- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- 1-1441-927/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23056-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, administracine tvarka baustas, teistas:
1) 1995-05-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 150 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
2) 2001-05-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 05.40 val., buvusios sutuoktinės O. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiais grasino nužudyti buvusią sutuoktinę O. S., sakydamas jai: ,,aš tave sunaikinsiu“, tokiu būdu sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat, M. K. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 05.40 val., buvusios sutuoktinės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš buvusią sutuoktinę O. S., tai yra tyčia ranka sudavė jai du smūgius į dešinės rankos alkūnę ir riešą, tokiu būdu padarė O. S. poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir sukėlė jai fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
3. Be to, M. K. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2019 m. birželio 2 d. apie 17.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto su mama V. K. metu, V. K. užstojus motiną, jis (M. K.) panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį ir artimąjį giminaitį – brolį V. K., tai yra kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į dešinės pusės žandą, taip nukentėjusiajam V. K. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. K. kaltu padaręs jam inkriminuotas veikas prisipažino visiškai ir teisme dėl 2019 m. birželio 2 d. įvykio paaiškino, kad buvo viskas taip, kaip parašyta. Įvyko konfliktas su mama, o brolis ją užstojo. Jis sudavė broliui ranka į veidą, kas buvo toliau, neprisimena. Konflikto su broliu metu jis (kaltinamasis) buvo išgėręs alkoholio, gailisi dėl šio nusikaltimo. Taip pat paaiškino, kad savo kaltę dėl nusikalstamų veikų prieš buvusią sutuoktinę O. S. jis jau buvo pripažinęs anksčiau, po ko buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tų įvykių aplinkybių nelabai prisimena, nes praėjo daug laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamajam neprisiminus įvykių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, bei įžvelgus prieštaravimų, pagarsinus kaltinamojo paaiškinimus, duotus teisminio bylos Nr. 1-838-298/2018 nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 134-142), kaltinamasis nurodė, kad duoti paaiškinimai yra teisingi bei patvirtino juos, kad O. S. yra buvusi jo sutuoktinė, su kuria pragyveno apie 14-15 metų, turi vieną bendrą vaiką, išsiskyrė 2014 metais. Padeda auginti vaiką. Pripažįsta, kad atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, gailisi dėl to. Atsiprašė nukentėjusios, ji jam atleido, sutiko susitaikyti. Neprisimena, dėl ko įvyko konfliktas (1 t., b. l. 157).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Be kaltinamojo M. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Dėl nusikalstamų veikų (2017 m. rugpjūčio 7 d.), numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
- nukentėjusios O. S. parodymais, kad M. K. yra buvęs jos sutuoktinis, turi bendrą vaiką. Išsiskyrė 2014 m. 2017 m. rugpjūčio 7 d. M. K. užėjo pas ją į namus, jis turėjo jos namų raktus. Tarp jų kilo konfliktas, M. K. atrodė neblaivus. Konflikto metu M. K. jai sakė: „aš tave sunaikinsiu“, du kartus sudavė į dešinės rankos alkūnę ir į riešą. Jai iškvietus policiją, M. K. pabėgo. Dėl M. K. veiksmų atsirado kraujosruvos, jautė fizinį skausmą. M. K. grasinimus suprato kaip realius, nes pastarasis praeityje yra smurtavęs jos atžvilgiu (1 t., b. l. 158);
- liudytojo G. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d., dirbdamas kartu su D. V., apie 06.00 val., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad yra išsiskyrusi su vyru, kuris turi jos buto raktą, nes kartais ateina prižiūrėti jų bendro vaiko. Tą rytą, buvęs sutuoktinis atėjęs atsirakino buto duris, užėjęs sukėlė konfliktą, kurio metu kumščiu trenkė jai į dešinę ranką netoli alkūnės srities. Moteris atrodė išsigandusi. Ant rankos matėsi paraudimas, todėl iš jos buvo priimtas pareiškimas. Jiems atvykus, namuose buvo nepilnametis pranešėjos sūnus, kuris neatrodė išsigandęs. Pranešėja nurodė, kad vaikas paties įvykio nematė, tik pabudo nuo triukšmo. Atvykus sutuoktinis buvo pasišalinęs (1 t., b. l. 59);
