Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui V. P., atsakovui D. Z., atsakovo atstovui advokatui A. S.,

nedalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini), atstovui ir trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui D. Z., ir ieškovų AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui D. Z., tretiesiems asmenims UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-07-07 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas sujungė dvi jų teisme nagrinėjamas civilines bylas ir 2016-08-11 nutartimi taip sujungtą bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui. Taip gauta civilinė byla, CPK 35 str. 1 d. pagrindu išnagrinėta.

Motyvuojamoji dalis

Žala transporto priemonėms buvo padaryta gaisru, todėl draudikams perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą. Sprendžiant kaltės klausimą, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal juos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti pripažįstamas ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje reikalaujama gaisru padarytos žalos atlyginimo, todėl joje pabrėžtina priežastinio ryšio svarba. Gaisras yra reiškinys, kuris apibrėžiamas kaip nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų užkirstas kelias gaisrų kilimui turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Už jų pažeidimą arba nevykdymą nustatyta ir papildoma – administracinė atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 192 straipsnis). Taigi dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti objekto, iš kurių kilo gaisras, savininko ar valdytojo nesugebėjimas naudotis juo taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Šio objekto savininko ar valdytojo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis būtent iš jo objekto, o ne iš kitų šaltinių. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai objekto savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamą objektą (LAT 2009-06-26 nutartis Nr. 3K-3-304/2009).

Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktoje medžiagoje nurodyta labiausiai tikėtina ginčo gaisro priežastis – atsakovo automobilio elektros instaliacijos gedimas. Ji nustatyta iš Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos leitenantės A. V. vertinimo, kurį ji dar kartą patvirtinto 2017-03-03 surašytame rašytiniame paaiškinime. Kaip nurodyta Lietuvos teismo ekspetizės centro 2017-03-20 ekspertizės akte šios pareigūnės (A. V.) surašyti dokumentai faktiškai yra vieninteliai pradiniai duomenys ekspertiniam tyrimui. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos stebėjimo sistemą, jos užfiksuotų vaizdų kokybę, nėra ir pačių tiriamojo įvykio vaizdų įrašų. Ekspertas pažymėjo šios pareigūnės papildomojo paaiškinimo teiginį, kad “iki kylant gaisrui jokie darbai, kuriuos galėjo dirbti įmonės darbuotojai, vykdomi nebuvo” ir konstatavo, kad tai sudaro pagrindą neatmesti prielaidos, kad tiriamojo įvykio metu įmonėje buvo ne tik apsaugos, bet ir gamybinių darbuotojų. Ekspertas ekspertizės akte padarė tik pakankamą tikimybinę išvadą, jog tiriamojo gaisro židinio zona buvo mikroautobuse IVECO, kartu nurodydamas, jog trūksta medžiagos tikslios gaisro židinio vietos nustatymui, pažymėjo, kad bylos medžiagoje elektros instaliacijos gedimo atsiradimas niekaip neargumentuotas ir netirtas, traktuojamas kaip savaimingai atsiradęs. Ekspertas pažymi, jog stovinčiame automobilyje su išjungta užvedimo spynele automobilyje dauguma elektros laidų ir kitos įrangos būna be įtampos, todėl, netgi esant jų ankstesniems gedimams, avarinis darbo režimas įvykti negali. Duomenų apie išlikusių po gaisro poveikio automobilio IVECO laidų ir kitokios elektros įrangos elementų apžiūrą bylos medžiagoje nėra, kokie nors konkretūs gedimai atsakovo automobilyje nenustatyti. Eksperto nuomone, APGV pareigūnės A. V. paaiškinimo analizė rodo, kad jos išvada dėl tiriamojo gaisro kilimo priežasties – del elektros instaliacijos gedimo – grindžiama ne nustatytais to gedimo ir jo sąlygotų avarinių darbo režimų požymiais, bet atmetant kitas gaisro priežasties versijas. Elektros instaliacijos gedimo tikimybės atsakovo automobilyje atmesti negalima, bet byloje nėra duomenų, jog toks gedimas iš tiesų būtų įvykęs ir kad toks gedimas sąlygojo tiriamojo gaisro kilimą, nes nėra duomenų, jog buvo atlikta nuodugni automobilio IVECO elektros instaliacijos ir kitų įrangos gedimų požymių paieška. Duomenų, kad buvo siekiama nustatyti šio automobilio buvusį tvarkingumą bylos medžiagoje, nėra. Jokių duomenų apie automobilio IVECO veikimą bet kokiame (normaliame ar avariniame) darbo režime bylos medžiagoje nėra. Bylos medžiaga sudaro galimybę konstatuoti, kad tiriamojo įvykio atveju buvo tinkama materialinė bazė gaisrui kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant tikslingą arba atsitiktinį gaisro sukėlimą žmonių veiksmais, kadangi įvykio vietoje buvo įvairių degių medžiagų, kurių degimas galėjo kilti nuo įvairių uždegimo šaltinių. Tai galėjo būti įvairūs buitinio pobūdžio uždegimo šaltiniai (degtukai, buitiniai žiebtuvėliai, smilkstančios cigaretės ir pan.) arba bet kokie galingesni šaltiniai. Jokio uždegimo šaltinio veikimo metarialių pėdsakų ir/ar požymių bylos medžiagoje neužfiksuota. Eksperto nuomone, apibendrinus gaisro priežasties versijų analizę pagal pateiktosios bylos medžiagos pradinius duomenis konstatuojama, kad dėl duomenų stokos iškeltosios versijos liko nepilnai ištirtos, jų nei atmesti nei patvirtinti nebuvo galimybės, taip pat dėl duomenų stokos negalima duoti versijų tikimybių tarpusavio palyginimo (išskirti labiausiai tikėtiną), todėl tiriamojo gaisro tiesioginės priežasties nustatyti negalima. Taip pat pateiktoje ekspertizei bylos medžiagoje nėra duomenų apie priešgaisrinio režimo nustatymą ir gaisrinės saugos norminių aktų nevykdymą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, ekspertas ir pateikė tik tikėtinas išvadas pagal pateiktus duomenis, jog tikėtina gaisro židinio zona buvo automobilyje IVECO DAILY, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau tikslios gaisro židinio vietos nustatyti negalima dėl nesurinktų duomenų. Ekspertas pagal esamus duomenis pateikė ir kitas tikėtinas išvadas.

