- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2-1501/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00095-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Ūkio banko, įmonei „Alumina d.o.o. Zvornik“, uždarajai akcinei bendrovei „Bosca“, L. S., G. S., A. A. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Boslita ir Ko“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės Ūkio banko (dabartinis teisinis statusas – bankrutuojanti akcinė bendrovė) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Boslita ir Ko“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Ūkio bankui, įmonei „Alumina d.o.o. Zvornik“, uždarajai akcinei bendrovei „Bosca“, L. S., G. S., A. A. S. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko investicinė grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „FIRST partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Turtvalda“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo.
Šalies argumentai
Ieškovai UAB „Boslita ir Ko“ bei UAB „Baltijos stiklas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė:
1. pripažinti niekiniais apsimestinius sandorius:
1.1. 2011 m. spalio 21 d. Susitarimą Nr. 4, 2011 m. gruodžio 30 d. Susitarimą Nr. 5, 2012 m. kovo 16 d. Susitarimą Nr. 6, 2012 m. balandžio 27 d. Susitarimą Nr. 7, 2012 m. gegužės 25 d. Susitarimą Nr. 8, 2012 m. rugpjūčio 7 d. Susitarimą Nr. 9 ir 2012 m. gruodžio 14 d. Susitarimą Nr. 10, sudarytus prie 2007 m. gegužės 14 d. Kredito linijos sutarties Nr. 17-357 tarp UAB „Boslita“ ir Ko ir AB Ūkio banko;
1.2. 2011 m. spalio 24 d. paskolos sutartį Nr. 1/BO-BS/2011, sudarytą tarp UAB „Boslita ir Ko“ ir UAB „Baltijos stiklas“;
1.3. 2011 m. spalio 24 d. sutartį „Dėl naujos stiklo taros gamybos linijos įrengimo“, sudarytą tarp UAB „Baltijos stiklas“ ir įmonės „Alumina d.o.o. Zvornik“;
1.4. 2012 m. spalio 24 d. novacijos sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltijos stiklas“ ir įmonės „Alumina d.o.o. Zvornik“;
2. taikyti sandorio, kurį šalys turėjo galvoje, taisykles (CK 1.87 str. 1 d.) ir pripažinti, jog teisės ir pareigos, kylančios iš ginčijamų Susitarimų (Nr. 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10) sieja atsakovus AB Ūkio banką ir įmonę „Alumina d.o.o. Zvornik“;
3. pripažinti niekiniais išvestinius sandorius, kurie užtikrina apsimestinius sandorius:
3.1. laidavimo sutarčių pakeitimus: 2011 m. spalio 21 Susitarimą Nr. 3, 2012 m. balandžio 27 d. Susitarimą Nr. 4 ir 2012 m. gruodžio 14 d. susitarimą Nr. 5, sudarytus tarp kreditoriaus AB Ūkio banko ir laiduotojo G. S.;
3.2. įkeitimus, kurie skirti 2007 m. gegužės 14 d. Kredito linijos sutarties Nr. 17-357, kurią sudarė UAB „Boslita ir Ko“ ir AB Ūkio bankas, įvykdymo užtikrinimui;
3.3. 2011 m. spalio 21 d. UAB „Boslita ir Ko“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir G. S. laidavimą už šį vekselį;
3.4. 2012 m. gruodžio 14 d. UAB „Boslita ir Ko“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir G. S. laidavimą už šį vekselį;
3.5. sutartinius įkeitimus, išvardintus 2007 m. gegužės 14 d. Kredito linijos sutarties Nr. 17-357, punktus Nr. 1.8: Sutartinis įkeitimas identifikavimo kodas: Nr. 02220070007288 su pakeitimais Nr. 02220080000356, Nr. 02220100003929; Sutartinis įkeitimas identifikavimo kodas: Nr. 02220070010575 su pakeitimais Nr. 02220080000360, Nr. 02220100003931;
4. taikyti restituciją ir priteisti ieškovui UAB „Boslita ir Ko“ solidariai iš atsakovų AB Ūkio banko ir įmonės „Alumina d.o.o. Zvornik“ 3 015 802 Lt dydžio palūkanas, vykdant 2011 m. spalio 21 d. Susitarimą Nr. 4 ir vėlesnius šio susitarimo pakeitimus.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškinio pirmame reikalavime išvardintų ginčijamų susitarimų Nr. 