniso raketės. Toks R. T. turėjimas banko mokėjimo kortelių, kurios buvo skirtos naudotis nukentėjusiajam, kaltinamojo buvimas šalia, kai E. K. išiminėjo pinigus, vėlesnis kortelių atsiėmimas, irgi patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie patirtus grasinimus, smurtą, laisvės atėmimą. Liudytoja G. D. be to, patvirtino, kad 2012 m. birželio 20 d. vakare, kai jai paskambino E. K., iš nukentėjusiojo balso jautėsi, kad jis yra išsigandęs, sutrikęs. Kad sūnui E. grėsė pavojus, galima suprasti ir jos tėvo A. K. elgesio – sužinojęs, kad sūnus grįžta į (duomenys neskelbtini), jis iš karto kreipėsi į policiją. Kad kitą dieną, tai yra 2012-06-21 R. T. atvažiavo ne parvežti namo S. M., kaip teigia jis pats, o tikslu toliau iš nukentėjusiojo reikalauti pinigų, patvirtina ne tik E. K., bet ir šio kaltinamojo mobiliojo ryšio telefono abonento buvusių telekomunikacinių įvykių išklotinė, iš kurios matyti, kad 2012-06-21 nuo pat ankstaus ryto (jau 7.06 val. užfiksuotas skambutis S. M.) aktyviai bendrauja su R. K. (o pastarasis su A. M. ir Z. M.), G. M.. Toks kaltinamųjų elgesys – aktyvus bendravimas, leidžia spręsti, kad toliau buvo sprendžiama kaip elgtis su nukentėjusiuoju, kokių veiksmų prieš jį imtis. Tokią aplinkybę patvirtino ir apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. M., kuris nurodė, kad 2012-06-21 su dar vienu asmeniu atvykęs R. T. paprašė įjungti kompiuterį, ir kurį laiką prie šio kompiuterio praleido (per tą laiką G. M. buvo išėjęs parūkyti, po to į parduotuvę).

Esant tokiai situacijai, kai net pats nukentėjusysis E. K. nurodo, kad kaltinamieji reikalavo iš jo grąžinti A. M. ir Z. M. priklausančius pinigus, teismas neturi pagrindo netikėti, kad kaltinamiesiems buvo reikalingi būtent 63000 svarų sterlingų. Netgi vekselį, kaip nurodo E. K., jam liepė parašyti 240000 – 270000 litų sumai (tikslios sumos nukentėjusysis neatsimena), kas atitinka 63000 svarų sterlingų (pagal 2012-06-20 kursą – 4,29 Lt už svarą sterlingų, tai kaip tik ir būtų 270000 litų). Nors nukentėjusysis E. K. taip pat nurodo, kad, be to, jam buvo liepta parašyti raštelį, kad yra skolingas Z. M. 600000 litų sumą, tai yra suteikti šiai sumai turtinę teisę, teismas laiko, kad ši aplinkybė nėra neginčijamai nustatyta. Kaip minėta, kaip patikimu įrodymų šaltiniu remtis vien tik parodymais asmens, kuris pats padarė neteisėtą veiką, pasisavino jam nepriklausančius pinigus, negalima. Aplinkybės, kad be šiuo nuosprendžiu jau nustatytų kaltinamųjų veiksmų, buvo pareikalauta suteikti ir turtinę teisę 600000 litų sumai, nepatvirtina daugiau jokie bylos duomenys, kratų metu nei pas vieną iš kaltinamųjų toks raštelis nebuvo rastas. Atvirkščiai, gana detaliai ir nuosekliai nurodydamas visas įvykių aplinkybes, daug kartų paminėdamas, kad jam buvo liepiama grąžinti pinigus, atiduoti skolą A. M. ir Z. M., grąžinti pinigus gera valia, E. K. tik vieną kartą pamini apie turtinės teisės 600000 litų sumai reikalavimą. Dar daugiau, šioje dalyje jo parodymai yra ir prieštaringi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodo (b. l. 169-172 T. 2), kad raštelį 600000 litų sumai jam buvo liepta parašyti ir jį parašė atvežtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracines patalpas, o bylos nagrinėjimo teisme metu jau nurodė, kad tokį raštelį parašė dar būnant nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Taip pat teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad minėtą paskolos raštelį parašė Z. M., tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tvirtino tokį raštelį parašęs A. M.. Juolab, kad ir jokio turto, kurį pardavus galima būtų išieškoti nurodytą pinigų sumą, ar piniginių lėšų, nukentėjusysis E. K. neturi (ir neturėjo). Atvirkščiai, kaip matyti iš antstolės G. A. pateiktų duomenų, antstolių kontorose yra net 31 nebaigta vykdomoji byla, kuriose skolininkas yra nukentėjusysis, o skolų dydis siekia 600000 litų sumą (b. l. 146-152 T. 7). Be to, ir liudytojas S. R., iš kurio nukentėjusysis norėjo pasiskolinti pinigų, nurodo, kad buvo prašyta paskolinti tik nuo 1000 iki 10000 litų, tai yra sumą, kuri daug kartų mažesnė netgi už 63000 svarų sterlingų atitinkančią sumą litais.

