Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-27 · Administracinė byla Nr. eI2-1375-394/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-27
Bylos Nr.
eI2-1375-394/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00893-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
H. T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1375-394/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00893-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 27 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal nepilnamečio pareiškėjo H. T., atstovaujamo įstatyminės atstovės T. T. ir advokato padėjėjos A. M., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas H. T., atstovaujamas įstatyminės atstovės T. T. ir advokato padėjėjos A. M. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 24S59405 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad leidimas laikinai gyventi jam išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas nepilnamečiui užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje). Migracijos departamentas 2024-02-07 priėmė sprendimą panaikinti užsieniečio tėvui D. T. leidimą laikinai gyventi, o 2024-02-22 - sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi užsieniečio motinai T. T., kuris buvo išduotas tuo pagrindu, jog sutuoktinis D. T. gyvena Lietuvos Respublikoje ir jis turi leidimą gyventi. 2024-02-22 D. T. (pareiškėjo tėvas) pateikė skundą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, dėl migracijos departamento sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 24S44887, taigi, pagal UTPĮ 139 str. 1 d. 1 p. apskundus šį sprendimą, jo vykdymas sustabdomas. Atsižvelgiant į tai, jog D. T. atžvilgiu priimto Sprendimo vykdymas sustabdomas, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo priimti Sprendimą Nr. 24S59405 jo nepilnamečio vaiko H. T. atžvilgiu dėl leidimo gyventi panaikinimo. Pareiškėjo įstatyminiam atstovui - motinai T. T. sprendimas panaikinti leidimą gyventi buvo įteiktas Migracijos departamento elektroninėje sistemoje (Migris) 2024 m. vasario 22 d. (t. y. sprendimo priėmimo dieną). Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi (leidimas laikinai gyventi išduodamas nepilnamečiui užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje) UTPĮ 50 str. 3 d. pagrindu, kadangi vadovaujantis UTPĮ 139 str. 1 d. 1 p., nepilnamečio tėvui D. T. apskundus migracijos departamento sprendimą, jo vykdymas sustabdomas, taigi pareiškėjo leidimas gyventi negalėjo būti panaikintas dėl to, jog leidimas gyventi panaikintas jo tėvui. Migracijos departamentas Sprendime Nr. 24S59405 nurodo, jog įvertino asmens tėvų lėšas, t. y. asmens tėvo D. T. 2024 m. sausio mėn. darbo užmokestis – 924 Eur, o motinos T. T. – 0 Eur, užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje nepilnamečiui asmeniui iki 18 metų yra 0,5 MMA, o suaugusiam – 1 MMA (MMA 2024 m. – 924 Eur). Pareiškėjas nesutinka su atsakovo padaryta išvada, kadangi pareiškėjo motinai T. T. darbo užmokestis nėra mokamas dėl tos priežasties, jog ji 2023 m. spalio 30 d. apie 14 val. 30 min. patyrė traumą darbe, diagnozė – žastikaulio kūno lūžis, taigi dėl patirtos traumos ir sveikatos sutrikdymo, blogos savijautos ji buvo nedarbinga, todėl nedirbo ir negavo darbo pajamų dėl priežasčių, susijusių su trauma darbe, tačiau pareiškėja turi piniginių lėšų banko sąskaitoje, pakankamų pragyvenimui ligos laikotarpiu. Pareiškėjo tėvas D. T. dirbo įmonėje (duomenys neskelbiami) nuo 2018 m. rugsėjo 14 d., gaudavo darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį. Laikotarpiu 2021 m. birželio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. sumokėta darbo užmokesčio suma – 54 552,81 Eur. Nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. tėvas D. T. dirba įmonėje (duomenys neskelbiami). Laikotarpiu 2023 m. vasario mėn. iki 2024 m. vasario mėn. sumokėta darbo užmokesčio suma 4481,87 Eur. Tačiau Migracijos departamentas tėvui D. T. panaikino leidimą gyventi tuo pagrindu, kad leidimas gautas apgaulės būdu (UTPĮ 50 str. 1 d. 1 p.), duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 p.), gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 12 p.). Migracijos departamento sprendimas priimtas D. T. atžvilgiu, remiantis įmonės (duomenys neskelbiami), tarpininkavusios dėl leidimo laikinai gyventi D. T. išdavimo, informacija, jog D. T. faktiškai įmonėje jokių funkcijų neatliko ir buvo įdarbintas fiktyviai. Taigi dėl buvusio darbdavio tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo Migracijos departamentui, buvo priimtas sprendimas pareiškėjo tėvo atžvilgiu panaikinti leidimą gyventi, dėl ko ir nepilnamečiui vaikui panaikintas leidimas gyventi. Pažymėjo, jog nepilnametis vaikas, jo sesuo (gim. 2008-05-13) integravosi į Lietuvos visuomenę, vaikai jau moka lietuvių kalbą, mokosi Kauno tarptautinėje gimnazijoje, jiems yra sukurta saugi ir draugiška aplinka mokykloje ir kieme. Visa šeima išvyko iš Baltarusijos valstybės dėl nepriimtino politinio rėžimo ir nepritarimo vykdomai politikai, dėjo dideles pastangas integruotis į Lietuvos visuomenę, išmokti kalbą, susikurti buitį ir susirasti darbą.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo, atstovaujamo įstatyminio atstovo, skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas nepilnamečiui užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje). Leidimas laikinai gyventi įteiktas 2023-06-08. Migracijos departamentas 2024-02-07 priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo tėvui leidimą laikinai gyventi. 2024-02-08 pareiškėjo motinai per MIGRIS išsiųstas pranešimas iki 2023-02-15 pateikti Migracijos departamentui informaciją, ar pareiškėjas turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu. 2024-02-15 pareiškėjo motina Migracijos departamentą informavo, kad pareiškėjas ketina kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi mokosi mokykloje ir pateikė Kauno tarptautinės gimnazijos 2024-02-12 pažymą Nr. 17-089 (4.10), kurioje nurodyta, kad jis nuo 2021-02-18 mokosi 1A klasėje pagal pradinio ugdymo programą. Naujas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nepateiktas. Migracijos departamentas tuo pagrindu priėmė 2024-02-22 sprendimą Nr. 24S59405 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 str. 3 d. numato, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Mano, kad ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo tėvų leidimų laikinai gyventi ir jų gaunamų ar negaunamų pajamų. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjo šeimos narys kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Panaikinus leidimą laikinai gyventi pareiškėjo šeimos nariui, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 24S59405 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjui Baltarusijos piliečiui H. T. leidimas laikinai gyventi Nr. 760255891 buvo išduotas 2023 m. birželio 5 d., kaip ne Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariui, leidimas galiojo iki 2025 m. gegužės 23 d. 2023 m. gegužės 23 d. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pareiškėjo tėvui D. T., o 2023 m. birželio 16 d. – pareiškėjo motinai T. T.; tėvams išduoti leidimai galiojo taip pat iki 2025 m. gegužės 23 d.