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, sudarytų prie 2007 m. gegužės 14 d. Kredito linijos sutarties Nr. 17-357 tarp UAB „Boslita ir Ko“ ir AB Ūkio banko, vykdymo tvarką, visus ieškovo mokėjimus nukreipiant į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad kol ginčijami sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais, ieškovas yra priverstas vykdyti apsimestinę kredito sutartį – mokėti AB Ūkio bankui 4,7 proc. palūkanų kas mėnesį bei kredito įmokas, kas šiai dienai sudaro 3 015 802 Lt. Kadangi atsakovas AB Ūkio bankas yra pripažintas nemokiu, o jo „blogajai daliai“, į kurią patenka ir ieškovo mokamos sumos, bus skelbiamas bankrotas, dėl ko ieškovas neatgaus įmokėtų sumų, viršijančių 100 000 EUR, restitucija taps neįmanoma. Dėl šios priežasties ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – nustatė ieškinio pirmame reikalavime išvardintų ginčijamų susitarimų Nr. 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, sudarytų prie 2007 m. gegužės 14 d. Kredito linijos sutarties Nr. 17-357 tarp UAB „Boslita ir Ko“ ir AB Ūkio banko, vykdymo tvarką, visus ieškovo mokėjimus pagal minėtus susitarimus nukreipiant į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Teismas, įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių, jog negalėtų būti priimtas ieškovams palankus sprendimas. Teismas įvertino tai, kad ieškinio tenkinimo atveju ginčijami sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais ir turėtų būti taikoma restitucija, kuri dėl banko nemokumo taptų neįmanoma. Nagrinėjamu atveju ieškovas pagal ginčijamą 2007 m. gegužės 14 d. Kredito linijos sutarties 2011 m. spalio 21 d. pakeitimą Nr. 4 AB Ūkio bankui yra sumokėjęs apie 3 000 000 Lt, kurie ieškinio patenkinimo atveju turėtų būti išieškomi iš AB Ūkio banko. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas pagal ginčijamus susitarimus toliau turėtų mokėti AB Ūkio bankui 4,7 proc. palūkanas kas mėnesį, kurios sudaro apie 57 000 EUR bei grąžinti pagrindinį kreditą nustatytais terminais, dėl ko ieškinio patenkinimo ir restitucijos taikymo atveju AB Ūkio banko ieškovei grąžintina suma dar padidėtų. Be to, yra didelė tikimybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovei nesumokėjus bent vienos kredito įmokos, AB Ūkio bankas galėtų pareikalauti iš ieškovės UAB „Boslita ir Ko“ grąžinti visą 14 600 000 EUR (50 410 880 Lt) kredito sumą bei nutraukti kredito sutartį. Tokiu atveju reikalavimo dėl restitucijos suma žymiai padidėtų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas bankrutuojanti AB Ūkio bankas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:
1. ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba siekia išvengti reikalavimų patenkinimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.56 str. 8 d.), todėl esant atsakovo nemokumui, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-559/2009, 2008 m. kovo 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-211/2008);
2. teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl būtina pritaikyti įstatyme nenumatytas laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę įmokėti lėšas tik į depozitinę notaro ar banko sąskaitą (CK 6.56 str. 1 d.);
3. šios priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, nes užtikrina kredito sutarties nutraukimo atveju grąžintiną sumą, kuri viršija ieškinio sumą.
Atsiliepimas
Ieškovai UAB „Boslita“ ir Ko bei UAB „Baltijos stiklas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami jį atmesti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškinio sumą. Kadangi pinigai yra mokami į teismo depozitinę sąskaitą, jie nėra atsakovo nuosavybe bei šiuos pinigus grąžinus ieškovui (ieškinio tenkinimo atveju), nebus pažeista kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Tuo tarpu ieškinį atmetus – pinigai bus pervesti atsakovui, dėl ko jo turtiniai interesai nenukentės. Be to, nuginčijus sandorius bus patvirtinta, kad ieškovas neturėjo pareigos pagal šiuos sandorius atlikti mokėjimų atsakovui, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovas neteisėtai praturtės. Neužtikrinus ieškinio ir atsakovui nutraukus sutartį, ieškovas būtų priverstas visą kredito sumą sumokėti bankui, kurios nebūtų įmanoma susigrąžinti dėl atsakovo bankroto. Skundžiama nutartimi nebuvo pakeisti tarp šalių susiklostę materialiniai teisiniai santykiai, o tik užtikrinta galimybė įvykdyti pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Atsakovo minimos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys neatitinka faktinės situacijos, nes atsakovas nėra bankrutuojantis.