- liudytojo D. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017 m. rugpjūčio 7 d., dirbdamas kartu su G. K., apie 06.00 val., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykusius juos pasitiko moteris, ji atrodė išsigandusi. Užėjus pas ją į butą, ji paaiškino, kad ruošėsi į darbą, kai neblaivus jos buvęs sutuoktinis, kuris turi jos buto raktą, atėjo į jos namus. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu vyras bandė trenkti jai į veidą. Jai prisidengus ranka, pastarasis pataikė į ranką. Pokalbio metu moteris parodė dešinę ranką, kiek prisimena, netoli alkūnės, vidinėje pusėje matėsi paraudimas, patinimas. Namuose dar buvo nepilnametis pranešėjos sūnus. Vaikas įvykio nematė, nes tuo metu miegojo. Jiems atvykus pranešėjos buvęs sutuoktinis buvo pasišalinęs (1 t., b. l. 61);
- liudytojos B. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad apie 15 metų pažįsta O. S. ir M. K., jie buvo jos kaimynai. Žino, kad M. K. nuolatos vartodavo alkoholį, tada tarp jo ir sutuoktinės kildavo konfliktai, kurių metu M. K. smurtaudavo sutuoktinės atžvilgiu. O. S. jai pasakojo, kad vasarą apie 06.00 val. ryto į jos namus atėjo M. K., kuris buto duris atsirakino savo raktu. Taip pat jai pasakojo, kad M. K. norėjo sumušti O. S., pastarajai veidą užsidengus ranka, M. K. pataikė į ranką. Be to, O. S. jai sakė, kad M. K. grasino jai susidorojimu (1 t., b. l. 63);
- nukentėjusiosios O. S. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 05.45 val., atėjo jos buvęs vyras M. K., kuris atrakino duris su raktais, kurių negrąžino po skyrybų. Užėjęs į butą, pradėjo jai grasinti, kad ją užmuš, keikė necenzūriniais žodžiais, po to, jai trenkė kumščiu į dešinę ranką. Nuo jo sukelto triukšmo buvo pažadintas kambaryje miegojęs sūnus N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Išgirdęs, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, buvęs sutuoktinis pabėgo (1 t., b. l. 17);
- Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. K. 2017 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 05.43 val., iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įsiveržė buvęs vyras M. K. ir sumušė, medikų pagalbos atsisakė, namuose yra 8 metų vaikas. Atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 05.43 val., buvęs O. S. vyras M. K. atėjo į jai priklausantį butą, kėlė triukšmą, nuo kurio pabudo jos vaikas N. K., gąsdino bei kumščiu trenkė į ranką ir pasišalino. O. S. paaiškino, kad smurtas pasireiškė grasinimais susidoroti, smūgiu kumščiu į dešinę ranką (1 t., b. l. 18-19);
- 2017-08-07 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-26).
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2565/2017(01), kurioje nurodoma, kad O. S. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiais vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio formą, dydį, neužsifiksavo. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-07). Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimą yra jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 32);
Žemesnės instancijos teismas
- Vilniaus AVPK NVRS vyresniojo tyrėjo G. B. 2017 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad tikslindamas įvykio aplinkybes pagal medžiagą Nr. R 0117000431238, 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 09.15 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), bet pareiškėjos O. S. namuose nebuvo. Telefonu pareiškėja paaiškino, kad policijos laukti nebegalėjo, išvyko į darbą. Telefonu O. S. patvirtino, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 05.30 val., atsirakinęs buto duris, įėjo buvęs sutuoktinis M. K., kuris žodžiais jai grasino susidorojimu ir bandė kumščiu jai suduoti į veidą, tačiau jai ranka užsidengus veidą, pataikė į ranką. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad M. K. dažnai grasina ir smurtauja (1 t., b. l. 33);
- 2018-01-18 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad O. S. parodė, kad jai ruošiantis į darbą, M. K., atsirakinęs buto duris, įėjo į jos butą. Pastarasis ją įžeidinėjo, sakė: ,,aš tave bjaurybe sunaikinsiu“, norėjo suduoti jai į veido sritį. Ji, bandydama apsisaugoti nuo smūgio, užsidengė. Kiek prisimena, dešine ranka jis sudavė smūgius į ranką, alkūnę ir riešą. Tiksliai neprisimena, kiek smūgių jai buvo suduota, tačiau ne daugiau trijų. Nuo triukšmo pabudo jų sūnus, kurio paprašė, kad jis atneštų telefoną. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. M. K. parodė, kad nesutinka su buvusios sutuoktinės O. S. atsakymais, tačiau atsisako atsakinėti į klausimus, nes O. S. yra jo sūnaus motina (1 t., b. l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 140 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas laiko neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis 2017 m. rugpjūčio 7 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiais grasino nužudyti buvusią sutuoktinę O. S., sakydamas jai: ,,aš tave sunaikinsiu“, tokiu būdu sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš buvusią sutuoktinę O. S., tai yra tyčia ranka sudavė jai du smūgius į dešinės rankos alkūnę ir riešą, tokiu būdu padarė O. S. poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir sukėlė jai fizinį skausmą. M. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties ir nukentėjusios parodymais, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
2. Dėl nusikalstamos veikos (2019 m. birželio d.), numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
- nukentėjusiojo V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad kai 2019-06-02 grįžo namo, užlipęs į penktą aukštą išgirdo riksmus. Tikslių žodžių negirdėjo. Užėjęs į virtuvę pamatė mamą V. K. ir brolį M. K.. Spėjo tik paklausti, kas čia vyksta ir iškart gavo nuo brolio smūgį kaire ranka į dešinę veido pusę. Jam nuo suduoto smūgio labai skaudėjo. Jis nieko broliui nesakęs išėjo iš buto į laiptinę iškviesti policijos. Mama išėjo iš paskos. Jis negirdėjo ir nežinojo tada dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp mamos ir brolio. Jis jokių grasinimų negirdėjo. Su broliu nuolat kyla tokie konfliktai, dėl to jis jau du metai su broliu bando išvis nebendrauti. Marianas nuolat konfliktuoja su mama. Butas, kuriame gyvena, priklauso jam (V. K.) ir mamai. Broliui butas nepriklauso. Šiuo metu jie su teismo pagalba bando išregistruoti brolį iš savo buto, nes taip gyventi sudėtinga. Visi konfliktai prasidėjo, kai brolis išsiskyrė su žmona. Nuo to laiko brolis tapo labai agresyvus, galimai net su psichika jam kažkas blogai. Civilinio ieškinio nereikš (2 t., b. l. 27-28);
- liudytojos V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad adresu (duomenys neskelbtini) 2019-06-02 apie 17.00 val. jai būnant bute, virtuvėje, atėjo jos girtas sūnus M. K. ir pradėjo su ja konfliktuoti. Ji sūnui paaiškino, kad jam nieko blogo nelinki. Ji norėjo atsistoti nuo kėdės ir išeiti, tačiau sūnus ją jėga pasodino atgal. Ji vėl bandė atsistoti, bet sūnus vėl ją jėga pasodino. Sūnus pradėjo jai grasinti, kad jei kvies policiją, jis su ja susidoros, pasakęs: "aš geriau atsėdėsiu kalėjime, bet tave sunaikinsiu". Sūnus M. K. jai grasino neturėdamas tikslo ją sužeisti ar nužudyti. Ji mano, kad jis sakė tai iš pykčio, kilusio konflikto metu. Nemano, kad sūnaus grasinimai buvo realūs. M. K. kitą dieną jos atsiprašė. Jai atsistojus nuo kėdės, sūnus griebė ją už megztinio ir laikė bei neleido išeiti iš virtuvės. Ji pradėjo šauktis pagalbos. Tuo metu atėjo kitas jos sūnus V. K., kuris įbėgęs į virtuvę sušaukė ant M. K.. M. K. kumščiu sudavė V. K. į veidą. V. K. išbėgo į bendro naudojimo koridorių iškviesti policijos. Ji taip pat išėjo iš paskos, kadangi bijojo likti bute. Jiems ten būnant, M. K. išėjo iš buto. Smurtą iš sūnaus M. K. yra patyrusi daug kartų, tačiau visada bijojo kviesti policiją. Ji bijo, kad M. K. gali įvykdyti savo grasinimus su ja susidoroti. Ji bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės (2 t., b. l. 32-33, 37-39);
- 2019-06-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad V. K. parodė gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). 2019-06-02 apie 17.08 val., atidaręs buto duris, virtuvėje išgirdo triukšmą, t. y. išgirdo savo motinos V. K., gim. (duomenys neskelbtini), šaukimą. Įėjęs į virtuvę, pamatė, kad ten stovi jo mama V. K., kuri verkė ir jo brolis M. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis (V. K.) paklausė M., kas vyksta. Tada brolis jam sudavė į dešinės pusės žandą, sukeldamas fizinį skausmą. V. K. išėjo į bendro naudojimo koridorių iškviesti policijos. Iš paskos atėjo jo mama. Jiems belaukiant policijos, M. K. pasišalino iš buto (2 t., b. l. 3-6);
- 2019-06-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. K. parodė gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini). 2019-06-02 apie 17.00 jai būnant virtuvėje, atėjo sūnus M. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir agresyviai nusiteikęs bei pradėjo su ja konfliktuoti. Sūnus neleido jai atsistoti nuo kėdės, jėga ją laikė, neleido išeiti iš virtuvės. Sūnus stvėręs ją už megztinio grasino susidorojimu sakydamas: „aš geriau atsėdėsiu kalėjime, bet tave sunaikinsiu“. Bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Mano, kad sūnaus grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi sūnus daug kartų yra prieš ją smurtavęs, tačiau visada bijodavo iškviesti policiją (2 t., b. l. 11-14);
- 2019-06-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1825/2019(01), kurioje nurodyta, kad V. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 26);
- 2019-06-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučio namo penktame aukšte. Įėjimo durys šarvuotos, spyna be įsilaužimo pėdsakų. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nepaimta (2 t., b. l. 7);
- BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu, iš kurio matyti, kad pranešėjas V. K. paaiškino, kad brolis M. K., būdamas neblaivus, sudavė jam kumščiu į dešinės pusės žandą (2 t., b. l. 20);
- Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu Nr.download_10.102.186.21_2019-06-02_17-11-37_25.06, kuriame girdėti, kad asmuo, prisistatęs V. K. praneša, kad brolis muša mamą ir jam sudavė į akį (2 t., b. l. 40-41).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą ar trumpam jį susargdino ir tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis). Taigi, BK 140 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma tik kaltininko aktyviais tyčiniais smurtiniais veiksmais, sukeliančiais straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas laiko neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis 2019 m. birželio 2 d. apie 17.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį ir artimąjį giminaitį – brolį V. K., tai yra kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į dešinės pusės žandą, taip nukentėjusiajam V. K. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties ir nukentėjusiojo parodymais bei liudytojos V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Dėl bausmės
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi padaręs visas nusikalstamas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų skaičių (3 nusikaltimai), pavojingumo laipsnį - visi nusikaltimai priskiriami nesunkiems nusikaltimams, motyvus ir tikslus (nesutarimus dėl turto), kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią, kaltinamojo asmenybę, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį susitaikius su nuikentėjusiąja O. S. (1 t., b. l. 163-166), tačiau vėl daro nusikaltimus, praeityje jau buvo teistas du kartus (2 t., b. l. 78-80), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 86-89), dirba, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmes su įpareigojimais.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK Specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, t. y. apėmimo būdu.
Todėl šiuo konkrečiu atveju, nustačius idealiąją nusikaltimų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su subendrinta bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį.
BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus. Teismas pažymi, kad M. K. nusikalstamos veikos, padarytos prieš buvusią sutuoktinę ir šeimos narį – brolį, dėl mažareikšmių motyvų, jis dėl nusikalstamų veikų prieš buvusią sutuoktinę buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie visos subendrintos bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį bausmės, kuri parinktina artima įstatymo nustatytam vidurkiui, ir galutinė subendrinta bausmė M. K. skirtina – maksimalaus dydžio laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64 ¹ straipsnio nuostatos ir galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, daro išvadą jog tikslinga M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje – įpareigoti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmės laiką įskaitytinas M. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-06-02 20.20 val. iki 2019-06-03 14.35 val. (2 t., b. l. 45, 56).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 55), palinktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
CD laikmena su Bendrojo pagalbos centro įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. K. (M. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (epizodas 2017-08-07) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neįgyti, nelaikyti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (epizodas 2017-08-07) - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neįgyti, nelaikyti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (epizodas 2019-06-02) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neįgyti, nelaikyti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nesiartinti prie nukentėjusiojo V. K. arčiau negu per 5 metrus bei per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neįgyti, nelaikyti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nesiartinti prie nukentėjusiojo V. K. arčiau negu per 5 metrus bei per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę M. K. paskirti - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neįgyti, nelaikyti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nesiartinti prie nukentėjusiojo V. K. arčiau negu per 5 metrus bei per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti M. K. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neįgyti, nelaikyti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nesiartinti prie nukentėjusiojo V. K. arčiau negu per 5 metrus bei per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. K. laikinajame sulaikyme nuo 2019-06-02 20.20 val. iki 2019-06-03 14.35 val. išbūtą laiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
CD laikmeną su Bendrojo pagalbos centro įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.