Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. R. (T. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė – 1 vienerių metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2019 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo laikotarpį; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo metu nuo 2019 m. gegužės 18 d. 19.10 val. iki 2019 m. gegužės 20 d. 13.51 val. išbūtas laikas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. spalio 24 d.

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus bei turto konfiskavimą – konfiskuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. spalio 29 d. 2020 m. sausio 8 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus arešto bausmę.

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3, 5, 6, 8 punktus, T. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: gydytis nuo alkoholizmo, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūros vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimis ir 2 dalies 8 punktu, T. R. paskirtas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 20 metrų atstumu iki tol, kol baigs elgesio pataisos programos kursą. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme 2019 m. rugsėjo 24 d. ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2019 m. spalio 14 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 5 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 8 punktais paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: gydytis nuo alkoholizmo, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūros vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, T. R. įpareigotas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 20 metrų atstumu iki tol, kol baigs elgesio pataisos programos kursą. Į bausmės laikas įskaitytas laikinajame sulaikyme 2019 m. rugsėjo 24 d. ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2019 m. spalio 14 d. pagal baudžiamąjį įsakymą laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 18 d. 19.10 val. iki 2019 m. gegužės 20 d. 13.51 val.

2021 m. kovo 18 d. nutartimi pakeistos paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, papildomai įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. R. kaltę pripažino ir paaiškino, jog buvo sekmadienio vakaras, prieš ruošdamasis į darbą pagalvojo atsipalaiduos, šašlykus išsikeps, kol malkos išdegė, nusnaudė, atbėgo tėvas ir pradėjo priekabiauti, kol malkas ima, prasidėjo konfliktas. Tėvas irgi buvo girtas, pradėjo jį (kaltinamąjį) varyti iš namų, sakė išrašys, kad jis (tėvas) namų karalius, pasakė, kad daro, ką nori. Ne kartą jam buvo kvietęs policiją. Prasidėjo konfliktas dėl malkų, griebė (tėvas) už pagalio, norėjo trenkti, jis (kaltinamasis) pagalį išmetė į šoną. Jis (tėvas) įbėgo į namuką, jis (kaltinamasis) jam iš paskos. Jie pradėjo toliau aiškintis. Jis (kaltinamasis) tėvui paėmė už veido. Atbėgo D., ji norėjo juos išskirti, o jis jai sakė nesimaišyti ir nenorėdamas jai pataikė į veidą. Visko nepamena, bet gali būti, kad jis jai kumščiu pataikė. Gali būti, kad visko neprisimena dėl neblaivumo, galėjo suduoti kumščiu. Tėvą sugriebė už veido pirštais. Dėl D. visko gerai neprisimena, tik pamena, kaip ji atbėgo ir norėjo išskirti. Jeigu D. taip nurodė, tai vadinasi taip galėjo būti. Įvykio pabaigos su D. neprisimena. Jis tada padaugino alkoholio ir neprisimena, nenori spėlioti, jei nukentėjusioji taip sako, vadinasi taip buvo. Planuoja spręsti alkoholio problemą, norėtų gydytis, bet anonimiškai. Priklausomybių centre gydėsi anonimiškai. Gailisi dėl įvykio. Su D. sutaria gerai, augina du vaikus. Su tėvu gyvena vienuose namuose. Nors tėvas provokuoja, tačiau stengiasi nekreipti dėmesio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji D. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Problemos kyla dėl alkoholio vartojimo. Gali būti, kad pats kaltinamasis ir neprisimena kaip buvo. Nėra linkęs į agresiją. Su kaltinamuoju santykiai geri, jie susitaikė. Kaltinamasis visada padeda su vaikais. Ji jam yra atleidusi, grėsmės nejaučia, pažadėjo, kad negers. Reikia vengti susitikimų ir pokalbių. Nukentėjusysis vartojo alkoholį.

Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2023 m. liepos 16 d. pareiškėjas V. R. pageidaujantis pareikšti apie įvykį parodė, kad 2023 m. liepos 16 d. apie 19.30 val., namo (duomenys neskelbtini), kieme jo sūnus T. R. pribėgo ir nieko nesakęs ranka trenkė jam į veido sritį, po smūgio į veidą sūnus griebė jam už veido, taip bandydamas nagais sudraskyti jam veidą. Šį konfliktą išvydusi D. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), atbėgo į lauką, jog atitrauktų T. nuo jo (b. l. 1–4).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios V. R. nuotraukos matyti, kad užfiksuotas kraujas ir įbrėžimas / įdrėskimas virš viršutinės lūpos dešinėje bei ant apatinės lūpos dešinėje (b. l. 5–6).

Iš byloje esančio 2023 m. liepos 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir fotolentelėje užfiksuotos įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), matyti, jog buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Protokole nurodyta, kad kiemas aptvertas, į jį patenkama pro vartelius. Apėjus gyvenamąjį namą, iš dešinės yra medinis priestatas, į kurį atremtas suoliukas. Nurodyta, kad kieme nėra vaizdo stebėjimo kamerų (b. l. 9, 13–14)

2023 m. liepos 16 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota V. R. apklausa. Apklaustas kaip liudytojas ir 2023 m. liepos 17 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju V. R. parodė, kad 2023 m. liepos 16 d. 19.30 val., (duomenys neskelbtini), jam būnant namo kieme ir sėdint ant suolo, iš pavėsinės, taip pat esančios teritorijoje, pribėgo jo sūnus T. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir nieko nepasakęs ranka (kuria, negali pasakyti) trenkė jam į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą. Po smūgio sūnus uždėjo ranką jam ant veido ir taip nagais apdraskė, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Tuo metu, kai sūnaus ranka buvo uždėta jam ant veido, sūnus jam pasakė: „Senas (necenzūrinis žodis), vis tiek aš tave užmušiu, greičiau, kad nudvėstum.“ Po šių žodžių atbėgo namuose buvusi D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurį bandė atitraukti jo sūnų nuo jo. Kad D. atitraukė jo sūnų, jis (V. R.) nuėjo į namus – eidamas link namų pastebėjo kaip T. konfliktuoja su D. ir, galimai, jai trenkė į galvos sritį, tačiau tiksliai ar trenkė, negali pasakyti. Po šių sūnaus veiksmų jis patyrė stiprų fizinį skausmą, dėl ko nori pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 2, 47–48)

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. R. parodė, kad T. R. yra jo sūnus. Jam išaiškinta, kad prieš jį gali neduoti parodymų arba neatsakyti į tam tikrus klausimus. Sutinka duoti parodymus. 2023 m. liepos 16 d. apie 19.30 val., buvo namuose, kieme. Kartu buvo sūnus T. R., jis buvo girtas. Ką jis prieš tai gėrė, nežino. Kieme tarp jo ir T. kilo žodinis konfliktas dėl paveldėjimo – jis neseniai paveldėjo savo mirusios mamos turtą, ir T. 2023 m. liepos 16 d. pradėjo konfliktuoti dėl to, kad perrašytų pusę turto jo vardu. Pasakė jam, kad to nebus, kad turtą jis paveldės tik po jo mirties. Girtas T. dėl tokio atsakymo supyko, tad prišoko prie jo ir dešinės rankos pirštais griebė jam už veido. Patikslina, kad T. jo į veidą nemušė, jokių smūgių nebuvo (pareigūnai ne taip surašė jo pirminius parodymus). Jam truputį skaudėjo, skausmą vertintų „1“ pagal dešimtbalę skausmo jutimo sistemą. Laikydamas jį už veido, T. kažką jam sakė, bet šiuo metu neprisimena, ką tiksliai. Gali būti, kad tada, kai jis griebė jam už veido, jis kažkiek nagais veidą apdraskė, tačiau jam neskaudėjo, dabar jau žymių neliko. Jeigu jis jam ir pagrasino kažkaip, tai tie grasinimai buvo nerealūs, o tik girto žmogaus kalbos, jų neišsigando, jis grasinimų nebūtų realizavęs. Jis jo nebijo ir tada neišsigando. Pamena, kad tada prie jų pribėgo T. sugyventinė D., kuri juos išskyrė. Iš karto po to jis nuėjo į namo vidų, ir kas ten toliau buvo kieme, nežino, nematė. Girdėjo tik, kad T. rėkavo, kad iškvies policiją. Žino, kad jis pirmas skambino į 112. Kai jis girtas, jis durnas, kalba nesąmones, kelia skandalus. Kai atvyko pareigūnai, jie išdavė jam siuntimą į teismo ekspertizę, tačiau jis niekur su siuntimu nesikreipė ir nesikreips. Jis dovanojo T. už tokį jo elgesį, nori su juo susitaikyti. Taip pat neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvykio dieną ant D. jokio kraujo nematė. Daugiau nieko parodyti negali (b. l. 39)

