- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-24
- Bylos Nr.
- 2-978-474/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00801-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- S. Z.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui S. Z., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas nurodo, kad ieškovė I. A. yra gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio(duomenys neskelbtini), UNR(duomenys neskelbtini), savininkė. Sutartimi ji iš R. Z. gavo valstybės vienkartines išmokas, kurios buvo sumokėtos už 600 kv.m. žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini). Kretingos rajono valdybos potvarkiu R. Z. buvo leista nusipirkti 600 kv.m. namų valdos žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini). Ieškovė sudarė kadastrinių matavimų bylą, tačiau atsakovas nesutiko su bendra sklypo riba ir atsisakė derinti ribas. Nacionalinei žemės tarnyboje buvo atliktas jos sklypo ribų patikrinimas ir nustatyta, kad jos sklypo kadastriniai matavimai neatitinka žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) atliktų preliminarių matavimų ir jos plane pažymėta riba dengia gretimo sklypo dalį. Atsakovas nesutinka derinti bendrą sklypus skiriančią ribą, todėl prašo patvirtinti jos žemės sklypo ribas pagal jos parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo atstovas nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ieškovas savo ieškiniu prašo patvirtinti jos nuomojamos žemės sklypo ribas pagal jos parengtą planą, tačiau toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes teismas negali tvirtinti žemės sklypo planų. Kilo ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo, tačiau šis reikalavimas atmestinas. Atstovas nurodo, kad atsakovui S. Z. žemės sklypas namo statybai buvo suteiktas 1966 metais ir jis 1967 metais pagal projektą pastatė gyvenamąjį namą ir tuo pačiu metu pagal suteikto sklypo ribas įrengė betoninį pamatą ir ant jo sumontavo tvorą. Taip atsakovas faktiškai sklypą valdo nuo 1967 metų, ginčo tarp jo ir kaimyninių sklypo savininkų nebuvo. Atsakovui Kretingos valdybos potvarkiu buvo leista nusipirkti 618 kv.m. žemės sklypą namų valdai. Potvarkiu buvo patvirtintos sklypo ribos ir dydis. 2000-06-22 jis pirkimo pardavimo sutartimi šį sklypą nusipirko. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, jo žemės sklypo ribos buvo suderintos su gretimų sklypų naudotojais, ribos atitiko faktiškai naudojamą sklypo dydį. Iš pateikto ieškovo plano matyti, kad jis neatitinka faktinio naudojimo. Pagal jo skundą buvo atliktas patikrinimas ir surašytas ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimo aktas.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovas nurodo, kad pagal CK 4.45 str. kai sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Atsakovui žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus, su juo sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad, kai atliekant kadastrinius matavimus, nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises-abiejų sklypų plotas mažinamas po lygiai, t.y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiems gretimiems sklypams. Todėl teismas, įvertinęs visus įrodymus, priims sprendimą dėl ieškinio patenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas visiškai.
Nustatyta, kad 2000-06-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui S. Z. buvo parduotas 0,0618 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir sutartis yra įregistruota viešajame registre(b.l.41-53). Žemės sklypas suformuotas preliminariuoju planu, sudarytu 2000-03-08(b.l. 53). R. Z. leista Kretingos rajono valdybos potvarkiu nusipirkti 0,06 ha žemės sklypą, esant(duomenys neskelbtini) į. Ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė ir jai R. Z. perleido valstybės vienkartines išmokas, kurios buvo sumokėtos už namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.7-12). Ieškovė teismui pateikė žemės sklypo planą, kurio plotas 750 kv.m., esantį(duomenys neskelbtini) (b.l. 18). Ieškovė nurodo, kad pagal jos pateiktą planą, žemės sklypo riba, jos pateiktame plane pažymėta taškais „2“, „3“, „4“ ir „5“, kuri ribojasi su atsakovo S. Z. žemės sklypu, dengia atsakovo žemės sklypą apie 6 kv.m.. Žemės sklypo plane, kuriuo remiantis buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, ginčo riba nustatyta pagal esamą tvorą, kuri pažymėta 2000-03-08 plane. Ieškovės pateiktame plane taip pat yra pažymėta tvora, skirianti atsakovo ir ieškovės žemės sklypus.
Ieškovė prašo patvirtinti jos žemės sklypo ribas pagal jos pateiktą žemės sklypo planą. Tačiau iš kilusio ginčo prasmės, ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovė reikalauja nustatyti ribą tarp jos namų valdos žemės sklypo ir atsakovo namų valdos žemės sklypo, todėl teismas sprendžia ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos“ nuostatomis atsakovas parengė ir su visomis institucijomis bei suinteresuotais asmenimis(gretimybėmis) suderino ir buvo patvirtintas atsakovo žemės sklypo planas. Šio nutarimo 2.1 punkte nurodyta, kad piliečiams parduodami naudojami namų valdos žemės sklypai. Bylos duomenimis nustatyta, kad sklypo riba tarp ieškovės ir atsakovo namų valdos žemės sklypų 2000-03-08 plane nustatyta pagal esamą tvorą. Su tokiu planu sutiko ir tuometinis gretimo sklypo naudotojas R. Z., kuris ir pasirašė.
Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad riboženklių pastatymo išlaidas privalo atlyginti abi šalys lygiomis dalimis, jeigu kitaip nenustato jų tarpusavio santykius reguliuojantys susitarimai ar kitaip nenusprendžia teismas. CK 4.45 straipsnis taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tokio ginčo pobūdis nulemia tai, kad ieškiniu turi būti reikalaujama nustatyti sklypų ribas. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad CK 4.45 straipsnio pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuomojasi 600 kv.m. ploto žemės sklypą, o jos pateiktame žemės sklypo plane nurodyta, kad sklypo plotis yra 750 kv.m., ieškovės pateiktame žemės sklypo plane nėra pavaizduotas atsakovo bei besiribojantys žemės sklypai. CK 4.45 str. prasme teismas nustato žemės sklypo ribas, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčitinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šiuo atveju, žemės sklypo riba yra aiški, ji yra nustatyta pagal faktinį žemės naudojimą, atsakovas daiktines teises yra įregistravęs nekilnojamojo turto registro įstaigoje, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti ribą yra nepagrįstas ir atmestinas.
Iš ieškovės priteistina atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidos: 400 Lt už brėžinių parengimą, 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti(CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 263, 270, 273 str. str. teismas
nusprendė:
Ieškovės I. A. ieškinį atsakovui S. Z., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo ribų nustatymo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš ieškovės I. A., a.k(duomenys neskelbtini) 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. Z., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.