Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei ir Eurikai Kontarienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam V. N., kaltinamajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokatui Vaclovui Ruškiui, vertėjai Danutei Kontarienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje neteistas,

Aprašomoji dalis

nustato:

A. B. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį bei galinčią pakirsti pasitikėjimą juo ir kaltinamas tuo, kad viešai, žodžiu užgauliai pažemino žmogų, o būtent:

jis, 2011-03-22, apie 10 val., Klaipėdos miesto apylinkės teisme, Daukanto g. 8, Klaipėdoje, teismo posėdžio metu, apkaltino V. N. nuolat perkant nedarbingumo pažymėjimus, kad tokių nupirktų nedarbingumo pažymėjimų esą virš 15 vienetų.

Be to, jis 2011-04-27, apie 16 val., ten pat, viešame teismo posėdyje apkaltino V. N., esą jis nusipirko nedarbingumo pažymėjimą, verčiasi nelegaliu verslu ir automobilių pardavimu.

Be to, jis 2011-06-10, apie 08.10 val., ten pat, viešame teismo posėdyje apkaltino V. N., esą jis kitoje civilinėje byloje įžeidinėjo teisėją D.Žukauskienę, išsakydamas jai, kad ji gavo kyšį iš A. B., dėl to priėmė nepalankų V. N. atžvilgiu sprendimą, taip įžeidinėjo teisėją, be to, apkaltino jį, kad jis apkaltino Klaipėdos apygardos teismo teisėją V. G. du kartus ėmus iš A. B. kyšius bei pavadino V. N. melagiu.

Be to, jis 2011-06-30, apie 13.30 val., ten pat, teismo posėdžio metu pareiškė, kad nukentėjusysis yra toks žmogus, kuris nuolat teismui meluoja ir pavadino nukentėjusįjį sukčiumi.

