Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1141-347/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
1-1141-347/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Naujokienė
Nukentėjusysis
J. Z.
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudž. byla Nr.1-1141-347/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5 1.2.26.2.1; 1.2.4.7 1.1.7.2.3
N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013m. rugsėjo 17d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė,sekretoriaujant S. M.,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei,gynėjui adv. Ramūnui Gudašiui,nukentėjusiajam J. Z.,nukentėjusiojo atstovui adv. Algimantui Palijanskui.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2012m. liepos 6d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų - panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį - kad nukentėjusysis miegojo prie baro stalelio, stumdamas pargriovė nukentėjusįjį tarp suolo ir stalo, po to tempdamas už rūbų laiptais nukentėjusiajam J. Z. padarė odos nubrozdinimus kaktos kairėje, abiejuose dilbiuose, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, kairiame žaste, nugaros dešinėje, kairės blauzdos - čiurnos sumušimą, kairio momens, krūtinės kairės pusės sumušimą, kas dėl kairės blauzdos - čiurnos sumušimo įvertinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog (duomenys neskelbtini). jis su sugyventine atvyko į barą prie (duomenys neskelbtini). Ten ji dirba direktore ir jis jai padeda tvarkytis. Apie 11 val. 40 min. jis nešė į automobilį popierines dėžes ir pamatė prie baro staliuko sėdintį ir miegantį "užsikniaubusį" vyriškį. Priešais jį sėdėjo kitas vyriškis. Jis priėjęs pažadino miegantįjį pajudindamas už dešinio peties ir, kadangi kitas vyriškis jį pažino, pasakė parvesti namo, nes nuo vyriškio sklido alkoholio kvapas. Žadino, nes jie ne kartą yra gavę pastabas iš geležinkelio administracijos, kad viešoj vietoj miega žmonės. Po to jis nuėjo į baro vidų. Po kurio laiko išėjęs pamatė vyriškį tebemiegantį. Priėjęs dar kartą papurtė. Vyriškis alkūne jam sudavė į pilvą. Tada jis jam "davė atgal" - smogė į krūtinę tuo atstumdamas nuo savęs. Vyriškis nukrito po stalu. Bandė keltis. Jis atsitraukė ir laukė, kol pastarasis atsikels. Keldamasis jis dar kartą griuvo. Jis priėjo ir norėjo pakelti už pažastų, tačiau vyriškis tai "suprato kaip agresiją ir bandė sugriebti už atlapų". Tuomet jis jam kirto per rankas ir atstūmė jį nuo savęs. Vyriškis vėl krito. Jis kėlėsi ir rėkė, kad susidoros, kad vietinis, čia gyvena. Tuo pačiu bandė jam suduoti. Tuomet jis sudavė trečią kartą ir vyriškis griuvo trečią kartą. Po to atsikėlęs išėjo, nulipo laiptais žemyn. Kojos pynėsi, bet nesimatė, kad sužalotas. Vyriškis, kuris žadėjo parvesti nukentėjusįjį namo, nesikišo, prasidėjus konfliktui nuėjo. Nors jis pats anksčiau dirbo policijoje, vyriškį "nesinorėjo priduoti" policijai. Suvokia, kad ne jo funkcija atlikti tokius veiksmus. Teigia, jog jis tik stengėsi atstumti nukentėjusįjį nuo savęs. Kategoriškai neigia spyręs ar sužalojęs kojas. Nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas, nes "kai jis griūna, tai jo čiurnos buvo ties atitvarais". Nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, "jam linko kojos, traukė prie žemės". Tvirtina smūgiavęs tik todėl, kad nukentėjusysis jam kėsinosi suduoti, girtas žmogus nenuspėjamas. Patvirtino, kad įvykio metu dar tebedirbo policijoje, tačiau jam buvo laisvos dienos ir uniformos nevilkėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė analogiškai, nurodydamas skirtingai tik tą aplinkybę, kad po to, kai nukentėjusysis jam sugriebė už atlapų, jis "kelis kartus smogė į krūtinę" nukentėjusiajam (t.1, b.l.65).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, specialisto išvada, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:

nukentėjusysis J. Z. parodė, jog 2012m. liepos 5d. su kaimynu P. susitarė eiti pažvejoti. Prie Nemuno išgėrė "buteliuką" - 0,33 litro degtinės per naktį. Vėliau patikslino, kad prie upės buvo nuo 20 val. Gėrė apie 22-23 val., nuo 24 val. "vaišių nebuvo". P.6 val. išėjo namo, o jis dar pasiliko. Grįžo namo apie 11 val. Kai namie rūsyje pasidėjo įrankius ir iš "sklepo" išėjo į kiemą, susitiko P., kuris pasiūlė nueiti alaus. Abu nuėjo į bariuką ant perono. Jis atsisėdo prie stalo lauke, o P. nuėjo nupirkti alaus. Naktį žūklėje buvo nemigęs, todėl užsnūdo. Išgirdo: "Bomžas, ko čia sėdi?" Nesureagavo, kai pajuto, kad "skrenda, krenta". Purtymo nejautė. Iš karto buvo staigiai pakeltas iš už nugaros ir pastumtas. Nuo to nukrito tarp stalų ir suolų. Jau po pirmo kritimo trūko oro, skaudėjo šoną, šonkaulius, pradėjo šlubčioti kaire koja. Jis atsistojęs pasakė, kad ramintųsi, kad turės didelių nemalonumų. Tada kaltinamasis stvėrė už sprando ir pradėjo tempti. Išbėgęs P. sakė: "Ką darai?" bet kaltinamasis P. atstūmė. Tada kaltinamasis jį nutempė laiptukais žemyn, "raičiojo laiptukais". Kiek kartų krito, negali pasakyti. "Tempiant laipteliais kritau, raičiojausi". Teigė: "Prie mašinų aikštelės, kur jo mašina stovėjo, jis pradėjo man smūgiuoti. Aš tada jo veidą pamačiau. Aš tada kiek galėdamas gaudžiau jo rankas.(...) Mane mušė per rankas, į krūtinę, į veidą nemušė". Teigė nebuvęs apsvaigęs, tik pavargęs nuo saulės, nuo kaitros. Aiškino, jog pirmo žadinimo nebuvo. Tikslindamas parodymus teigė, jog buvo sužalotas kai buvo stumiamas tarp stalų arba kai buvo velkamas laiptais. Po to teigė, jog "tokie padariniai atsirado, kai atsitrenkiau į stalą, į skersinį. Kojos susisuko, kai stūmė. Kojos palindo po suolu ir užlaužė kojas. Velkant laiptais aš ridenausi. Sužalojimai atsirado nuo kontakto su kaltinamuoju, kadangi jis padėjo ridentis laiptais." Neigė sudavęs kaltinamajam alkūne. Kas iškvietė pareigūnus, jis nežino. Atvažiavo du pareigūnų automobiliai, jį išvežė į nuovadą. Po to paleido pėsčią su skaudančia koja. Sekantį rytą sūnus nuvežė į traumatologinį. Paaiškino, jog tuo metu buvo dirbantis, bet turėjo nedarbingumą - buvo po dešinės rankos operacijos, po reabilitacijos, todėl pajamų negavo - apmokama buvo tik už 90 dienų. Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams ir tai, kad negavo pajamų. Kvitų neišsaugojo. Dėl traumos buvo nedarbingas mėnesį. Mėnesinis atlyginimas buvo 2000Lt. Neturtinė žala 10000Lt - pažeminimas kitų žmonių akyse. Pasijautė kaip "grindų skuduras". Teigia, jog invalidumą turi nuo 2006 metų.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas netrukus po įvykio 2012-07-08, J. Z. parodė, jog 2012-07-06 apie 12 val. buvo begrįžtantis po žvejybos namo kartu su pažįstamu R. P. ir nutarė nusipirkti gėrimų stoties bare. P. nuėjus į barą, jis liko prie staliuko. Prie jo priėjusio vyriškio iš pradžių buvo paklaustas "Ko, bomžas, čia sėdi?" ir pakėlęs akis pamatė kaltinamąjį, kurio iki to laiko nepažino. Tik po to vyriškis jį "pargriovė ant žemės ir ėmė mušti". Į kokias konkrečiai vietas jis mušė pasakyti negali, nes rankomis buvo užsidengęs veidą. Po kurio laiko prie jų privažiavo policijos automobiliai ir pareigūnai juos išskyrė (t.1, b.l.12). Aiškino, kad įvykį matė geležinkelio stoties darbuotoja, "kuri buvo tuo metu išėjusi į peroną";