Iš byloje esančio 2023 m. liepos 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja D. Ž. pageidaujanti pareikšti apie įvykį parodė, kad 2023 m. liepos 16 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), būdama namuose, atėjusi į kiemą pamatė, kad konfliktuoja sugyventinis T. R., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventinio tėvu V. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), jai išėjus į lauką, vyrai jau mušėsi, tad bandė juos išskirti – išskyrus V. R. nuėjo namo, o sugyventinis T. R. pasipiktino, kad ji gynė V., ir tuo metu, kai ji buvo nusisukusi, trenkė jai kairės rankos kumščiu į galvos sritį, pakaušį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 7–10).

Iš byloje esančios D. Ž. nuotraukos matyti, kad užfiksuotas prakirstas jos viršugalvis, matyti kraujo žymės (b. l. 11–12)

Iš 2023 m. liepos 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuota D. Ž. apklausa. Apklausta kaip liudytoja ir 2023 m. liepos 17 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja D. Ž. parodė, kad 2023 m. liepos 16 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), būdama namuose, atėjusi į kiemą pamatė, kad konfliktuoja sugyventinis T. R., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventinio tėvu V. R., (duomenys neskelbtini). Jai atėjus į lauką, vyrai jau mušėsi, tad bandė juos išskirti. Išskyrus vyrus, V. R. išėjo namo, o sugyventinis T. R. pasipiktino, jog gynė V. ir tuo metu, kai ji buvo nusisukusi, trenkė jai kairės rankos kumščiu į galvos sritį – pakaušį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Po šio smūgio jai iš galvos srities pradėjo bėgti kraujas, tad išsigandęs T. daugiau jos nemušė. Kokiais žodžiais pravardžiavo, neatsimena. Šis smūgis į galvos sritį sukėlė jai stiprų fizinį skausmą, todėl prašo pardėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 8, 40–41).

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. Ž. parodė, kad papildo ankstesnius savo parodymus. (duomenys neskelbtini) kaime ji gyvena su sugyventiniu T. R.. Turi atskirą įėjimą į namą. Iš kitos namo pusės gyvena T. R. tėvai – mama ir tėvas V. R.. Anksčiau šis namas priklausė V. mamai, t. y. T. močiutei, bet ji šių metų gegužės mėnesį mirė, ir pagal testamentą jos turtas atiteko V.. Nuo to laiko tarp V. ir T. vyksta nuolatiniai žodiniai konfliktai, kurių metu V. užgaulioja T., sakydamas T., kad jam čia nieko nepriklauso, kad jis čia yra niekas. 2023 m. liepos16 d. namuose T. buvo neblaivus. Jis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. 2023 m. liepos 16 d. apie 19.30 val., šio namo kieme jis buvo kartu su savo tėvu. Girdėjo, kad konfliktas tarp jų prasidėjo dėl to, kad V. pasakė, jog išrašys T. iš šio namo. Taip tarp jų prasidėjo konfliktas, kurio metu buvo kieme – viską matė ir girdėjo. Matė, kad T. buvo griebęs V. už veido, apdraskęs veidą. Į klausimą, ar T. mušė V., jei taip, kuo mušė, kiek smūgių sudavė ir į kur, atsakė pasinaudojanti savo teise neliudyti prieš sugyventinį ir atsisako atsakyti į šį klausimą. Tegul V. geriau papasakoja. Ji pribėgo prie jų ir bandė juos išskirti, palindo tarp jų. Jai pavyko juos išskirti, ir po to V. nuėjo į namo vidų, o ji su T. liko kieme – ir tada T. iš pykčio, už tai, kad išskyrė jį su tėvu, vieną kartą dešiniuoju kumščiu sudavė jai į pakaušį, keikė necenzūriniais žodžiais. Jai skaudėjo. Iš galvos pradėjo nestipriai bėgti kraujas. Matyt, jis kumščiu jai ją prakirto. Jis išsigando, kad jai bėgo kraujas, daugiau jos nemušė. Kiek žino, T. pats skambino į 112. Kai atvyko pareigūnai, ji viską jiems paaiškino, medikai kviesti nebuvo, nes jau nereikėjo. Šiuo metu jokių pretenzijų T. neturi, civilinio ieškinio neteiks. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė ir nesikreips, nes jai galva greitai užgijo, nenorėjo kreiptis su išduotu siuntimu, dovanojo T., tačiau nori, kad T. būtų priverstinai gydomas nuo priklausomybės alkoholiui, nes jis girtas yra agresyvus, neprognozuojamas. T. gali savo noru negerti, nes prieš maždaug 3 savaites (beveik iš karto po 2023 m. liepos 16 d. įvykio) jis, būdamas girtas, kirviu stipriai sužalojo kairę ranką. Nuo to laiko jis negeria (b. l. 43–44).