BK 2 str. 4 d. numato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Todėl teismas laiko įrodyta tik tai, jog kaltinamieji, pavartodami psichinę prievartą, fizinį smurtą, atimdami E. K. laisvę, reikalavo iš nukentėjusiojo grąžinti Z. M. ir A. M. 63000 svarų sterlingų atitinkančią sumą litais ir tik tuo tikslu iš E. K. paėmė kaltinime nurodytus daiktus: nešiojamą kompiuterį „ASUS“ su sukurta kompiuterine programa „Elektroninė parduotuvė“, 3 vnt. išorinių diskų, mobiliojo ryšio telefoną HTC EVO 3D, pinigus – litais bei eurais, bendrai 20000 litų sumai, privertė parašyti vekselį 240000 – 270000 litų sumai, taip pat privertė paimti iš bankomatų sąskaitose buvusius 2650 Lt ir juos užvaldė, reikalavo pervesti sąskaitoje buvusius 10000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Iš kaltinimo pašalinama ta aplinkybė, jog kaltinamieji privertė E. K. parašyti paskolos raštelį, kad nukentėjusysis skolingas A. M. 600000 litų.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamieji, atlikdami anksčiau paminėtus neteisėtus veiksmus, veikė įsitikinę, kad jie, nors ir neteisėtomis priemonėmis, prievarta, tačiau įgyvendina Z. M. ir A. M. priklausančią teisę atgauti 63000 svarų sterlingų. Tačiau ir įgyvendindami tokias teises kaltinamieji turėjo laikytis įstatymų, gerbti visuomenėje priimtas bendro gyvenimo taisykles. Tuo tarpu Z. M., A. M., R. K., R. T., S. M. ir G. M. tokias turtines teises įgyvendino neteisėtomis priemonėmis, vartodami psichinę ir fizinę prievartą, atimdami E. K. laisvę. Savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama (BK 294 str.). Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus.

Kaip jau nustatyta, darbų atlikimo sandoris tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsimestinis, tai yra juo buvo dengiamas kitas sandoris, reikalingas ne joje numatytiems darbams atlikti, o pasinaudojant tokiu būdu į Honkonge esantį banką pervesti 63000 svarų sterlingų, priklausančių A. M. ir Z. M.. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Taigi net ir apsimestinio sandorio atveju kaltinamieji A. M. ir Z. M. negali prarasti teisės reikalauti sugrąžinti pinigus (CK 1.87, 1.136 straipsniai). Nors toks sandoris ir buvo apsimestinis, negalima neabejotinai tikėti E. K. aiškinimu, kad pinigų pervedimo į banko sąskaitą Honkonge tikslas buvo pinigų plovimas, kadangi be asmens, kuris tuos pinigus pasisavino, šios aplinkybės niekas nepatvirtina, o taip teigti E. K. naudinga siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui. Kaip nustatyta Z. M. ir A. M. naudai visi kaltinamieji, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, reikalavo iš nukentėjusiojo E. K. grąžinti pasisavintus 63000 svarų sterlingų.

