Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

jis 2019-07-05 apie 06.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo važiuodamas krašto keliu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>“, 134 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Pradedantiesiems vairuotojams, <....> leidžiama važiuoti <...> keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu“ ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. vairuodamas transporto priemonę nebuvo pakankamai atsargus ir atidus, neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, važiavo apie 95 km/val. greičiu, viršydamas leistiną jam maksimalų 70 km/val. greitį, dėl netinkamai pasirinkto greičio nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nuslydo į priešingą eismo pusę, išvažiavo už kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir partrenkė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kelio kairiajame šone buvusį pėsčiąjį M. P., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

3. M. P. sirgo bendrine ateroskleroze, galvos minkštųjų dangalų, širdies raumens, inkstų ir kasos fibroze. Šios ligos įtakos mirčiai neturėjo.

1. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. D. G., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link Vilniaus, ir nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, slysdamas šonu nuvažiavo nuo kelio į kairę, kairiajame kelkraštyje ir už jo palikdamas šoninio slydimo pėdsakus. Automobilis ir toliau judėdamas nevaldomas tolo nuo šio kelio ir partrenkė M. P., tikėtina, buvusį šalutiniame kelyje ((duomenys neskelbtini) gatvėje). M. P. dėl sąlyčio su automobiliu buvo nublokštas į vietą užfiksuotą 2019-07-05 eismo įvykio vietos plane. Automobilis toliau judėjo, už šalutinio kelio ((duomenys neskelbtini) gatvės) esančioje pievoje versdamasis, kol galutinai sustojo vietoje, užfiksuotoje 2019-07-05 eismo įvykio vietos plane.

3. Automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis iki šoninio slydimo pėdsakų pradžios buvo apie 95 km/val. Eismo įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini) judėjo iš dešinės į kairę, toldamas nuo kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies.

4. Nustatyti, ar partrenkimo metu M. P. stovėjo ar judėjo ir, jeigu judėjo, tai kokia trajektorija, negalima.

5. Atstumas reikalingas automobilį (duomenys neskelbtini) sustabdyti, važiuojant apskaičiuotu 95 km/val. greičiu – apie 78,8 m, įvykio vietoje didžiausiu leistinu 90 km/val. – apie 71,7 m, vairuotojui D. G. didžiausiu leistinu 70 km/val. – apie 46,6 m.

6. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. G., važiuodamas kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešine puse ir suvaldydamas vairuojamą transporto priemonę, t. y. nenuvažiuodamas nuo šio kelio, būtų išvengęs eismo įvykio kilimo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis – kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, taip pat kitus duomenis, ištirtus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmiausia pažymi, kad jie yra gauti teisėtu būdu bei atitinka vieni kitus – vertinant juos nustatytos faktinės aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko minėti duomenys pripažintini įrodymais ir teismas remiasi jais darydamas atitinkamas išvadas. O būtent, iš nurodytų įrodymų nustatytos tokios faktinės aplinkybės: D. G. 2019-07-05 apie 06.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo važiuodamas krašto keliu (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127, 128 ir 134 punktų reikalavimus - važiavo apie 95 km/val. greičiu, viršydamas leistiną jam maksimalų 70 km/val. greitį, dėl netinkamai pasirinkto greičio nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nuslydo į priešingą eismo pusę, išvažiavo už kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir partrenkė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kelio kairiajame šone buvusį pėsčiąjį M. P., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo eismo įvykio vietoje. Šios aplinkybės neabejotinai nustatytos pirmiausia iš kaltinamojo parodymų, kurie, pažymėtina, nuoseklūs viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duoti teisiamajame posėdyje), kai jis parodė, kad nurodytoje vietovėje jis važiavo nesaugiu viršytu, nei leistinas, greičiu ir pradėjus transporto priemonei slysti į priešingą eismo juostą, jis nepamatė stovėjusio pėsčiojo; paaiškino, kad tuo metu oro sąlygos buvo prastos. Be to, minėtos aplinkybės patvirtintos Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada. Aplinkybę, kad būtent nurodytas eismo įvykis lėmė padarinius – M. P. mirtį – patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 770/2019(01).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo D. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes jis, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 127, 128 ir 134 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenktas ir žuvo pėsčiasis M. P.. Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje yra neatsargus nusikaltimas.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasi neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įvertinti ir kitas, įstatymo sąlygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, jų pasekmėmis, kaltininko asmenybę, kaltininko elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad D. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą – eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Nustatyta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiųjų. Kaltinamasis D. G. bylos teisminio nagrinėjimo metu su nukentėjusiaisiais E. P., M. P., D. J. susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo bei kartu su civiliniu atsakovu AB „Lietuvos draudimo“ pasirašė „Taikos sutartį“. Tokios aplinkybės atitinka įstatymo numatytas sąlygas ir yra formalūs pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Prokuroras prašė teismo taikyti kaltinamojo D. G. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Kaltinamojo gynėjas, nukentėjusiųjų atstovas taip pat sutiko, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos. Civilinis atsakovas dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo neprieštaravo.