Migracijos departamentas skundžiamu 2024 m. vasario 22 d. sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui H. T. leidimą laikinai gyventi, nes asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nustatytu pagrindu. Sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas kaip nepilnamečiui užsieniečiui, kurio tėvai gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi užsieniečio tėvui, motinai buvo išsiųstas pranešimas pateikti Migracijos departamentui informaciją, ar užsienietis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu, motina informavo, kad užsienietis ketina kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi mokosi mokykloje, tačiau naujas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nepateiktas. Įvertinus asmens tėvų lėšas, konstatuota, kad užsienietis neatitinka imperatyvių sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu.

Pareiškėjo atstovė pateikė teismui duomenis, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1232-1064/2025 pareiškėjo tėvo D. T. (D. T.) skundą dėl 2024 m. vasario 7 d. sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, tenkino, skundžiamą sprendimą panaikino. Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. vasario 13 d.

Migracijos departamentas nepateikė teismui duomenų, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjo tėvo atžvilgiu būtų priėmęs kitą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Kaip jau minėta, pareiškėjo tėvui 2023 m. gegužės 23 d. išduotas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2025 m. gegužės 23 d.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ĮUTP).

Skundžiamas sprendimas priimtas ĮUTP 50 straipsnio 3 dalies pagrindu, kuriame numatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimai laikinai gyventi taip pat panaikinami, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

ĮUTP 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi leidimą gyventi.

Pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas todėl, kad Lietuvos Respublikoje gyveno šeimos narys (tėvas), kuris turėjo leidimą laikinai gyventi ir šiuo metu jį turi.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą laikytina, jog teismui panaikinus sprendimą, kuriuo pareiškėjo tėvui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, šioje byloje skundžiamas sprendimas nėra teisiškai pagrįstas, nes neegzistuoja aplinkybė, numatyta ĮUTP 50 straipsnio 3 dalyje, ir yra aplinkybė, numatyta 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Sprendime atsakovas vadovavosi ir ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kur numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nurodė, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje nepilnamečiui asmeniui iki 18 metų yra 0,5 MMA, įvertinus tai, kad asmens tėvo 2024 m. sausio mėn. darbo užmokestis yra 924 Eur, o mamos – 0 Eur, konstatuota, jog užsienietis neatitinka imperatyvių sąlygų ir neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu ĮUTP nustatytu pagrindu.

Pareiškėjo atstovai į bylą pateikė dokumentus (gydytojo išrašą, darbo sutarties kopiją ir banko sąskaitos išrašą), iš kurių matosi, kad pareiškėjo motina 2023 m. spalio 30 d. patyrė traumą darbe, diagnozė – žastikaulio lūžis, todėl nuo 2023 m. spalio 30 d. bei 2024 m. sausio mėn. ji buvo laikinai nedarbinga ir dėl to negavo darbo užmokesčio, tačiau jai buvo mokamos „Sodros“ išmokos. Atsakovas išvadą, kad pareiškėjo motinos darbo užmokestis 2024 m. sausio mėn. buvo 0 Eur, padarė įvertinęs tik „Sodros“ duomenis, kuriuose nurodyta, jog T. T. 2024 m. sausio mėn. išmokų iš darbdavio – A. D. firmos (duomenys neskelbiami) negavo, tačiau nepareikalavo ir nevertino kitų duomenų apie pareiškėjo šeimos pajamas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu, nes jis neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, jog Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 24S59405 naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjo atstovai taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos apmokant advokato paslaugas konsultuojant šios bylos klausimais, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis bylos nagrinėjimui, apmokant žyminį mokestį, viso 550 Eur. Į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, t. y. 2024 m. kovo 2 d. sąskaita Nr. 202403021, 2024 m. kovo 4 d. banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, 2024 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 678 dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi pareiškėjų skundas teismui pateiktas 2024 m. kovo 6 d., t. y. I ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2023 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2018,20 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 5045,50 Eur (2018,20 × 2,5). Pareiškėjų atstovai nenurodo, kiek konkrečiai buvo mokama už procesinių dokumentų parengimą, už konsultavimą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau vien už skundo parengimą maksimali suma pagal Rekomendacijas būtų 5045,50 Eur, todėl priteistina pareiškėjo atstovų prašoma 550,00 Eur suma, nes ji atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. T., atstovaujamo įstatyminės atstovės T. T., skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 24S59405.

Priteisti pareiškėjui H. T., atstovaujamam įstatyminės atstovės T. T., iš atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 550,00 Eur (penki šimtai penkiasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasRasa MilvydaitėJarūnė Sedalienė