Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus (toliau – ir Institucija) teikimą, kuriuo prašoma priimti sprendimą dėl bausmės laikymo atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. baudžiamąjį įsakymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-285-175/2015 nuspręsta:

Rezoliucinė dalis

1.1 S. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam skirti subendrintą galutinę 324 MGL (12 201,84 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

1.2 S. K. paskirtą kardomąją priemonę – 12 000 Eur užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, užstato davėjo V. K. prašymu, 12 000 Eur piniginį užstatą perduoti paskirtos baudos ir priteistų proceso išlaidų išieškojimui;

1.3 iš S. K. išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudotos nusikaltimo priemonės – vilkiko Volvo FH12, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės Schmitz S01, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 372,45 Eur;

1.4 iš S. K. priteisti proceso išlaidas – viso 75,10 Eur, jas pervedant į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

2. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-285-175/2015 įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d.

3. 2015 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pervedė 12 000 Eur užstatą už S. K. paskirtai baudai padengti. 2016 m. gegužės 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte dėl S. K. nesumokėtos baudos nurodoma, jog S. K. nesumokėjo likusios 201,84 Eur baudos dalies.

4. 2016 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teisme buvo priimtas patvarkymas dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo negalimumo, kuriame nurodoma, jog nėra teisinio pagrindo nukreipti teismo baudžiamuoju įsakymu S. K. paskirtos baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vykdymo jo pilietybės valstybei (Rusijos Federacijai), bei byloje nesant duomenų, kad S. K. yra išvykęs į kitą valstybę ar turi joje turto (pajamų), į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, konstatuojama, jog tolesnis Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vykdymas nėra įmanomas.

5. 2024 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas, kuriame atsižvelgiant į 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymą dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo negalimumo prašoma priimti sprendimą dėl bausmės laikymo atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir dėl teistumo išnykimo.

6. Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimas tenkinamas.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu S. K. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta subendrinta galutinė 324 MGL (12 201,84 Eur) dydžio bauda, iš jo priteista 75,10 Eur proceso išlaidų ir nuspręsta iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 372,45 Eur. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d., tačiau nuteistasis savanoriškai paskirtos baudos, proceso išlaidų ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos nesumokėjo.

8. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pervedė 12 000 Eur užstatą už S. K. paskirtai baudai padengti. Iš 2016 m. gegužės 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto dėl S. K. nesumokėtos baudos nustatyta, jog S. K. nesumokėjo likusios 201,84 Eur baudos dalies. Taigi, pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą liko nesumokėta 201,84 Eur baudos dalis, 75,10 Eur proceso išlaidos ir 8 372,45 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 352 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. BPK 357 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

10. Pagal BPK 342 straipsnį, įsiteisėjusį nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą), išskyrus BPK 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Kadangi nuosprendį, kuriuo paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, priverstinai vykdo antstolis pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 342 straipsnio 4 dalies 2, 7 punktai, 352 straipsnio 2 dalis, 357 straipsnio 6 dalis), tokio nuosprendžio vykdymo pradžia siejama su vykdomojo rašto dėl priverstinio baudos, konfiskuotino turto vertės išieškojimo pateikimu antstoliui.

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog nuteistasis apie priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą žinojo, jam buvo asmeniškai įteiktas teismo baudžiamojo įsakymo nuorašas, tačiau savanoriškai likusios bausmės, po užstato panaudojimo baudai padengti, neatliko, t. y. nesumokėjo likusios baudos, proceso išlaidų, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Priverstiniam vykdymui minėtu baudžiamuoju įsakymu priteistų sumų išieškojimas nebuvo nukreiptas, nebuvo išrašyti ir perduoti antstoliui vykdomieji raštai dėl likusios baudos ir konfiskuotino vertę atitinkančios pinigų sumos. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. priėmė patvarkymą dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo negalimumo nurodant, jog 201,84 Eur baudos ir 8 372,45 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vykdymas nėra įmanomas dėl to, kad nėra teisinio pagrindo nukreipti teismo baudžiamuoju įsakymu S. K. paskirtos baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vykdymo jo pilietybės valstybei (Rusijos Federacijai), bei byloje nėra duomenų, kad S. K. yra išvykęs į kitą valstybę ar turi joje turto (pajamų), į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą nuteistasis S. K. likusios baudos dalies - 201,84 Eur, 75,10 Eur proceso išlaidų, 8 372,45 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriškai nesumokėjo, priverstinis vykdymas nebuvo pradėtas, konstatuotina, jog nuteistajam paskirta bausmė negali būti laikoma atlikta BPK 342, 352 ir 357 straipsnių prasme.