Nustatyta ir tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojama psichinė prievarta, kuri be to buvo pasikartojančio pobūdžio, trukusi beveik parą laiko. Buvo pavartotas E. K. atžvilgiu ir fizinė prievarta, taip pat beveik parą buvo atimta jo laisvė. Nukentėjusiojo patirti grasinimai kėlė jam realų pavojų, didelę tikimybę, kad jie bus įgyvendinti. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam buvo sukelta baimė, bejėgiškumo būsena, įtampa, psichologinis diskomfortas, E. K. prarado saugumo jausmą. Tokie neteisėti kaltinamųjų veiksmai neabejotinai padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms bei teisėtiems interesams, todėl tokia jų veika atitinka visus BK 294 str. 2 d. numatytus nusikaltimo (savavaldžiavimo) požymius ir turi būti perkvalifikuota iš BK 181 str. 3 d. į BK 294 str. 2 d. Tuo pačiu, tais pačiais veiksmais panaudojant smurtą, E. K. buvo atrimta laisvė, todėl kaltinamųjų padaryta veika turi būti kvalifikuota kaip idealioji nusikaltimų sutaptis ir pagal BK 146 str. 2 d.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-295/2012).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus nekyla abejonių, kad visi kaltinamieji, veikė bendrai, siekdami to paties tikslo – išreikalauti iš E. K. 63000 svarų sterlingų. Nors ir atliko skirtingus veiksmus, jų visų tyčia apėmė ir kitų vykdytojų veiksmus – visi suprato ir pritarė pavartotai psichinei prievartai, fiziniam smurtui, neteisėtam laisvės atėmimui. Nėra pagrindo netikėti E. K. parodymais ir dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens dalyvavimo nagrinėjamuose veiksmuose. Apie nenustatyto asmens dalyvavimą jis nuosekliai tvirtina nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Jo parodymus patvirtina ir liudytoja G. D.. Iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos akivaizdu, kad nenustatytas asmuo yra pakankamo atsakomybei amžiaus, jis gebėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus. Ištirti įrodymai nekelia abejonių ir dėl nenustatyto asmens susitarimo su kitais kaltinamaisiais bei jo tyčios turinio.