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2023 m. spalio 13 d. apklaustas kaip liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiasis patrulis Justinas Jurša parodė, kad 2023 m. liepos 16 d. dirbo kartu su kolega Kornelijumi Paškevičiumi. Vakare gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus juos pasitiko, kaip vėliau paaiškėjo, įtariamasis T. R.. Jis buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, rėkavo, nesugebėjo paaiškinti aplinkybių, dėl kurių jis kvietė policiją. Kadangi jis buvo agresyvus, jie jį iš karto pasodino į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Nuėjo į namą. Jis jungė kūno kamerą ir viską fiksavo. Ten buvo T. R. tėvas ir jo sugyventinė, kurie paaiškino, kad T. R. prieš juos smurtavo. Ant jų matėsi sužalojimo požymiai: ant T. R. tėvo veido matėsi apdraskymas, o ant sugyventinės pakaušio matėsi prakirtimas. Abu jie pasakė, kad juos sužalojo T. R.. Nukentėjusiųjų sužalojimus jis fotografavo darbiniu mobiliuoju telefonu. Nuotraukos yra sukeltos į PRĮR. Šiuo metu dėl praėjusio laiko visų detalių neatsimena, mano, kad viskas bus užfiksuota kūno kamerų vaizdo įrašuose. Daugiau nieko parodyti negali (b. l. 36).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2023 m. liepos 16 d. 19.34 val. alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0191, patikros sertifikato Nr. 193752, T. R. nustatytas 2,11 promilių girtumas (b. l. 55–56).

Iš byloje esančio 2023 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota skambučių garso įrašų apžiūra. Apžiūrėtas garso įrašas ID92206671254. Garso įrašo data 2023 m. liepos 16 d., laikas 19:03:30, trukmė – 02 minutės 11 sekundžių. Protokole užfiksuota kaip kaltinamasis skambina į BPC dėl tėvo elgesio.

Apžiūrėtas garso įrašas ID92206671254. Garso įrašo data 2023 m. liepos 16 d., laikas 19:14:05, trukmė – 22 sekundės. Protokole užfiksuota kaip kaltinamasis informuoja, jog tėvas apsiramino ir policija nebereikalinga. Pokalbis vyksta lietuvių kalba (b. l. 23–24).

Iš byloje esančio 2023 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota į įvykio vietą atvykusių pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („Body“) kamera nufilmuotų trijų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip nukentėjusieji paaiškina ir parodo kokiomis aplinkybėmis jie buvo sumušti (b. l. 25–26).