Šalies argumentai
Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. gegužės 30 d. buvo gauti papildomi ieškovų UAB „Boslita“ ir Ko bei UAB „Baltijos stiklas“ paaiškinimai bei nauji įrodymai apie tai, kad ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko 2013 m. gegužės 29 d. atliko pagal ginčijamą sandorį 202 486,87 Lt mokėjimą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnyje pateiktas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, nurodant, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis laikomos bet kurios teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 11 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad teismas gali pritaikyti ir tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra tiesiogiai įvardintos CPK ar kituose įstatymuose, nustačius, kad būtent šios priemonės gali eliminuoti grėsmes galimai teismo sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neteisėta vien dėl to, kad jos taikymo galimybė nėra tiesiogiai įtvirtinta įstatymuose (CPK 12 ir 178 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu kreditavimo sutartį (bei kitus su šios sutarties vykdymu susijusius sandorius), kurią šiuo metu vykdydamas ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko atlieka mokėjimus atsakovui bankrutuojančiai AB Ūkio bankas, bei taikyti restituciją – grąžinti ieškovui visas pagal kreditavimo sutartį sumokėtas sumas. Atsižvelgus į tai, kad atsakovui AB Ūkio bankui įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi (civ. bylos Nr. B2-1786-254/2013) yra iškelta bankroto byla bei įvertinus ieškinio materialinių reikalavimų pobūdį darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – ieškovo mokėjimų pagal ginčo kredito sutartį nukreipimas į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą - tiesiogiai eliminuoja su atsakovo bankrutuojančios AB Ūkio banko nemokumu susijusias grėsmes ieškinio materialinių reikalavimų (tuo atveju, jei jie bus patenkinti būsimu teismo sprendimu) įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.). Kadangi šios civilinės bylos ginčo objektas yra susijęs su konkrečių ieškovų, o ne visų atsakovo kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų patenkinimu, nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones su tikslu užtikrinti būtent šios bylos ieškovų materialius reikalavimus, o ne visų atsakovo kreditorių atsakovo bankroto byloje. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovo nemokumo (CPK 12 ir 178 str.).
Pažymėtina, kad atsakovo nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse bei šioje byloje nagrinėjamo ginčo faktinis ir teisinis pagrindas iš esmės skiriasi. Atsakovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-559/2009, buvo sprendžiamas ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo iki nutarties iškelti/atsisakyti kelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Atsakovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-211/2008, buvo sprendžiamas ginčas dėl teismo prerogatyvos pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotas neapibrėžtas turtas, ir areštuoti kitą, atsakovo nurodytą objektą. Tuo tarpu šioje byloje yra kilęs ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių rūšies pagrįstumo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, kuomet atsakovui iškelta bankroto byla.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškinio sumą. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko prašo nuginčyti kredito sutartį bei pritaikyti restituciją natūra, grąžinant ieškovui visas pagal ginčo sutartį sumokėtas sumas. Kadangi kaip matyti iš ieškovo naujai į bylą pateiktų įrodymų, ginčo sutartis tebevykdoma (CPK 314 str.), skundžiama nutartimi pritaikius laikinąją apsaugos priemonę būtent visų šių sumų grąžinimas ieškovui ir buvo užtikrintas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiško ir proporcingumo principų.
Vadovaujantis CPK 323 ir 338 straipsniuose įtvirtintomis teisės normomis, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. Todėl teisėjų kolegija ieškovų atsiliepimo į atskirąjį skundą papildyme nurodytų naujų argumentų pagrįstumo nevertina.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo bankrutuojančios AB Ūkio banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.