Z. M. ir R. T. buvo kaltinami pagal BK 254 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2012 m. birželio 20 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, R. T. pagrasinus nužudyti E. K., pasinaudodami E. K. įbauginimu po prieš tai panaudoto fizinio smurto, Z. M. atsegė nuo E. K. dėklą su šaunamuoju ginklu – automatiniu pistoletu CZ, Nr. B7585 su dėtuvėje esančiais 16 vnt. šovinių ir perdavė R. T., tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė šaunamąjį ginklą – automatinį pistoletą CZ, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuvėje esančiais 16 vnt. šovinių. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo šaunamąjį ginklą ir turi galimybę juo disponuoti, tai yra perduoti kitiems asmenims, mainyti, parduoti, paslėpti, sunaikinti ir pan. Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtina, kad buvo pagrobtas ir jo turėtas ginklas – automatinis pistoletas CZ su dėtuvėje buvusiais šoviniais. Tačiau šio ginklo pagrobimo aplinkybes E. K. nurodo skirtingai. Taip, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, praėjus kelioms dienoms po nagrinėjamų įvykių (b. l. 169-172 T. 2), nukentėjusysis aiškina, kad Z. M. vyrai išvertė visą butą (duomenys neskelbtini)ir, radę, be kitų daiktų paėmė ir pistoletą CZ su šoviniais. Apklausiamas papildomai (b. l. 173-174 T. 2) praėjus mėnesiui laiko po įvykio, E. K. jau nurodo, kad iš jo buvo pagrobtas ginklas CZ, kurį laikė specialiame dėkle, prisikabinęs prie juosmens, o ginklą apieškoję rado į butą jį atsivedę asmenys. 2012-08-23 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 2-4 T. 3) E. K. paaiškino, kad atvedus jį į butą (duomenys neskelbtini), vienas asmuo laikė jam užlaužęs ranką, o Z. M. jį apieškojo ir nusegė savigynai išduotą ginklą su 16 šovinių. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis jau tvirtina, kad ginklas buvo rankinėje, kurią, patikrinęs turinį, pasiėmė Z. M.. Rankinę šis kaltinamasis išsinešė iš buto (duomenys neskelbtini), taip pat atsinešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracines patalpas. Kaip matyti iš E. K. parodymų bute (duomenys neskelbtini) šaunamąjį ginklą jau turėjo kaltinamasis R. T.. Nėra abejonių dėl to, kad šaunamojo ginklo su šaudmenimis nukentėjusysis po įvykio nebeturėjo, nes 2012-12-18 šis ginklas kartu su šaudmenimis rastas (duomenys neskelbtini) sandėliuke, įdėtas į rankinę. Kadangi teismas anksčiau šiame nuosprendyje nustatė, kad E. K. buvo atimta laisvė, jo atžvilgiu naudojama fizinė prievarta, įvairūs bauginimai, grasinimai, nėra pagrindo netikėti ir tuo, kad šaunamąjį ginklą adresu (duomenys neskelbtini) atsivežė ir paliko ne pats nukentėjusysis, kad šį ginklą E. K. prarado prieš savo valią. Tačiau kokiomis aplinkybėmis, iš kokios vietos šaunamasis ginklas buvo pagrobtas ir kas šį ginklą pagrobė (užvaldė) iš anksčiau paminėtų prieštaringų nukentėjusiojo E. K. parodymų vienareikšmės išvados daryti negalima, tai yra negalima neginčijamai teigti, kad tai padarė būtent Z. M. ar R. T. ar jie veikdami kartu. Kaip minėta, nusikaltimas, numatytas BK 254 str. 2 d., laikomas baigtu ginklą užvaldžius. Vien tik tai, kad vienas ar kitas asmuo disponavo šaunamuoju ginklu po jo pagrobimo (užvaldymo), neįrodžius, kad būtent tas ar kitas ginklą pagrobė, neleidžia tokio asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 254 str. 2 d.

Kaip jau pasisakyta šiame nuosprendyje anksčiau, baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl iš kaltinimo pagal BK 254 str. 2 d. kaltinamieji Z. M. ir R. T. turi būti išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p).

