- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-219-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01403-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- O. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Neringai Gudašytei ir Editai Tamulaitienei, dalyvaujant atsakovui O. B. (O. B.), teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo O. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-813/2010 pagal V. L. ieškinį atsakovui O. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, R. B., dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nustatyti atsakovą O. B. E. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, priteisti iš atsakovo O. B. materialinį išlaikymą sūnui E. L. po 400 Lt, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006 m. liepos 3 d. iki 2009 m. liepos 3 d. po 200 Lt, mokant juos kas mėnesį, t.y. 7200 Lt, nustatyti E. L. gyvenamąją vietą gyventi kartu su motina V. L.
Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2000 m. vasarą, pradėjo draugauti, 2002 m. birželio mėn. ieškovė pastojo. Apie tai, kad laukiasi, ji pranešė atsakovui. Atsakovas šią žinią priėmė palankiai, užtikrindamas ieškovę, kad jie ateityje sukurs šeimą, atsakovas ieškove ir jų vaiku pasirūpins. Vėliau atsakovas pradėjo šalintis ieškovės. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus E. Kadangi sūnus gimė nesusituokus, vaikas buvo įregistruotas ieškovės pavarde. Gimus sūnui, atsakovas nesutiko gera valia suteikti jam savo pavardės, motyvuodamas tuo, kad tam turi svarbių priežasčių. Atsakovas sūnų keletą mėnesių finansiškai rėmė, mokėdamas ieškovei po 200 Lt. Vėliau jo finansinė parama nutrūko. Atsakovui gera valia nenorint pripažinti, jog jis yra E. L. tėvas, ir vykdyti savo kaip tėvo pareigą jį išlaikyti ir auklėti, ieškovė kreipėsi į teismą. Teigia, kad materialinis išlaikymas po 400 Lt, mokant juos kas mėnesį, būtų pakankamas, kad sūnus galėtų normaliai augti ir vystytis. Ieškovė sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia vidutiniškai 600 Lt (maistui – 300 Lt, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms – 200 Lt, žaislams, pramogoms, mokesčiams už darželį – 100 Lt). Pažymėjo, kad sūnus pradės lankyti paruošiamąją klasę prieš mokyklą, todėl jo poreikiai ženkliai padidės. Nurodė, jog daugelį prekių perka turguje, todėl negali pateikti prekių pirkimo kvitų. Šiuo metu ieškovė yra motinystės atostogose, augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą J. G., gauna motinystės pašalpą vidutiniškai apie 1190 Lt per mėnesį ir 149,5 Lt išmoką už vaikus. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto, jos materialinė padėtis sunki.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Nustatė, kad O. B. yra nepilnamečio E. L. tėvas, o E. L. – O. B. sūnus, nustatė E. L. gyvenamąją vietą kartu su motina V. L., priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. L. periodinėmis išmokomis po 300 Lt, mokant kas mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki E. L. pilnametystės, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, materialinį išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. L. įsiskolinimą, skaičiuojant periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d., iš viso 3929,04 Lt, materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. L. įsiskolinimą, skaičiuojant periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. liepos 3 d. iki 2009 m. liepos 3 d., iš viso 7200 Lt, nepilnamečiui E. L. skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motiną V. L., priteisė ieškovei iš atsakovo 97 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo 496 žyminio mokesčio, 28,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė valstybei iš ieškovės 3,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, DNR (genominės) ekspertizės aktu, padarė išvadą, kad atsakovas yra E. L. tėvas. Sprendė, kad nepilnamečio E. L. gyvenamosios vietos su jo motina V. L. nustatymas labiau atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Konstatavo, jog minimaliems nepilnamečio šalių sūnaus E. L. poreikiams patenkinti kas mėnesį pakanka apie 600 Lt. Padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis, nors jis šiuo metu ir nedirba, yra šiek tiek geresnė nei ieškovės – atsakovas, priešingai nei ieškovė, turi transporto priemonę, nekilnojamojo turto, ieškovė ir atsakovas turi po vieną nepilnametį vaiką, kuriam taip pat turi teikti materialinį išlaikymą, atsakovas taip pat turi pilnametę dukrą D. B., tačiau nėra pateikta duomenų, jog jai reikalinga atsakovo materialinė parama, ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, atsakovas yra pateikęs duomenis apie tai, jog jo sutuoktinei R. B. taip pat yra suteiktas kreditas, tačiau nėra aiški minėto kredito paskirtis ir asmenys, atsakingi už minėto kredito grąžinimą. Pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 31 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu šalims pavyko susitarti dėl teiktino materialinio išlaikymo dydžio – 300 Lt. Sprendė, jog minėto dydžio suma užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius ir bus proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Laikė, kad ieškovės prašoma priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimo suma (skaičiuojant periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. liepos 3 d. iki 2009 m. liepos 3 d.) nepažeis nepilnamečio E. L. teisių ir teisėtų interesų, nes net nustačius, kad šiuo metu jo poreikiams patenkinti kas mėnesį yra skiriama 600 Lt, tikėtina, jog anksčiau jo poreikių patenkinimui buvo skiriama mažesnė pinigų suma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimo dalys dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neteisėtos ir nepagrįstos.