papildomos apklausos metu 2013-01-16 (dalyvaujant adv. A. P.) nukentėjusysis parodė, jog "duotus parodymus patvirtina pilnai" ir papildo, kad išgėrė alkoholio tik 0,33 litro rengdamiesi žvejybai. Teigė, jog R. P. 6 val. išvyko namo ir jie vėl susitiko begrįžtant jam iš žvejybos 2012m. liepos 6d. apie 12 val. Teigė, jog užsnūdo ir kaltinamasis po žodžių: "Ko, bomžas, čia sėdi?" pagriebęs už pečių stūmė į šalį. Aiškino: "Aš nukritau ant suolo ir neišsilaikęs nuvirtau ant grindų tarp stalų ir suolo. Aš pabandžiau atsikelti ir keldamasis vyriškiui pasakiau, kad jis liautųsi, nes kitaip turės didelių nemalonumų. Tačiau vyriškis nesiliovė ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, t.y. vėl mane stumdė ir rankomis smūgiavo į įvairias mano kūno dalis bei tempdamas mane į automobilių stovėjimo aikštelę pargriovė mane ant laiptelių. Dar stumdėmės automobilių aikštelėje tarp mašinų (...) Aš minėto vyriškio tikrai nemušiau, nes mano dešinės rankos raiščiai buvo išoperuoti ir tos rankos apsiribojo valdymas bei aš to konflikto metu labai saugojau savo ranką, kad labiau nesužaločiau" (t.1, b.l.100);

papildomos apklausos metu 2013-01-28 (dalyvaujant adv. A. P.) nukentėjusysis J. Z., tvirtindamas savo ankstesnius parodymus, paaiškino, kad jis pajuto, jog labai skauda koją tik kai jį atvežė į policijos komisariatą ir kai iš komisariato išėjo, tada pradėjo šlubuoti. Teigė esąs įsitikinęs, kad koja galėjo būti sužalota tik kai jis krito tarp suolo ir stato arba kai tempė laipteliais žemyn į automobilių stovėjimo aikštelę. Komisariate pareigūnai jam paaiškino, kad jis sulaikytas todėl, kad yra neblaivus ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Prieš surašant protokolą davė pūsti į alkotesterį. Su administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko ir buvo skirta nuobauda - įspėjimas (t.1. b.l.101);

nukentėjusysis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (protokolas - t.1, b.l.102-106), taip pat nurodydamas lauke suolą su stalu, kur jis buvo, kai vyriškis jį pastūmė, tai jis nugriuvo tarp to suolo, kur sėdėjo, ir stalo;

liudytojas R. P. parodė, jog su nukentėjusiuoju buvo žūklėje, išgėrė vieną 0,33 litro buteliuką "valstybinio šnapso" iki vienuoliktos valandos vakaro. Daugiau negėrė. Jis šeštą ryto išėjo namo, o nukentėjusysis pasiliko žuvauti. Jis namie numigo ir kai Juozapas grįžo, nuėjo nusipirkti alaus. J. Z. atsisėdo prie staliuko, o jis nuėjo prie baro. Nuėjęs atsisuko ir pamatė, kad nepažįstamas vyriškis pakėlė Juozapą už apykaklės iš už nugaros ir pastūmė pakėlęs už rūbų. Tada nukentėjusysis griuvo tarp suolo ir staliuko ant kairės pusės. Jis išbėgo iš baro, sakė: "Ką darai?", bet jam atsakė: "Nebandai lįsti". "Ten buvo ir pareigūnai" - uniformuoti "policininkai, kelių transporto pareigūnai" ir neleido jam prie jo prieiti. Po to nukentėjusįjį nutempė laipteliais žemyn į automobilių aikštelę, kur atvažiavę pareigūnai Juozą išsivežė į policiją. Nukentėjusysis suduoti nebandė, tik sakė: "Turėsi problemų". Jam kartu važiuoti neleido, todėl jis nuėjo namo. Teigė: "Nemačiau ar sudavė kaltinamasis smūgius Z.. Kad tampė, mačiau. Smūgių nebuvo". Nurodė, jog kaltinamasis jam nesakė vesti nukentėjusįjį namo, tai jis sakė: "Pasiimu ir veduosi jį namo", bet jam policininkai - kelių transporto pareigūnai neleido prieiti.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2012-07-17, liudytojas R. P. parodė, kad jis su kaimynu J. Z. žvejoti išėjo 2012-07-05 tik 23 val. Teigė, jog abu grįžo 6 val. ir jis nuėjo miegoti, o kaimynas Juozas - į savo butą. Ryte susitikę nusprendė eiti į geležinkelio stoties barą alaus. Teigė, jog Juozapas liko prie staliuko, o jis nuėjo į barą. Matė, kaip vyriškis mušė draugą rankomis bei spardė kojomis. Vėliau draugas Juozapas buvo nuvežtas į Panemunės PK, nes buvo girtas (t.1, b.l.44);

apklaustas papildomai 2013-01-18 liudytojas R. P. parodė, jog savo parodymus tvirtina pilnai, tačiau tuo pačiu parodymus pakeitė, nurodydamas, jog žuvauti atėjo 20 val., nurodė, kad išgėrė tik vieną 0,33 litro butelį degtinės, ėmė teigti, kad jam 6 val. išėjus namo, Juozapas pasiliko žvejoti. Parodymuose nebeteigė, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, nebeteigė, kad buvo policininkų - kelių policijos pareigūnų. Teigė, jog kaltinamasis J. pastūmė, po to pagriebęs už megztinio nutempė laipteliais žemyn, "vyriškis su J. dar stumdėsi automobilių aikštelėje" (t.1, b.l.107). Tik šios apklausos metu nurodė, kad buvo "kažkokia moteris, apsirengusi su uniforma", kuri kaltinamajam pasakė: "Gyvuly, ką tu darai? Žmogų užmuši". Teigė, jog jos neatpažintų, nes matė tik iš nugaros;

akistatos metu 2013-01-30 su kaltinamuoju liudytojas R. P. teigė, kad jis matė kaip kaltinamasis pastūmė Juozapą ir šis nukrito tarp stalo ir suolo ant žemės. Jis pribėgęs paklausė: 'Ką tu čia darai? Aš jį pasiimu, jis mano kaimynas". Tada kaltinamasis jį pastūmė ir pagriebęs J. už megztinio nutempė jį laipteliais žemyn (t.1, b.l.110). Kaltinamasis paaiškino, jog iš dalies su parodymais sutinka, bet nurodė, jog viskas prasidėjo nuo to, kad tai jis priėjo prie vyriškių ir pažadino Juozapą, nes šis užsikniaubęs miegojo, o liudytojo paklausė, ar jis Juozapą parves namo ir po to grįžo į barą;

nors ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos geležinkelio stoties darbuotojos ir patikrinti įrašai budėtojų budėjimo žurnale (t.1, b.l.85-88) nustatyti įvykį mačiusios moters nepavyko;

iš 2012-07-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, jog J. Z. skirta administracinė nuobauda - įspėjimas už ATPK 178 str. 1d. padarytą pažeidimą - kad būdamas girtas viešoje vietoje svirdinėjo, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (t.1, b.l.93). Protokole yra J. Z. paaiškinimas: "2012-07-06 ryte buvau bare, kuris randasi Geležinkelio stoties perone. Ten su draugu gėrėme alų ir aš užsnūdau. Kai mane pakėlė aš išėjau, kadangi buvau neblaivus mane sulaikė policija. Dėl savo poelgio gailiuosi" (t.1, b.l.95);

pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr.93 nurodyta, kad 2012-07-06 13 val. 52 min. J. Z. buvo neblaivus - 2,49 promilės. Protokole J. Z. pasirašė, rodmenų neginčijo (t.1, b.l.96);

teismo posėdžio metu peržiūrėjus Geležinkelio stoties pateiktą kaltinamojo gynėjui vaizdo įrašą, nustatyta, kad jame nėra informacijos, turinčios įrodomosios reikšmės - filmuota per dideliu atstumu, nėra galimybės nustatyti ne tik asmenis, bet ir jų veiksmus;

specialisto išvadoje Nr.G1759/12(02) nurodyta, jog J. Z. padaryta odos nubrozdinimai kaktos kairėje, abiejuose dilbiuose, poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, kairiame žaste, nugaros dešinėje, kairės blauzdos-čiurnos sumušimas, kairio momens, krūtinės kairės pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai 2012-07-06. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės blauzdos-čiurnos sumušimo J. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kairės blauzdos-čiurnos sumušimas galėjo būti padarytas nugriuvus ar nikstelėjus koją. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti kumštimi, koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje (t.1, b.l.41-42). Teismo medicinos ekspertei nukentėjusysis paaiškino, kad jį nepažįstamas vyriškis "mušė rankomis ir kojomis per įvairias kūno vietas, tąsė po grindinį. Buvo praradęs sąmonę. Kažkuriuo metu buvo sužalota kairė koja";

Žemesnės instancijos teismas

ekspertė S. B. parodė, jog kairės blauzdos-čiurnos sumušimas galėjo būti padarytas nugriuvus ar nikstelėjus koją per čiurną. Visi kiti sužalojimai negalėjo būti padaryti vienkartinio griuvimo metu, kadangi sužalojimai yra abipusiai ir įvairiuose kūno paviršiuose. Kai kurie iš šių sužalojimų, esančių atsikišusiuose kūno paviršiuose, tokie kaip odos nubrozdinimas kaktos kairėje gumburo projekcijoje, poodinė kraujosruva kairio peties išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairio dilbio nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, galėjo susidaryti ir J. Z. nugriūvant ant kairio šono tarp suolų ir stalo nurodytoje nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje pridėtoje fotolentelėje (t.1, b.l.89);

teismo posėdžio metu ekspertė patvirtino savo išvadas, nurodydama, jog vertinant sužalojimų visumą, turėjo būti šalutinis poveikis nukentėjusiajam. Be to, pažymėjo, kad izoliuotam čiurnos sužalojimui neblaivumas turėtų įtakos.

Dėl veikos kvalifikavimo

D. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8p. - t.y. nesunkiai sužalojęs asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusysis 2012-07-06 neblaivus miegojo viešoje vietoje, o kaltinamasis D. V. savo veiksmais siekė pašalinti jį iš baro. Byloje nesurinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis gynėsi nuo nukentėjusiojo - kad jam buvo suduota alkūne į pilvo sritį, taip pat nenustatyta, kad kaltinamasis ne tempė, stūmė nukentėjusįjį, o tiesiogiai sudavė smūgius ar spyrė. Tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, kalinamojo veika sutrikdė visuomenės rimtį, buvo demonstruojama nepagarba visuomenei. Surinktų įrodymų visuma taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis buvo neblaivus.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis LR BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis LR BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, o jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir LR BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad veika buvo padaryta prie kavinės, esančios prie Geležinkelio stoties dienos metu, t. y. apie 12 val., tai galėjo stebėti neapibrėžtas skaičius žmonių, todėl nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri aukštesni elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą - stumdė jį, tempė - ir tokie veiksmai, kaip fizinio smurto panaudojimas, pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, LR BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, o kaltinamojo nurodytų paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. net ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-499/2011).

Kaip matyti iš medicinos ekspertės parodymų, dauguma sužalojimų, kurie buvo padaryti nukentėjusiajam, galėjo būti padaryti jam griuvinėjant, čiurnos sužalojimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat galėjo būti padarytas J. Z. griūvant, tačiau ekspertė teigia, kad tam turėjo būti pašalinė jėga. Neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis buvo kaltinamojo pastumtas ir griuvo nuo jo veiksmų.

Teisės teorijoje yra numatyta kaltės forma - neatsargumas. Neatsargumas kaip kaltės forma turi 2 porūšius - nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikalstamas pasitikėjimas yra tuomet, kai veiką padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas, kai veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš įvykio vietos situacijos, veika buvo daroma prie stalo ir suolų, vėliau net tempiant nukentėjusįjį laiptais, todėl kaltinamasis privalėjo numatyti galimas pasekmes ir jas numatė – jam matant nukentėjusysis griuvo. Jo veika vertintina kaip nusikalstamas pasitikėjimas.

Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad už nesunkų sveikatos sužalojimą dėl neatsargumo atsakomybė taikoma pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1d.

Todėl kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš BK 138 str. 2d. 8p. į 284 str. 1d. ir 139 str. 1d.

Dėl bausmės paskyrimo

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo veikos nepriskiriamos prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, viena jų padaryta dėl neatsargumo, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nėra duomenų apie žalingus įpročius, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pragyvenimo šaltinį – yra pensininkas, privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – viešieji darbai.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. bei 5 d. - apėmimo būdu.

Dėl civilinio ieškinio

LR BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. LR BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vadovaujantis LR BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Susipažinus su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu ir pateiktais rašytiniais įrodymais, matyti, jog J. Z. prašo priteisti 2000 Lt turtinės žalos atlyginimui. Pateikė medicinines pažymas dėl neatvykimo į darbą, taip pat pažymą iš darbovietės apie nedarbingumo laikotarpį. Tačiau byloje nepateikta jokių duomenų apie faktiškai patirtą žalą – negauto darbo užmokesčio dydį, išlaidas gydymui ir pan. Todėl nėra galimybės išspręsti civilinio ieškinio klausimo dalyje dėl negautų pajamų bei išlaidų gydymui. Kadangi J. Z. negalėjo pateikti objektyvių duomenų, reikalingų išspręsti šiai civilinio ieškinio daliai (pateiktos pažymos t.2, b.l.6-7 neatspindi jo vidutinio darbo užmokesčio, netektų pajamų), todėl jam pripažintina teisė į ieškinio dalies patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. nesunkiai sutrikdė J. Z. sveikatą dėl neatsargumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką už nesunkų kūno sužalojimą dėl neatsargumo paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1300–5000 Lt.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl šios nusikalstamos D. V. veikos nukentėjusysis J. Z. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (dėl patirtų sužalojimų negalėjo ilgai dirbti), tačiau įvertinus D. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes bei atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, o taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi, nustatytinas 3000 Lt.

Taip pat Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 249,48 Lt priteisimo iš kaltinamojo už J. Z. suteiktą medicininę pagalbą. Ieškiniui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus: pažymą apie suteiktas paslaugas ir jų kainas (t.1, b.l.58). Ieškinys pagrįstas, tenkintinas.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Šias išlaidas patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai – 500Lt ir 600 Lt sumai (t.1. b.l. 16, 143).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., BPK 106 str., 115 str., 297-307 str.str.,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. – 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui;

pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1d. – 5 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2d., 5d. tvarka bausmes subendrinti, paskiriant galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. V.:

J. Z. naudai: neturtinei žalai atlyginti - 3000 Lt (tris tūkstančius litų) ir 1100 Lt (tūkstantį šimtą litų) advokato paslaugoms apmokėti;

Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai – 249,48 Lt (du šimtus keturiasdešimt devynis litus 48 ct) žalai atlyginti.

Pripažinti civiliniam ieškovui J. Z. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Naujokienė