Teismas konstatuoja, kad yra BK 38 straipsnyje numatytos kaltinamojo D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, t. y., kad kaltinamasis D. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiaisiais E. P., M. P., D. J., susitarė dėl žalos atlyginimo, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismui yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, byla nutrauktina.

Dėl BK 68 ir 71 straipsnių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio antroje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-421/2014). Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-252-677/2015). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. D. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas KET 127, 128 ir 134 punktų reikalavimus - būdamas pradedantysis vairuotojas, važiuodamas viršijo greitį ir atsiradus kliūčiai/grėsmei - nesulėtino greičio, dėl ko partrenkė pėsčiąjį, kuris nuo sužalojimų mirė. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus. Taigi jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga.

Pažymėtina, kad kaltinamasis tiek iki įvykio, tiek po jo, administracine tvarka nėra baustas, teisę vairuoti transporto priemones kaltinamasis įgijo 2019-03-02. Nusikalstamą veiką įvykdė būdamas blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone šis įvykis yra atsitiktinio pobūdžio. Kita vertus, dėl kaltinamojo padarytų KET pažeidimų kilo sunkūs, nepataisomi padariniai. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamą praktiką, todėl prokuroro prašymas skirti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tenkintinas. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių pavojingo pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti kaltininką, nusveria jo bei jo šeimos narių patiriamus nepatogumus dėl specialiosios teisės atėmimo. Ši išvada daroma atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, įpareigojantis kaltą asmenį nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir, kad priešingu atveju, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti bus pakankamas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas.

BK 67 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kita iš baudžiamojo poveikio priemonių yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, siekdamas, kad asmuo, įvertintų savo elgesį ir jį tinkamai koreguotų, sprendžia, kad D. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. D. G. skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. skirtina šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonė siekiant tikslo išlaikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai. Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkama, skiriamas jos dydis nėra neproporcingas, priešingai, kaltinamajam, kuris yra dirbantis, turės teigiamą poveikį ir paskatins jį apsvarstyti savo elgesį, jo nekartoti.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusieji E. P., M. P., D. J. pareiškė 83978,86 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam D. G. ir civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimui“. Byloje esanti 2020-08-26 sudaryta Taikos sutartis patvirtina, jog nukentėjusieji E. P., M. P., D. J. su kaltinamuoju D. G. ir civiliniu atsakovu AB „Lietuvos draudimu“ išsprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir šis susitarimas (Taikos sutartis) tvirtintinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Dėl kitų klausimų