Kaltinamasis A. B. parodė, kad su A. N. nesitaikys, nori išsiaiškinti kas A. B. suteikė nedarbingumo pažymą net keturiems mėnesiams. Jam buvo atliktas širdies šuntavimas ir nedarbingumo pažyma buvo suteikta, tik vienam mėnesiui. Tai, kad pažyma buvo suteikta fiktyviai, dabar įrodyti negali, tačiau šiuo metu renka rodymus. A. N. jis pavadino „sukčiumi“, nes pinigus jis uždirba sukčiaudamas, t.y. skolinasi pinigus iš žmonių ir paskui jų negrąžina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik trim žmonėm, iš kurių V. N. pasiskolino pinigų priteisė juos grąžinti, jis skolingas apie pusę milijono. Jam teismas priteisė 300 000 Lt, tačiau V. N. jis paskolino daugiau pinigų, kurių jis negrąžino ir juos pasisavino. Todėl jį ir vadina „sukčiumi“. Žodis „mašennik“, išvertus į lietuvių kalbą reiškia - žmogus apgaudinėjantis kitus iš savanaudiškų paskatų. V. N. atžvilgiu nėra priimtas nuosprendis dėl sukčiavimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad V. N. iš jo pasiskolino daugiau nei 300 000 Lt ir iš savanaudiškų paskatų juos pasisavino, t.y. negrąžino. Jo nuomone, žmogus, kuris pasisavino svetimus pinigus yra „sukčius“. V. N. pavadino „sukčiumi“ jau po visų teismų, kai buvo priimtas teismo sprendimas jo atžvilgiu. Dėl to, kad V. N. pavadino „sukčiumi“ buvo pradėta baudžiamoji bylos, bet vėliau nutraukta ir jo buvo atsiprašyta. Net advokatas siūlėsi jį ginti šmeižimo byloje. Teismas nepasakė, kad V. N. yra „sukčius“, tačiau „sukčiumi“ V. N. pavadino jis ir dėl to pripažįsta savo kaltę. Tačiau V. N. apšmeižė teisėją D. Žukauskienę, teigdamas jog ji paėmė kyšį, taip buvo pasakyta per posėdį. Su V. N. jis bylinėjasi jau 6 metai, jei V. N. nepatinka teisėjas, jis pradeda spaudimą. V. N. prieš keturis metus pasakė, kad teisėja V. G. suinteresuota, kad V. N. laimėtų bylą. Teisėją D. Kurpavičių, V. N. norėjo nušalinti kokius penkis kartus, grasino jam, kad jis neteks darbo ir jį pasodins. Tą pačią dieną V. N. sakė, kad teisėjas suinteresuotas, kad bylą laimėtų V. N., nors pareiškimą padavė jo žmona. Rugsėjo 28 d., teisme V. N. teigė, kad teisėjas D. Kurpavičius suinteresuotas. Bet, kuris žmogus supras kokia čia užuomina. Tą užuominą jis supranta taip, kad teisėjui yra sumokėta. Tačiau teisėjas negali būti suinteresuotas, V. N. įžeidė teisėją ir jį. V. N. padavė skundą dėl D. Kurpavičiaus nušalinimo Klaipėdos apygardos teismui, tai jau šeštas kartas ir pareikalavo D. Kurpavičiui iškelti baudžiamąją bylą. Tačiau šiandieną V. N. jau nesakė, kad teisėjas yra suinteresuotas. Teisėjas turi paduoti V. N. į teismą už apkaltas. Teismo posėdžiuose pas teisėją D. Žukauskienę jis nekalbėjo to, ką teigia V. N.. Jis nesakė apie D. Žukauskienę, kad ji paėmė kyšį. V. N. pats teisėjai darė spaudimą, rašė skundus, bet jis apie tai nekalbėjo. Skunde dėl teisėjos D. Žukauskienės jis perskaitė, kad teisėja pati užsiminė apie jai daromą spaudimą. Pripažįsta sakęs, jog V. N. kaltino teisėjus D. Kurpavičių ir V. G. paėmus kyšius. Anot V. N., su visais teisėjais yra slapti ryšiai, jie visi yra suinteresuoti. Pripažįsta sakęs, kad V. N. taktika teisme, daryti spaudimą teisėjams, jei koks teisėjas neįtinka. V. N. parašė ant teisėjos D. Žukauskienės skundą į Vilnių. Be to ,V. N. visokiom „purvinom“ užuominom norėjo pasakyti, jog jis yra susijęs su teisėja D. Žukauskiene ir teisėja dėl to priėmė teigiamą sprendimą jo atžvilgiu. Nėra, jokių duomenų, kad jis kada nors kalbėjo apie teisėjos D. Žukauskienės sveikatos būklę, apie ją ištikusį širdies smūgį. Apie teisėjos V. G. sveikatos būklę taip pat nieko nėra sakęs. Dėl nedarbingumo pažymos, išduotos V. N. jis gilinsis ir aiškinsis kaip ten yra iš tiesų. Jo žiniomis 2010 m. buvo oficialiai nustatyta, kad gydytojai išrašė 1600 fiktyvių nedarbingumo pažymų. V. N. pateikė nedarbingumo pažymą teismui, tačiau, kol jis negaus iš Sveikatos ministerijos atsakymo apie tos pažymos teisėtumą, jis laikys ją fiktyvia. Kol kas jis neturi jokių įrodymų dėl nedarbingumo pažymų teisėtumo, tai yra tik jo nuomonė. Kaltės dėl šmeižimo nepripažįsta, kol negavo atsakymo iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsakymą turėtų gauti liepos mėnesį. Tai, kad V. N. dirba nelegaliai teigė dėl to, kad V. N. teigimu įmonė dirba gerai, turi pelną, tačiau nei vienam iš savo kreditorių skolų negrąžino. Nėra jokių rašytinių įrodymų apie skolų grąžinimą. V. N. abejoja jo pinigų, kuruos jam paskolino kilme, tačiau pinigai uždirbti sąžiningai, viskas buvo patikrinta bylą dėl skolos nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiam Teisme. Tai, kad V. N. žmonėms yra skolingas apie pusę milijono, jis gali pateikti įrodymus. Kadangi V. N. nenori grąžinti skolų, daro išvadą, kad jis yra nelegalus verslininkas, tačiau to teisme įrodyti negali. Jis neneigia, kad V. N. yra „sukčius“, nes iš savanaudiškų paskatų pasisavino kitų žmonių pinigus. V. N. skolų negrąžina, tačiau centre nusipirko dviejų kambarių butą, tai jis vertina kaip sukčiavimą, nes butą nusipirko iš negrąžintų skolų.