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad be kitų daiktų, pagrobtų iš E. K. nuomojamo buto (duomenys neskelbtini) buvo pagrobta ir nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas bei leidimas nešioti ginklą. Liudytoja G. D. patvirtino, kad minėtame bute buvo kažko ieškota, buvo išversti daiktai. Kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) neturėjo vieno iš dokumentų – vairuotojo pažymėjimo, todėl reikėjo nukentėjusįjį vežti į Kauną, patvirtino ir liudytojas A. K.. Dar daugiau, šis liudytojas aiškina, kad iš Kauno sūnus E. jau grįžo su automobiliu, kadangi vairuotojo pažymėjimas sūnui buvo grąžintas. Tačiau kad minėti dokumentai būtų pagrobti bendrai veikiant kaltinamiesiems Z. M., R. T., R. K. (taip pat ir nenustatytam asmeniui) teigti negalima. Kaip matyti iš E. K. parodymų, ir dalyje dėl dokumentų pagrobimo aplinkybių jie nėra nuoseklūs. Apklaustas iš karto po įvykio nukentėjusysis nurodė, kad dokumentai buvo pagrobti apieškojus butą, tačiau kas juos pagrobė, neišskyrė. Apklausiamas papildomai jau nurodė, kad pagrobti dokumentai buvo krepšyje kartu su kompiuteriu, kurį paėmė R. T.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo E. K. nurodė, kad visus dokumentus – pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, leidimą ginklui, banko mokėjimo korteles paėmė R. T.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis jau aiškino, kad visi išvardinti dokumentai buvo rankinėje, o paėmė ją kaltinamasis Z. M.. Kaip nustatyta, visų kaltinamųjų tikslas buvo sugrąžinti Z. M. ir A. M. 63000 svarų sterlingų. Ir tuo tikslu jie atėmė E. K. laisvę, vartojo jo atžvilgiu psichinę prievartą, fizinį smurtą. Tačiau kad tarp jų (R. T., R. K., Z. M. ir nenustatyto asmens) būtų ir bendras susitarimas pagrobti E. K. dokumentus, nenustatyta. Nukentėjusysis E. K. nurodo, kad minėti dokumentai buvo paimti kartu su bankų mokėjimo kortelėmis. O iš bankomato vaizdo stebėjimo sistemos įrašo matyti, kad tokias mokėjimo korteles turėjo kaltinamasis R. T.. Todėl galima teigti, kad dokumentus tikrai pagrobė R. T.. BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai, kurie yra tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Šiuo atveju, visi paminėti dokumentai – asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas ir leidimas laikyti ginklą, yra juridinį faktą – konkretaus asmens tapatybę, teisę vairuoti transporto priemones ir turėti ginklą patvirtinantys dokumentai, todėl jie pagrįstai pripažinti nusikaltimo dalyku, o kaltinamojo R. T. padaryta veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 302 str. 1 d. R. K. ir Z. M. iš kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d. turi būti išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jie dalyvavo šio nusikaltimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p).

Skiriant Z. M., A. M., R. T., R. K., S. M. ir G. M. bausmes atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d. ir BK 146 str. 2 d., padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis Z. M. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 69-70 T. 5), dirba, yra vedęs. Atsižvelgiant į tai, taip pat į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis, galima daryti išvadą, jog nusikalstama veika nebuvo jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė, o buvo padaryta taip susiklosčius aplinkybėms. Atsižvelgiama ir į šio kaltinamojo vaidmenį nusikaltimo padaryme – jis buvo vienas nusikalstamos veikos iniciatorių.

Kaltinamasis A. M. taip pat yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 49 T. 5), yra vedęs, augina nepilnamečius vaikus, dirba. Atsižvelgiant į šias, taip pat į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir priežastis, galima daryti išvadą, jog nusikalstama veika nebuvo jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė, o buvo padaryta taip susiklosčius aplinkybėms. Kaip ir brolis A. M. jis buvo vienas tokios nusikalstamos veikos iniciatorių.

Kaltinamasis R. K. neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba. Kaip galima spręsti, būtent šis kaltinamasis surado kitus nusikalstamos veikos dalyvius – R. T. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, jis šio nusikaltimo padaryme atliko gana aktyvų vaidmenį. Tačiau ir iš šio kaltinamojo gyvenimo būdo negalima spręsti, kad nusikalstama veika buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio, o buvo padaryta atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms.

Kaltinamasis R. T. turi šeimą, jis yra anksčiau teistas, nusikalstamas veikas, kurių padaryme jis atliko aktyvų vaidmenį, įvykdė lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, taigi jam taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, kaltinamasis vėl įvykdė nusikalstamas veikas. Toks elgesys yra pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo.

Kaltinamasis G. M. laikomas neteistu, jis niekur nedirba, nevedęs. Kaltinamasis S. M. taip pat niekur nedirba, yra teistas, tačiau šie kaltinamieji nebuvo pagrindiniais nusikalstamos veikos dalyviais, jų vaidmuo buvo antraeilis.

Įvertinus visa tai, kas paminėta kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės atitinkamai parenkant jų dydžius. Tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai visų kaltinamųjų, išskyrus R. T., atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.).