III. Veikos kvalifikavimas ir motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo T. R. kaltė, jog jis nukentėjusiesiems V. R. ir D. Ž. sukėlė fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kilus konfliktui su tėvu, jis tėvui sudavė ir rankomis sugriebė per veidą. Kai nukentėjusioji D. Ž. norėjo juos išskirti, jis galėjo suduoti ir jai. Nors posėdžio teigė, kad konflikto pabaigos neprisimena, kaip sudavė D. Ž., tačiau tiki nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji nemeluoja, o jis pats dėl pavartoto alkoholio gali visko neprisiminti. Kaltinamojo kaltę be jo pačio parodymų, patvirtina ir nukentėjusiųjų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti garso ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės, kur nukentėjusieji nurodo smurto vartojimo aplinkybes bei kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti, padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-719/2018). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog nukentėjusiems užfiksuoti sužalojimai, kurių lokalizacija atitinka nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes. Teismas, vertindamas byloje surinktus nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtinančius, jog T. R., smurtaudamas aukščiau įvardytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog kaltinamasis nukentėjusiesiems V. R. ir D. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Be kita ko, iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, jog nukentėjusysis V. R. yra kaltinamojo T. R. tėvas, todėl pagal BK 141 straipsnį laikomas artimu giminaičiu. D. Ž. ir T. R. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, tad vadovaujantis BK 141 straipsnio straipsniu, nukentėjusioji pripažįstama šeimos nare.

Taigi, teismas daro pagrįstą išvadą, kad baudžiamasis įstatymas kaltinamojo atžvilgiu pritaikytas teisingai. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad T. R. 2023 m. liepos 16 d. apie 19:30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,11 ‰ (promilės)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narius – tėvą V. R. ir sugyventinę D. Ž., tai yra konflikto metu tyčia sudavė tėvui V. R. vieną kartą ranka į veidą, po to pirštais griebė šiam už veido, apdraskydamas jį nagais, po to, pribėgus sugyventinei D. Ž. ir jį (T. R.) atitraukus nuo V. R., jis (T. R.), tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia kumščiu vieną kartą smogė D. Ž. į viršugalvį, prakirsdamas galvos odą ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems V. R. ir D. Ž. fizinį skausmą. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

T. R. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę švelninančia atsakomybe laikytina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktais). T. R. teistas, be kita ko, ir už smurtinius nusikaltimus (b. l. 94–98), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 99–102), registruojasi Užimtumo tarnyboje. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nukentėjusiųjų poziciją, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, tačiau atsižvelgtina, jog yra sunkinančios aplinkybės, bei į tai, jog smurtinę nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, todėl bausmės trukmė nustatytina artima sankcijos vidurkiui. Taigi, kaltinamajam skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajai paskirtą bausmę mažinti trečdaliu. Kaltinamajam skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę, tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, supranta alkoholio vartojimo žalą, nori gydytis ir nukentėjusiojo V. R. poziciją ikiteisminio tyrimo metu, jog kaltinamajam dovanoja už tokį jo elgesį, nori su juo susitaikyti (b. l. 39), taip pat nukentėjusiosios D. Ž. poziciją teisiamojo posėdžio metu, jog kaltinamajam pretenzijų neturi, jam atleido, susitaikė, kaltinamasis visada prisideda prie vaikų priežiūros, pagrindinė kaltinamojo problema – alkoholio vartojimas, įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti asmens neizoliuojant nuo visuomenės, o suteikiant galimybę pasitaisyti ir gyventi nenusikalstamai. Nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, jog ne kartą teistas.

Tad kaltinamajam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5 bei 10 punktais, skirtinas bausmės vykdymo atidėjimas didesniam nei minimalus terminas bei kad būtų pasiekti resocializacijos tikslai skirtini įpareigojimai: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis supranta ir nori spręsti šią problemą bei sutinka gydytis, jam taip pat skirtinas įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vadovaudamasis BK 72² straipsniu teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis T. R. smurtavo prieš savo tėvą ir sugyventinę, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą. Todėl kaltinamajam T. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – kaltinamasis privalo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. P. klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai vaikai tirti ir nagrinėti – laikmena su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro ir vokas su laikmena su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („Body“) kamera, saugomi byloje – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką šioje baudžiamojoje byloje įskaitytinas kaltinamojo išbūtas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 16 d. 19.35 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 16.06 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

T. R. (T. R.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. (T. R.) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi bei 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 ir 10 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo išbūtas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 16 d. 19.35 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 16.06 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai vaikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro ir su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („Body“) kameroma, saugomais byloje – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismą.