- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e2YT-16078-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01658-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- S. V., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, S. V. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. V. kreipėsi su pareiškimu į teismą prašydama nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą ir pripažinti, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1988 m. spalio 4 d. nepertraukiamai ir sąžiningai valdydama nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas – 59,76 kv. m., su priestatu ir veranda, ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu 2I 1/p, ir daržine, pažymėta indeksu 1i 1/ž (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo šį nekilnojamąjį turtą bendrojon sutuoktinių nuosavybėn su savo sutuoktiniu S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 1988 m. spalio 4 d. kartu su sutuoktiniu S. V. pradėjo dirbti ir buvo priimti į tuometinio (duomenys neskelbtini) kolūkio narius. Pradėjus dirbti kolūkio valdybos nutarimu jiems buvo suteiktas gyvenamasis būstas – kolūkio pastatytas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Nuo to laiko šiame gyvenamajame būste nuolat gyvena ir naudoja jį kaip nuosavą turtą. Nebuvo įteiktas joks kolūkio valdybos nutarimas ar gyvenamosios patalpos suteikimo orderis, todėl dokumento, įrodančio šio turto perdavimo faktą ir laiką, neturi. Archyvuose taip pat nepavyko rasti dokumentų, kurie patvirtintų šio turto perdavimo faktą. Seniūnijoje yra likę tik duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra registruoti nuo 1989 m. gegužės 11 d. Nuo pat apsigyvenimo šiame gyvenamajame būste, su juo elgiasi kaip savininkai: tvarko, prižiūri, moka mokesčius už suteikiamas paslaugas. Kadangi nuo būsto suteikimo momento praėjo jau daug metų neturi išsaugoję pirminių paslaugų apmokėjimo dokumentų. Yra išsaugoję elektros energijos tiekimo apmokėjimo knygeles nuo 1999 m. kovo mėnesio, kuriose yra įrašai apie sumokėtas sumas už elektros energiją. Nuo 2011 metų turi sutartį su UAB ,,Joniškio komunalinis ūkis“ dėl atliekų sutvarkymo paslaugų. 2016 m. sudaryta nauja sutartis, kurioje jau yra suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). 2019 metais yra sudaryta sutartis su UAB „Joniškio vandenys“ dėl geriamojo vandens tiekimo. Pastaruoju metu iškilo būtinybė susitvarkyti nuosavybes teises, nes kai kurias paslaugas, sudarant sutartis, gali gauti tik tikrieji savininkai. Siekiant įteisinti nuosavybės teises dėl valdomo turto buvo sudaryta kadastrinių matavimų byla Nr. 44/700242, kurioje yra visi duomenys apie valdomą nekilnojamąjį turtą. Išdėstyti faktai įrodo, kad šį nekilnojamąjį turtą pareiškėja su sutuoktiniu įgijo sąžiningai ir nuo 1988 metų jį valdo atvirai, nepertraukiamai ir teisėtai, kaip savininkai jau 35 metus. Visą šį laiką mokėjo ir moka visus mokesčius, rinkliavas už teikiamas paslaugas. Per visą šį laikotarpį neturėjo galimybes pasirašyti turto įgijimo sandorio ir atlikti teisinės registracijos, nes neliko juridinio asmens galinčio tokias procedūras atlikti. Kitų asmenų, galinčių pretenduoti į šį nekilnojamąjį turtą, pareiškėja nežino, ir mano, kad jų negali būti, nes niekas niekada, be jų, šiuo gyvenamuoju būstu nesinaudojo, jokių pretenzijų į šį turtą niekas nereiškia.