B. A. kontoros „B. A.“ atstovavimo sutartimis nustatyta, kad nukentėjusieji E. P., M. P., D. J. baudžiamojoje byloje buvo atstovaujami advokato S. L.. Sąskaita faktūra ir pinigų kvitas patvirtina, kad E. P. už teisinę pagalbą patyrė 1000 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į proceso trukmę, vykusių teismo posėdžių skaičių, paruoštą civilinį ieškinį, taikos sutartį, spręstina, kad šios išlaidos yra pagrįstos, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios E. P. naudai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Kardomosios priemonės nepaskirtos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su kompaktiniu disku su nuotraukomis laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 - 298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, baudžiamąją bylą D. G. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2020-08-26 susitarimą (Taikos sutartį) tarp civilinių ieškovų E. P., M. P., D. J. ir kaltinamojo D. G., civilinio atsakovo (draudiko) AB „Lietuvos draudimo“, kuriame užfiksuota, kad:

2019-07-05 įvyko eismo įvykis, kurio metu Kaltinamasis, vairuodamas jam nuosavybes teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus nesuvaldė Automobilio, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir kelkraštyje partrenkė pėsčiąjį M. P., kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo (toliau - Eismo įvykis);

Eismo įvykio metu Kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“;

D. G. pripažįsta ir neginčija savo atsakomybės dėl Eismo įvykio;

AB „Lietuvos draudimas“ atliko žalos administravimo veiksmus ir remdamasis teisės aktų reikalavimais nukentėjusiesiems išmokėjo: E. P. 2082,43 Eur draudimo išmoką už laikotarpiu nuo 2019-07-05 (eismo įvykio data) iki 2022-04-16 (iki Žuvusysis būtų sukakęs senatvės pensijos amžių) dėl Žuvusiojo sutuoktinio žūties netektas pajamas ir 13000 Eur neturtinei žalai atlyginti; D. J. 3973,38 Eur draudimo išmoką laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidoms kompensuoti, 35,93 Eur už gydytojo psichiatro konsultacijai ir gydytojo paskirtiems nerimą mažinantiems vaistams bei 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti; M. P. 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusieji baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-298/2020 pateikė civilinį ieškinį 83978,86 Eur sumai. Šalys laisva valia siekia taikiai išspręsti ginčą dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-298/2020 pareikšto civilinio ieškinio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsniu, 6.985 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsniu suteikta teisė baigti bylą taikos sutartimi. Šalys susitaria užbaigti Vilniaus regiono apylinės teismo Vilniaus rajono rūmų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-298/2020 kilusį ginčą dėl civilinių ieškovų civilinio ieškinio Draudikui ir D. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šia sutartimi nėra sprendžiamas), sudarydamos šią taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis) žemiau nurodytomis sąlygomis:

1. AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigoja E. P. sumokėti 3650 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt eurų), o D. J. ir M. P. po 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) Eur draudimo išmokas neturtinei žalai dėl Žuvusiojo žūties atlyginti, o E. P., D. J. ir M. P. atsisako likusių reikalavimų, pateiktų civiliniame ieškinyje baudžiamojoje byloje Nr. 1- 397-298/2020.

2. AB „Lietuvos draudimas“ Taikos sutarties 1 punkte nurodyto dydžio draudimo išmokas įsipareigoja išmokėti per 10 darbo dienų nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio/nutarties, kuriuo/kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos į civilinių ieškovų sąskaitas: E. P. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); D. J. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); M. P. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

3. E. P., D. J. ir M. P., patvirtina, jog Draudikui išmokėjus Taikos sutarties 1 punkte nurodytas draudimo išmokas minėtame punkte nurodyta tvarka, yra pilnai atlyginta visa E. P., D. J. ir M. P., tiek kartu, tiek atskirai dėl Eismo įvykio patirta turtinė ir neturtinė žala, E. P., D. J. ir M. P., nei kartu, nei atskirai nebeturi ir ateityje nebeturės ir nereikš jokių reikalavimų dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos, susijusios su Eismo įvykiu, nei Draudikui, nei D. G..

4. Ši Taikos sutartis yra Šalių perskaityta, jų suprasta dėl turinio bei pasekmių, ir kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi bei 71 straipsnio 1, 3 dalimis, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Priteisti iš D. G. 1000 Eur nukentėjusiosios E. P. naudai turėtoms advokato paslaugų išlaidoms apmokėti.

Įspėti D. G., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su kompaktiniu disku su nuotraukomis laikomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.