Nukentėjusysis V. N. savo skundą palaiko ir su A. B. nesitaikys, parodė, kad A. B. jį šmeižė ne vieną kartą ir tai darydavo teismo posėdžio metu, dalyvaujant kitiems asmenims. A. B. sąmoningai žemino jo orumą, sužlugdė jo autoritetą. Teismo posėdžio metu buvo pasakyta, kad jis kaltino teisėją kyšio paėmimu, todėl neva dėl to buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Tokie A. B. pasisakymai užfiksuoti teismo posėdžio protokole. A. B. žinodamas apie teismui pateiktus skundus dėl šmeižto, toliau jį viešoje vietoje šmeižė. Kaltinamasis jį apkaltino teisėjų įžeidinėjimu, medicinos įstaigų papirkimu, siekiant gauti nedarbingumo pažymėjimus. Taip pat buvo apkaltintas nelegaliai pardavinėjant automobilius, nors jo įmonė dirba sėkmingai, per krizę nebankrutavo ir jis neišvyko į užsienį uždarbiauti. 2011 m. balandžio 27 d. jis posėdyje nedalyvavo, tačiau teismo pirmininkui leidus susipažino su posėdžio garso įrašu. Šiame posėdyje ir buvo pasisakyta neigiamai apie jį, kaip apie verslininką ir apie medicinos įstaigą, išdavusią nedarbingumo pažymą. Šiame posėdyje nedalyvavo, nes jam buvo balso stygų uždegimas ir jis negalėjo kalbėti, todėl jam buvo skirtas gydymas. 2011 m. kovo 22 d. teismo posėdyje jis nedalyvavo ir teismui buvo pristatyta pažyma apie jo sveikatą, o A. B. pareiškė, kad pažyma yra suklastota. Posėdžiai vyko pas teisėją D. Kurpavičių. 2011 m. birželio 30 d., A. B. apkaltino ji tuo, kad jis įžeidė teisėją D. Žukauskienę, t.y. posėdžio metu neva tai apkaltino ją kyšio paėmimu ir todėl buvo priimtas jam nepalankus teismo sprendimas. Tokie pareiškimai taip pat užfiksuoti teismo posėdžio protokole. To, ką teismo posėdžio metu teigė A. B. jis niekada nėra sakęs, jis turėjo teisėjai D. Žukauskienei pretenzijų dėl garso įrašo darymo teismo posėdžio metu. 2011-06-30 A. B. jį apkaltino esant „sukčiumi“. Teismas 2006 m. jį išskyrė su žmona, tačiau A. B. reikalavimu buvo sustabdytas turto padalinimas ir turtas iki šiol nėra padalintas. Tuo metu A. B. jam turėjo turtinių pretenzijų, jis norėjo prisiteisti 600 procentų skolos, tačiau bylos nagrinėjimo metu A. B. teismui nepateikė skolos raštelio. Aukštesnės pakopos teismui pareikalavus, antstolio A. Z. advokatas pateikė skolos raštelius. Jis yra sąžiningas verslininkas ir moka valstybei mokesčius, o A. B. pats nėra sąžiningas, turi milijonus ir gyvena iš procentų. Teismas nepadarė nieko, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimo padarymui, t.y. jo šmeižimui. Kiekvieno posėdžio metu V. N. sistemingai jį įžeidinėjo. Dėl to jis kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją ( toliau Komisija), kadangi teisėjai neužkirto kelio nusikaltimo padarymui ir leido A. B. teismo posėdžio metu jį įžeidinėti. Komisija pripažino, D. Kurpavičiaus veiksmus neteisėtais, netinkamai vestą teismo posėdį, todėl Komisija viešai, per spaudą jo atsiprašė. Dėl nedarbingumo pažymos A. B. tik išreiškė savo nuomonę ir apkaltino jį neteisėtu nedarbingumo pažymos įsigijimu. A. B. sąmoningais ir kryptingais veiksmai jį įžeidinėjo. Todėl jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. A. B. apkaltino medicinos įstaigą „Salgymeda“ neteisėtai 2011-03-02 ir 2011-04-27 išdavus nedarbingumo pažymas, tokiu būdu jis diskreditavo medicinos įstaigą ir pažemino jį kitų proceso dalyvių akivaizdoje. Todėl nukentėjo jo prestižas ir dėl to jam padaryta neturtinė žala. A. B. kitose bylose patvirtino, kad pats investavo pinigus į jo verslą. Butą jis nusipirko paėmęs iš banko paskolą ir už suteiktą paskolą moka palūkanas. Teismui nepateikta jokių dokumentų, patvirtinančių A. B. teiginius, todėl jis turi atsakyti pagal BK 154 ir 155 straipsnius. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt. Visų pirma A. B. apkaltino jį dėl nelegalaus verslo ir neteisėto automobilių paradavimo. Be to, A. B. išvadino jį „sukčiumi“ ir „melagiu“. Tačiau nori pažymėti, kad jo įmonėje dirba apie septyniasdešimt žmonių, įmonės veikla yra tikrinama kiekvienais metais, jis moka valstybei mokesčius. Tokiais pareiškimais A. B. viešai pažemintas jo autoritetą ir reputaciją. Jam padaryta moralinė žala, nes jo kaip įmonės direktoriaus autoritetas pažemintas. Nagrinėdamas bylą teisėjas turėtų atkreipti dėmesį į teismo posėdžio metu daromus pažeidimus. Jis niekada neturėjo tikslo apkaltinti teisėją D. Žukauskienę kyšio paėmimu ir tokiu būdu ją pažeminti ir įžeisti. Tačiau iš kur A. B. sužinojo, kad jis dėl teisėjos D. Žukauskienės kreipėsi į Komisiją ir jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas. Todėl jis daro išvadą, kad A. B. artimai bendrauja su teisėja D. Žukauskiene. Be to, byloje nėra duomenų, kad jis teisėjai D. Žukauskienei darė spaudimą. Išklausius posėdžio įrašą civilinėje byloje Nr. 2-3417-792/2011 matyti, kad jis teisėjos niekuo neįžeidė, nei apkaltino. Kas liečia skolą A. B. nori pasakyti, kad A. B. buvo įsitikinęs jo verslo sėkme ir skolino jam pinigus be užstato. Už suteiktą paskolą jam mokėdavo 15 procentų palūkanas. Šiuo metu jo įmonė pateko į „defoltą“ ir prarado daug pinigų. Tačiau skolas A. B. grąžino dar 1995 m., ir tai nebuvo susiję su konkrečiais paskolos rašteliais. Be to, A. B. paskolino pinigus verslui ir taip investavo į įmonę tuos pinigus, todėl A. B. jis negrąžina pinigų, nes nėra skolingas. Reikalauja priteisti iš A. B. 10 000 Lt neturtinės žalos, nes verslo partneriams turėjo aiškintis dėl A. B. teiginių pasakytų jo adresu bei negrąžintų skolų, kas pakenkė jo, kaip verslininko reputacijai. Tuo labiau, kad skolos buvo grąžintos dar 1995 m., tai patvirtina A. B. ranka parašytas raštelis, kad pinigus jis gavo. A. B. įžeidė jį kaip žmogų ir kaip verslininką. Pripažįsta, kad jis teikė nušalinimą teisėjai V. G., tokią teisę jam suteikia įstatymas. Tačiau nepamena ar yra teigęs, kad V. G. yra suinteresuota. 2011-06-30 A. B. teismo posėdžio metu pavadino jį „sukčiumi“, 2011-04-27 nelegaliu verslininku, 2011-03-22 pavadino nesąžiningu, nes pristatė suklastotą nedarbingumo pažymą, tokiu būdu jį įžeidė. Teisme jis buvo pažemintas, nes posėdyje dalyvavo kiti verslininkai ir tokia nuomonė apie jį buvo paskleista viešai. Nuomonę žmogus gali turėti, tačiau reikia elgtis atsakingai.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu yra laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Melagingos yra tos žinios, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, tai yra teigiama esant tai, ko nėra ir nebuvo. Be to skleidžiamos žinios turi būti ne tik prasimanytos ir tikrovės neatitinkančios bet ir žeminančios (LR BK 154 str. 1 d.). Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. Pažymėtina, kad nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Įžeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. yra viešas, užgaulus, kito žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas nuo šmeižimo skiriasi tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai užgauliai atsiliepiama apie asmenybę, jo savybes. Be to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis įvertinimas atitinka tiesą.