3. Pareiškėja J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 1988 m. spalio 4 d. kartu su sutuoktiniu S. V. pradėjo dirbti Joniškio rajono kolūkyje (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini), o vyras (duomenys neskelbtini). Kolūkis leido gyventi šiame name, nes dirbo kolūkyje, mokėjo nuomos mokestį už suteiktą gyvenamąjį namą, buvo ir 2, ir 3 ir 4 Eur, bet namas priklausė kolūkiui, paskui bendrovei, kuri vis žadėjo sutvarkyti dokumentus, bet taip ir liko. Namą remontavo, susidėjo langus, duris, mokėjo mokesčius už elektrą, atliekų paslaugas. Ankstesnių sumokėtų mokesčių neišsaugojo. Nei kolūkis, nei bendrovė neprašė atlaisvinti namo. Kitiems kolūkio darbuotojams taip pat buvo suteiktas gyvenamasis plotas, mokėjo mokesčius. Namas neturėjo projekto ir nebuvo įteisintas.
4. Pareiškėjos J. V. atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimu yra prašoma pripažinti pagal įgyjamąją senatį bendrąją jungtinių sutuoktinių nuosavybės įgijimo faktą, pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, suinteresuotas asmuo S. V. dėl tokios pagalbos nesikreipė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sutuoktinis yra suinteresuotas tokio pat nuosavybės įgijimo fakto nustatymu, S. V. byloje buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, nes pareiškimo reikalavimas tiek pareiškėjai, tiek jos sutuoktiniui, sukels tokias pat teisines pasekmes. Kolūkiai, siekdami pritraukti darbuotojus, ūkio būdu pasistatydavo gyvenamuosius namus ir juos suteikdavo darbuotojams. Pareiškėjos atveju susiklostė išskirtinės aplinkybės, kad šiems statiniams nebuvo padaryta techninė inventorizacija, todėl nebuvo galimybės įteisinti, todėl registrų centre iki šiol nėra duomenų, kas yra šios namų valdos savininkas. Kolūkis valdymo organo sprendimu suteikdavo gyvenamąjį būstą, o darbuotojai mokėdavo mokesčius, iš S. V. atlyginimo buvo išskaičiuojamos atitinkamos sumos už suteiktą būstą ir baigti mokėti prieš kelis metus. Nei savivaldybė, nei bendrovė, nei kiti asmenys nekėlė pretenzijų dėl šios namų valdos valdymo ar naudojimo, todėl akivaizdu, kad V. gyvendami daugiau kaip 35 metus jame, šį turtą valdo ir tvarko kaip savą. Šiuo atveju seniūnija paragino susitvarkyti nuosavybės dokumentus. Daugiau pretendentų nėra, V. daugiau kaip 10 metų šiuo turtu naudojasi ir jį prižiūri kaip savininkai, yra visos prielaidos pareiškimo tenkinimui.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos J. V. pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Pareiškėja byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus viena iš sąlygų nekilnojamojo turto privatizavimui buvo ta, kad už jį turėjo būti sumokėti pinigai. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, jog įsigijo ginčo turtą jį privatizuodama, taip pat byloje nepateikti atsiskaitymą už ginčo turtą patvirtinantys dokumentai bei įrodymai, kad ginčo turtas buvo perduotas jiems. Pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad ginčo turtas buvo įsigytas įstatymo nustatyta tvarka ir yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.
6. Suinteresuotas asmuo S. V. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad visi pareiškime nurodyti faktai atitinka tikrovę, šiame name, kurį suteikė kolūkis (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine gyvena nuo 1988 m. spalio 4 d., šį turtą visada naudojo kaip savą, prašo pareiškimą tenkinti.
7. Suinteresuotas asmuo S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 1988 m. spalio 4 d. pradėjo dirbti Joniškio rajono kolūkyje (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), kolūkis suteikė gyvenamąjį būstą. Mokėjo mokestį už būstą, iš pradžių rubliais, talonais, litais, vėliau eurais. Kolūkis suteikė namą, bet jo dokumentai buvo nesutvarkyti. Seniūnė liepė tvarkytis namo dokumentus. 1969 metais namas statytas, keitė langus, duris, dabar vidų remontuoja. Sutartys sudarytos dėl paslaugų teikimo, moka mokesčius už teikiamas paslaugas.
8. Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad pati (duomenys neskelbtini) kaime gyvena nuo 1990 metų, kai atsikraustė, V. jau gyveno. Dirbo kartu kolūkyje, už suteiktą būstą V. mokėjo mokesčius. Liudytojai taip pat buvo suteiktas gyvenamasis būstas, jį įsigijo už pajus, kodėl pareiškėjai būsto neįsigijo už pajus, jai nėra žinoma.
9. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1988 metų pareiškėja pradėjo dirbti kolūkyje ir gyveno kolūkio suteiktame valdiškame name. Daugiau buvo darbuotojų, kuriems suteikdavo valdiškus būstus, tam, kad liktų dirbti fermoje. Kodėl pareiškėjai būsto neįsigijo už pajus, jai nėra žinoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); ketvirta, visą valdymo laiką daiktas turi būti valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai; septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja J. V. siekia įgyti įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas – 59,76 kv. m., su priestatu ir veranda, ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu 2I 1/p, ir daržine, pažymėta indeksu 1i 1/ž (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėja prašo pripažinti, kad šį nekilnojamąjį turtą bendrojon sutuoktinių nuosavybėn įgyjamąją senatimi įgijo kartu su savo sutuoktiniu S. V.. Pareiškėja nurodo, kad 1988 m. spalio 4 dieną kartu su sutuoktiniu S. V. pradėjo dirbti ir buvo priimti į tuometinio Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio narius. Pradėjus dirbti, kolūkio valdybos nutarimu jiems buvo suteiktas gyvenamasis būstas – kolūkio pastatytas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Nuo to laiko šiame gyvenamajame būste nuolat gyvena ir naudoja jį kaip nuosavą turtą.
12. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
14. Šioje byloje nustatyta ir tai patvirtino du teismo posėdyje dalyvavę liudytojai bei byloje esantys rašytiniai duomenys, kad 1988 m. spalio 4 d. J. V. kartu su sutuoktiniu S. V. pradėjo dirbti ir buvo priimti į tuometinio Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio narius. Pradėjus dirbti jiems buvo suteiktas gyvenamasis būstas – kolūkio pastatytas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) abu sutuoktiniai deklaravo nuo 1989-05-11. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 2024-08-19 išduota pažyma patvirtina, kad J. V. ir S. V., remiantis kolūkiečių darbo knygelėse esančiais įrašais, buvo priimti į Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio narius 1988 m. spalio 4 d. Ryšium su kolūkio (duomenys neskelbtini) likvidavimu, 1992 m. spalio 1 d., buvo pervesti darbui į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę. 1988 m. spalio 4 d. jiems buvo suteiktas gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini) kaime. Šiame name gyvena iki šiol. Namo dokumentai dingę. (duomenys neskelbtini) ŽŪB dokumentų archyve nėra. (duomenys neskelbtini) ŽŪB ilgalaikio turto apskaitoje, šio gyvenamojo namo nėra, pretenzijų į jį neturi.
15. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. V. su S. V. susituokė 1985 m. rugpjūčio 10 d., byloje nėra duomenų, kad jų santuoka būtų nutraukta. Joniškio rajono savivaldybės administracija 2024-10-23 pateikė duomenis, kad remiantis (duomenys neskelbtini) kolūkio 1989-1992 m. atsiskaitymų už darbą apskaitos knygomis, S. V. dirbant (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1989 m. sausio mėn. iki 1992 m. rugsėjo mėn., kiekvieną mėnesį iš jo atlyginimo buvo išskaičiuota po 3,80 rublių už butą. (duomenys neskelbtini) ŽŪB 2024-10-28 pateikta pažyma patvirtina, kad S. V., už gyvenamąjį namą nuo 1992 m. rugsėjo mėn. iki 1993 m. gegužės mėn. mokėjo po 4,00 talonus. Nuo 1993 m. birželio mėn. iki 2015 m. už namą mokėjo po 2,88 litų, o iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio po 0,83 Eur, daugiau mokėjimų už namą nėra. Byloje pateikti duomenys, kad 2008 m. buvo atliktas namo langų keitimas, 2010 m. lauko ir vidinių durų keitimas. Pareiškėjos vardu nuo 1999-03-17 buvo mokami mokesčiai už suteiktą elektros energiją, nuo 2002 metų mokami mokesčiai už atliekų išvežimą, 2011 m. sudaryta komunalinių atliekų tvarkymo ir atliekų surinkimo priemonių panaudos sutartis, 2019-03-19 sudaryta vandens tiekimo sutartis, 2016-08-09 sudaryta pakuočių atliekų ir stiklo konteinerių perdavimo neatlygintinai naudotis sutartis. 2024 m. yra suformuota nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad šiuo nekilnojamuoju turtu abu sutuoktiniai rūpinosi kartu, jį prižiūrėjo ir juo naudojosi bei naudojasi iki šiol.
16. Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
17. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. ji nėra statinių, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkė. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu jau daugiau nei 10 metų, tai yra nuo 1988 m. spalio 4 d., naudojasi namų valda esančia (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Byloje nėra duomenų, kad visą valdymo laiką gyvenamasis namas buvo valdomas neteisėtai. Pareiškėja, kartu su sutuoktiniu, nekilnojamąjį daiktą – namų valdą, į kurią siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savą, nesislapstydami, t. y. naudojosi, tvarkė bei jį remontavo, ir šis nekilnojamasis daiktas buvo valdomas nepertraukiamai. Pareiškėja ir jos sutuoktinis elgėsi kaip daikto savininkai, jį prižiūrėjo ir juo naudojosi bei naudojasi iki šiol, ir tai darė šio fakto neslėpdami visą valdymo laiką – daugiau nei 35 metus. Be to, gyvenamąjį pastatą visą valdymo laikotarpį nuo 1988 m. spalio 4 d. ji valdė nepertraukiamai, t. y. ilgiau nei visą įstatyme nustatytą 10 metų laikotarpį valdė ir naudojo jį nuolatos, jų valdymas nebuvo pertrauktas, sustabdytas ar pan.
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei vienas į procesą įtrauktas suinteresuotas asmuo nepretenduoja į pareiškime nurodytą statinį, nors valstybės įmonė Turto bankas ir nesutinka su pareiškimo patenkinimu. Be to, teismui specialiame tinklalapyje paskelbus apie nagrinėjamą bylą, suinteresuotų asmenų, kurie būtų norėję būti įtraukti į procesą, neatsirado.
19. Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė visų įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas tenkinti pareiškimą ir šiuo atveju suinteresuoto asmens manymu pareiškimas yra nepagrįstas, nes nepakanka duomenų. Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek (duomenys neskelbtini) ŽŪB ilgalaikio turto apskaitoje, tiek archyve, duomenų dėl šio gyvenamojo namo savininko, nėra. Iš byloje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinės aplinkybės, šiems statiniams nebuvo padaryta techninė inventorizacija ir jie nebuvo įteisinti ar apskaityti. Teismas mano, kad pareiškimas yra pagrįstas tiek kiek to reikalauja įstatymo normos, tuo pačiu atkreipdamas dėmesį, kad kiekvienas atvejis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį yra unikalus ir išskirtinis.
20. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
21. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad įrodytas CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visetas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas – 59,76 kv. m., su priestatu ir veranda, ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu 2I 1/p, ir daržine, pažymėta indeksu 1i 1/ž (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktiniu S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271, 533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad pareiškėja J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktiniu S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1988 m. spalio 4 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas – 59,76 kv. m., su priestatu ir veranda, ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu 2I 1/p, ir daržine, pažymėta indeksu 1i 1/ž (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini),
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.