Neatsižvelgta į kitų dviejų atsakovo vaikų – D. B. ir M. B. – interesus. CK 3.198 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Byloje nėra faktinių duomenų, kad yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Nesivadovaujant teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuota, kad D. B. jau yra pilnametė, duomenų apie tai, kad jai reikalinga materialinė parama, nėra pateikta. Akivaizdu, kad besimokančiam vaikui, neturinčiam 24 metų amžiaus, atsakovas privalo padėti materialiai, kol jis baigs mokslus. Kitas sūnus M. B. lanko vidurinę mokyklą, jam atsakovas taip pat privalo teikti išlaikymą. Atsakovas šiuo metu neturi jokių pajamų, todėl mokėdamas sūnaus E. L. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, nebeturės galimybės prisidėti prie kitų savo vaikų išlaikymo. Taip būtų pažeistas CK 3.198 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Nėra protinga vien formaliai R. B. kreiptis į teismą dėl nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymo ir taip įrodinėti, kad ir jam reikalingas išlaikymas. R. B. ir pilnametė dukra D. B. į teismą nesikreipia tik todėl, kad gyvena kartu ir supranta susidariusią sunkią situaciją dėl atsakovo finansinės padėties.
Neatsižvelgta, kad atsakovas turi problemų su kredito grąžinimu, kreditas imtas šeimos poreikiams tenkinti. Nors kreditas yra įformintas atsakovo sutuoktinės R. B. vardu, tačiau pagal šią kredito sutartį kaip garantas yra įkeistas atsakovo butas. Šios aplinkybės matyti iš kredito sutarties. Negrąžinus kredito, atsakovas ir jo šeimos nariai netektų buto ir gyvenamosios vietos. Dėl to teismo išvada, kad atsakovas turi nekilnojamo turto, yra tik santykinė, nes to turto jis gali netekti, jei nebus grąžintas kreditas. Teismui nebuvo pateiktas pilnas kredito sutarties tekstas, nes neturėdamas lėšų atsakovas bylą veda be advokato. Pats atsakovas nesuprato, kad tai gali turėti įtakos teismo sprendimui, nes buvo pateikti duomenys apie tai, kiek palūkanų ir kiek kredito reikia grąžinti bankui.
Nepagrįstai nurodyta, jog nustatant priteistino išlaikymo dydį, CK 6.461 straipsnio 2 dalis numato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ši norma reguliuoja santykius, atsirandančius pagal išlaikymą iki gyvos galvos sutartį. Tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareigos yra numatytos CK trečiojoje knygoje.
Nepagrįstai konstatuota, kad 2010 m. gegužės 31 d. įvykusio parengiamojo posėdžio metu šalims pavyko susitarti dėl teiktino materialinio išlaikymo dydžio – 300 Lt. Tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes nepažymėta viena šio susitarimo sąlyga – atsakovas sutiko mokėti po 300 Lt kas mėnesį su sąlyga, kad iš jo nebus reikalaujama išlaikymo priteisimo už praėjusį laikotarpį, t.y. atsakovas sutiko teikti išlaikymą nuo susitarimo momento (2010 m. gegužės 31 d.).