12. Pažymėtina, jog kaip aukščiau nustatyta, minėtas teismo baudžiamasis įsakymas S. K. atžvilgiu buvo priimtas 2015 m. gegužės 21 d., įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir iki šiol jis nebuvo perduotas vykdyti antstoliui, taip pat nebuvo perduotas vykdyti ir į užsienio valstybę, šiuo atveju į Rusijos Federaciją, todėl spręstinas klausimas dėl apkaltinamojo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) vykdymo senaties taikymo.

13. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo bausmės pagrindas. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kai įvykdytos visos įstatyme nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 96 straipsnio, reglamentuojančio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminus, nuostatas. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad nevykdomas nuosprendis, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip 10 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – 20 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Senaties eiga nutrūksta, jei nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką (BK 96 straipsnio 4 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino įvertintina, ar nuteistasis nevengė atlikti paskirtos bausmės. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Paprastai tai yra slėpimasis nuo teisėsaugos institucijų, sistemingas gyvenamosios vietos keitimas, gyvenimas turint svetimus ar padirbtus dokumentus, pajamų ar turto slėpimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę ar turtą, sudarymas. Tačiau veiksmai, kuriuose nėra tyčios išvengti bausmės atlikimo, nelaikomi vengimu atlikti bausmę. Šioje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėjo pakankamas finansines galimybes baudą sumokėti savanoriškai, jis nei baudos, nei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos nėra sumokėjęs, tačiau po Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2015 m. rugpjūčio 17 d.) baudžiamasis įsakymas nebuvo perduotas vykdyti priverstine tvarka antstoliui. Priešingai, 2016 m. gegužės 12 d. teismo patvarkymu konstatuota, kad minėto baudžiamojo įsakymo vykdymas nėra įmanomas. Nuteistasis yra užsienio valstybės pilietis, gyvenantis Rusijos Federacijoje. Duomenų, kad nuteistasis negyvena byloje esančiu adresu, nėra. Kaip matyti iš baudžiamajame įsakyme nustatytų faktinių aplinkybių, nenustatyta, kad nuteistąjį su Lietuva sietų socialiniai ir ekonominiai ryšiai, jis yra gimęs ir gyvena Rusijos Federacijoje, todėl natūralu, kad pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, jis išvyko į savo kilmės šalį. Nuteistojo judėjimo laisvę ribojantys draudimai teismo galutiniame sprendime nenustatyti, priėmus nuosprendį jam nebuvo uždrausta išvykti į savo gyvenamąją vietą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pasibaigus baudžiamajam procesui nuteistojo išvykimas iš Lietuvos Respublikos savaime negali būti laikomas slapstymosi, vengiant vykdyti baudžiamąjį įsakymą, t. y. sumokėti paskirtą baudą, įrodymu. Konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis S. K. būtų vengęs įvykdyti jam paskirtą bausmę ar būtų pasislėpęs nuo bausmės vykdymo. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju nenustatyta, kad S. K. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų.

15. Esant aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, taip pat įvertinant tai, jog po minėto teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei trys metai ir byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį nuteistasis S. K. vengė baudžiamojo įsakymo vykdymo ar baudžiamojo įsakymo vykdymo senatis S. K. atžvilgiu buvo sustojusi ar nutrūkusi, todėl laikytina, kad S. K. atžvilgiu baudžiamojo įsakymo vykdymo senaties terminas, numatytas BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, suėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Tokiu būdu yra pagrindas pripažinti, kad suėjus BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje numatytam trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, minėtas baudžiamasis įsakymas nebegali būti vykdomas, o juo skirta baudos bausmė nebegali būti išieškoma. Taigi, nors nuteistasis S. K. nėra sumokėjęs visos jam paskirtos baudos, proceso išlaidų ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau yra tiek faktinis, tiek ir teisinis pagrindas tenkinti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimą ir nutraukti baudžiamojo įsakymo vykdymą S. K., suėjus 3 metų apkaltinamojo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) vykdymo senaties terminui (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 357 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimą tenkinti ir nutraukti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-285-175/2015 vykdymą nuteistajam S. K., gim. (duomenys neskelbtini), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.