Šioje byloje yra nukentėjusiojo E. K. pareikštas 38573 Lt civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad šią sumą sudaro iš jo pagrobti 20000 litų, sugadinto kompiuterio vertė, ginklo, dokumentų ir programų, buvusių kompiuteryje, vertė. Tačiau kaip jau anksčiau nuosprendyje nustatyta, E. K. negali būti laikomas neturinčiu suinteresuotumo bylos baigtimi, o tokio asmens parodymų negalima laikyti visiškai patikimais ir jais besąlygiškai remtis. Į visa tai atsižvelgiama ir sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Byloje nėra jokių duomenų, be paties nukentėjusiojo tvirtinimo, kad paimtas kompiuteris bei jame buvusios programos, būtų sugadintos. Atvirkščiai, nors E. K. nurodo, kad daiktai – kompiuteris, ginklas, diskai, kurie buvo rasti 2012-12-18 pas G. M. sandėliuke, buvo surūdiję, todėl praradę vertę, sugadinti, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas E. T. paneigė, kad daiktai būtų surūdiję, praradę vertę. Tokia aplinkybė neužfiksuota ir apžiūrint minėtus daiktus. Be to, kaip nurodė nukentėjusysis E. K., tiek kompiuteris buvo įsigytas, tiek ir 20000 Lt, kurie buvo iš jo paimti, yra iš nukentėjusiojo pasisavintų 63000 svarų sterlingų. O tokie, iš neteisėtos veikos gauti pinigai negali būti priteistini paties įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens naudai, tai yra neteisėtai įgyto turto netekimas jo turėtojui neužtikrina reikalavimo teisės į žalos, susijusios su minėto turto netekimu, atlyginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-232/2007). Todėl nukentėjusiojo E. K. civilinis ieškinys atmestinas.

Lėšos, kurios buvo sumokėtos už nukentėjusiojo E. K. atvykimą į teismo posėdžius (250,61+1284+2704,59+2062=6301,20), kaip proceso išlaidos turi būti išieškotos iš kaltinamųjų (BPK 103, 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

Z. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d. ir paskirti bausmes:

- pagal BK 146 str. 2 d. 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 294 str. 2 d. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, BK 71 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant Z. M. tęsti darbą bei per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL, tai yra 2600 Lt (753 eurai) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąsias priemones, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Z. M. iš kaltinimo pagal BK 254 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p).

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d. ir paskirti bausmes:

- pagal BK 146 str. 2 d. 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 294 str. 2 d. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, BK 71 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant A. M. tęsti darbą bei per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL, tai yra 2600 Lt (753 eurai) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąsias priemones, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d. ir paskirti bausmes:

- pagal BK 146 str. 2 d. 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 294 str. 2 d. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, BK 71 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant R. K. tęsti darbą bei per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL, tai yra 2600 Lt (753 eurai) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąsias priemones, dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

R. K. iš kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p).

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir paskirti bausmes:

- pagal BK 146 str. 2 d. 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 294 str. 2 d. 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

- pagal BK 302 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2009-03-20 teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-11-17. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-08-27 iki 2014-11-17.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

R. T. iš kaltinimo pagal BK 254 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p).

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d. ir paskirti bausmes:

- pagal BK 146 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 294 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, 70 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant G. M. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąsias priemones, dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d. ir paskirti bausmes:

- pagal BK 146 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 294 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, 70 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant S. M. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, taip pat devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nebus susiję su darbu arba mokymusi.

Kardomąsias priemones, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. K. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis 6301,20 Lt ir išieškoti iš Z. M., A. M., R. K., R. T., G. M. ir S. M. po 1050,20 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų 20 centų) valstybės naudai.

Daiktinius įrodymus, kompaktines plokšteles Nr. 20-7/2-LOK-1093 ir Nr. 86-1-00567-12, voką su A4 formato lapais, voką su E. K. DNR pavyzdžiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kompaktines plokšteles su įrašu iš bankomato vaizdo stebėjimo sistemos ir nukentėjusiojo pokalbio Rygos oro uoste įrašu, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (R. T. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).