Šmeižimas ar įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Todėl, paskleisdamas informaciją ar viešai užgauliai pažemindamas žmogų, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Kaltinamojo pareikšta nuomonė 2011-06-30 teismo posėdžio metu apie tam tikrą faktą, t.y. apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartį, kuria nukentėjusysis V. N. pripažintas kaltinamojo A. B. skolininku, tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jai netaikomas absoliučios tiesos kriterijus. A. B. išsakyta nuomonė, kad V. N. yra „sukčius“, nes iki šiol negrąžina skolos, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi dar 2008 m., jam priteista, nėra be pagrindo - toks kaltinamojo teiginys išsakytas remiantis konkrečiu faktu. Reikia pažymėti, kad „Lietuvių Klabos Žodynas“ žodžio „sukčius“ prasmę ir reikšmę aiškina taip – sukčius kas sukčiauja, neteisingas žmogus, apgavikas: „Toks sukčius - dar nuo pernai metų skolos neatidavė“ (Lietuvių kalbos institutas, 2008-02-29). Kaltinamasis A. B. 2011-06-10 teismo posėdžio metu, išreiškė savo nuomonę dėl teismo posėdžio metu V. N. pareikštų nušalinimų teisėjai D. Žukauskienei, D. Kurpavičiui ir V. G. bei teisėjos D. Žukauskienės apskundimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, teigdamas, kad V. N. tokiu būdu kaltina teisėjus D. Žukauskienę ir V. G. suinteresuotumu, tai jo nuomone reiškia, kad teisėjai V. N. apkaltinti kyšio paėmimu. A. B. nuomone, tokiu būdu V. N. daro teisėjams spaudimą ir juos įžeidžia. Pažymėtina, kad nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Teismo posėdžio metu tiriant įrodymus –A. B. teiginiai, kad V. N. negrąžino jam skolos pasirtvirtino, todėl negalima teigti, kad kaltinamasis skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas pažeminti V. N.. Be to, V. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam A. B. skolino pinigų, tačiau jų negrąžina, nes nelaiko esantis jam skolingas dėl to, kad pinigus A. B. skolino verslui ir taip pinigus investavo. Kaip teigė V. N., šiuo metu jo įmonė pateko į „defoltą“ ir prarado daug pinigų. „Tarptautinių žodžių žodyne“ žodis „defoltas“ aiškinamas, kaip finansinis nemokumas. Tačiau finansinis nemokumas neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti prievolę, o suteikta paskola nėra lėšų investavimas (CK 6.38 str., 6.123 str., 6.870-6.873 str.). Bendrovės akcijų pirkimas, laikytinas lėšų investavimu ( CK 2.45 str. ). Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonės išsakymas nesudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d. sudėties, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str.