Prašo pakeisti sprendimą, priteisiant iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. L. periodinėmis išmokomis po 150 Lt, mokant kas mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki E. L. pilnametystės, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. L. įsiskolinimą, skaičiuojant periodinėmis išmokomis po 130 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d., iš viso 1702,58 Lt, materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. L. įsiskolinimą, skaičiuojant periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. liepos 3 d. iki 2009 m. liepos 3 d., iš viso 4680 Lt, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas palaikė argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatytas atsakovo tėvystės faktas, t. y. kad jis yra E. L. tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turimas išlaidas vaikui išlaikyti, sprendė, kad (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 600 Lt. Apylinkės teismas, išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, laikė, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl vaiko išlaikymo naštą šalims padalijo per pusę.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nustatytas vaiko išlaikymo dydis neproporcingas jo turtinei padėčiai, nes jis yra bedarbis, išlaiko dar du vaikus, privalo mokėti kreditą bankui.
Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįstą, nesudaranįi vados konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą CK 3.192 straipsnio aspektu.
Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas bedarbio statutą įgijo 2009 m. sausio 30 d. (b. l. 31). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2004 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. sausio 6 d. dirbo R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyboje (b. l. 25). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas vėliau siekė susirasti darbą, kitu būdu gauti pajamų, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų jis negalėjo atlikti. Atsakovas turi specialųjį vidurinį išsilavinimą. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių jis negali dirbti. Apygardos teismas konstatuoja, kad faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes pajamas gauti, todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo.
Nustatyta, kad atsakovas turi dar du vaikus – D. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 33), ir M. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Abu atsakovo vaikai yra pilnamečiai. Atsakovas pareigą prisidėti prie jų išlaikymo grindžia tuo, jog vaikai mokosi. Pažymėtina, kad, anot apelianto, abu jo vaikus išlaiko sutuoktinė, kurios darbo užmokestis sudaro 1500 Lt, jiems dar padeda uošvė. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui E. L., būtų pažeisti kitų dviejų atsakovo pilnamečių vaikų interesai ir CK 3.198 straipsnio 2 dalies reikalavimas.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-38), transporto priemonę Piaggio NRG50 (b. l. 34), ieškovė neturi jos vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jai yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ieškovės pajamas sudaro 1092,82 Lt dydžio motinystės pašalpa (b. l. 95), abi šalys turi įsipareigojimų bankams (b. l. 35, 96). Iš 2006 m. birželio 7 d. atsakovo sutuoktinės R. B. vardu sudarytos kredito sutarties matyti, kad būsto remontui atlikti 25 metų laikotarpiui buvo gautas 101000 Lt kreditas. Prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas atsakovui priklausantis butas. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis, nors jis šiuo metu ir nedirba, yra geresnė, nei ieškovės. Apeliacinio skundo argumentai apie atsakovo turimas kredito grąžinimo problemas nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovo teiginiai apie galimybę netekti turimo nekilnojamojo turto yra hipotetiniai, nepagrįsti jokiais objektyviais argumentais, todėl nelaikyti reikšmingais, sprendžiant apie apelianto turtinę padėtį. Apygardos teismas sprendžia, jog 101000 Lt kredito paėmimas būsto remontui, teigiant, kad nėra už ką išlaikyti vaikų, įrodo tokią apelianto turtinę padėtį, kuriai esant jis gali sau leisti dideles ne pirmo būtinumo išlaidas, tuo pačiu – ir galimybę vykdyti prioritetinę pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ( CPK 185 str.).
. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė CK 6.461 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Pažymėtina, kad šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuo jo nukrypo, įvertinęs tai, kad E. L. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia apie 600 Lt, o atsakovo turtinė padėtis, apylinkės teismo manymu, neleidžia jam teikti orientaciniu laikomo išlaikymo dydžio.
Pirmosios instancijos teismas 300 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiui E. L. priteisė atsižvelgęs į jo poreikius, šalių turtinę padėtį, CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Apylinkės teismo sprendimui esminės įtakos neturėjo atsakovo sutikimas ar nesutikimas teikti pripažintą būtinu vaiko poreikiams patenkinti ir laikytiną proporcingu atsakovo turtinei padėčiai išlaikymą. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2010 m. gegužės 31 d. įvykusio parengiamojo posėdžio metu šalių pasiektą susitarimą dėl teiktino materialinio išlaikymo dydžio.
Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja pirmosios instancijos teismą pagrįstai nusprendus, jog šalių turtinė padėtis vaikui teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Teismas nepažeidė proporcingumo ir vaiko interesų prioritetinės apsaugos principų, todėl sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš atsakovo valstybei priteistinos 10,8 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 10,8 Lt (dešimt litų 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.