A. B. 2011-04-27 teismo posėdžio metu, t.y. viešai V. N. pavadino „nelegaliu verslininku“ bei 2011-03-22 viešai, teismo posėdžio metu pavadino „nesąžiningu žmogumi“, nes kaltinamojo nuomone teismui pateikė suklastotus nedarbingumo pažymėjimus. Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiamą apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-269/2005). Įžeidimas žodžiu ar raštu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Be to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis įvertinimas atitinka tiesą. Byloje nėra duomenų apie konkrečius faktus, kad V. N. užsiima nelegaliu verslu ar pateikė teismui suklastotas nedarbingumo pažymas. Viešai išsakyti užgaulūs žodžiai – „nelegalus verslininkas“, „nesąžiningas žmogus“ neigiamai apibūdinantys V. N. asmenybę, jo charakterio savybes atitinka Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. sudėtį.

Teismo nuomone, A. B. 2011-03-22 ir 2011-04-27 viešoje vietoje žodžiu („nelegalus verslininkas“, „nesąžiningas žmogus“) užgauliai pažemino žmogų, jo veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu tiriant įrodymus - A. B. teiginiai 2011-06-30, kad V. N. negrąžino jam skolos pasirtvirtino, todėl negalima teigti, kad kaltinamasis skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją bei išsakė savo nuomonę apie nukentėjusįjį dėl skolos negrąžinimo fakto, siekdamas pažeminti V. N.. 2011-06-10 teismo posėdžio metu, faktus apie teisėjams pareikštą nušalinimą įvertinęs, kaip V. N. norą apkaltinti teisėjus suinteresuotumu, o tai jo nuomone reiškia, kad teisėjai V. N. apkaltinti kyšio paėmimu, taip pat nelaikytini siekimu pažeminti V. N. skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, nes šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, o užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, teigiant, kad V. N. tokiu būdu daro teisėjams spaudimą. Todėl esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms bei įvertinus visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad A. B. 2011-06-30 žodžiu („sukčius“) užgauliai pažemino žmogų bei 2011-06-10 užgauliai atsiliepė apie nukentėjusiojo asmenybę, jo veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis pripažino savo teiginius nukentėjusiojo atžvilgiu išsakęs teismo posėdžio metu, tačiau dėl to nesigaili, todėl atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas jo prisipažinimo nepripažįsta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis A. B. padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę - neteistas, duomenų apie padarytus administracinės teisės pažeidimus byloje nėra, pensininkas, 2010 m. jam atlikta širdies šuntavimo operacija, atsižvelgiama ir į atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus aplinkybių visumą, A. B. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką skirtinos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos kriterijais, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ( CK 1.5 str. 3d.). Žala turi būti atlyginta teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. A. B. yra pensininkas ir pagrindinis pajamų šaltinis gaunama 431,31 Lt senatvės pensija (b.l. 25), be to jis patyrės sunkią širdies operaciją ( b.l. 32-34), pažymėtina, kad kaltinamasis neatgauna nukentėjusiajam V. N. paskolintų savo santaupų, be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis V. N. yra verslininkas ir darbingo amžiaus vyras, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei siekiant šalių interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo ieškinys neturtinei žalai atlyginti, tenkintinas iš dalies.

V. N. pareikštas 10 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, priteisiant iš A. B. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų), nukentėjusiojo V. N. naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1d. dėl 2011-03-22 įžeidimo pavadinus V. N. „nesąžiningu žmogumi“ - 5 MGL ( 650 Lt ) baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1d. dėl 2011-04-27 įžeidimo pavadinus V. N. „nelegalus verslininkas“ - 5 MGL ( 650 Lt ) baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. dėl 2011-06-10 įžeidimo užgauliai atsiliepus apie V. N. asmenybę - 5 MGL ( 650 Lt ) baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. dėl 2011-06-30 įžeidimo pavadinus V. N. „sukčiumi“- 5 MGL ( 650 Lt ) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 8 MGL (1040 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d., paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismui pateikti tai patvirtinančius banko kvitus.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., A. B. išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika.

V. N. pareikštą 10 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, priteisti iš A. B. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų), nukentėjusiojo V. N. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.