Nors byloje yra duomenys apie tai, kad galimai gaisro įvykio vaizdas buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, ir kad galimai šiuos vaizdus matė APGV pareigūnė A. V., pagal kuriuos ji padarė savo tikėtinas išvadas nurodytas tarnybiniame pranešime dėl galimos gaisro kilimo priežasties atsakovo mikroautobuse (atmetant kitas galimas priežastis), tačiau ieškovas šių ginčo gaisro vaizdo įrašų kaip įrodymų teismui nepateikė, įrodymų tyrime nedalyvavo, abejonių neišsklaidė (CPK 178 str.). Byloje yra 2015-06-01 JSC “K. N.” krovinio apžiūros raportas, jame yra 6 vežėjo nuotraukos, nurodant, kad jos darytos iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių įvykio vietoje.

Šiame raporte esančių 1-4 nuotraukų ir 6 nuotraukos vaizdas leidžia spręsti, kad jeigu vaizdo kameros buvo tokioje vietoje ir padėtyje ir jos nebuvo reguliuojamos, tai į jų matymo zoną negalėjo ir nepateko ginčo atsakovo mikroautobusas IVECO, nes nuotraukose atsakovui priklausančio atomobilio nesimato, vaizdo kamerų matymo zona apima tik gaisre apgadinto kito sunkvežimio kontūrus, užstojančius atsakovui priklausantį mikroautobusą. Vertinant raporte esančios 5 nuotraukos vaizdą, matyti kad nuotrauka padaryta fotografuojant iš apgadinto mikroautobuso lygio, tokia nuotrauka išgaunama fotografuojant viename lygyje su mikroautobusu esančioje padėtyje, o tai labai tikėtinai rodo, kad 5 nuotraukos vaizdas išgautas ne iš vaizdo kameros. Tai patvirtina ir aukščiau aptartų 1-4 nuotraukų vaizdas, nes jose vaizdas fiksuotas iš viršaus, kaip įprastai ir būna įrengtos stebėjimo kameros.

Kaip aukščiau yra nurodyta, ginčo šalys nepateikė įrodymų apie gaisro židinio kilimo priežastis ir gaisro židinio vietą. Byloje remiamasi tik Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos leitenantės A. V. padarytomis išvadomis nurodytomis tarnybiniame pranešime ir paaiškinime, kurios faktiškai yra nemotyvuotos jokiais faktiniais duomenimis. Kaip nurodė, byloje atliktos ekspertizės ekspertas APGV pareigūnės atliktas gaisro tyrimas nebuvo atliktas išsamiai ir nuodugniai, nurodomas tikėtinas elektros instaliacijos gedimas niekaip neargumentuojamas ir netiriamas, traktuojamas kaip savaimingai atsiradęs, neištirta daug kitų reikšmingų aplinkybių (pvz. kas yra asmuo, pastebėjęs gaisrą, gaisro pastebėjimo aplinkybes, ar nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai tuo metu, netirtas minėto mikroautobuso tvarkingumas ir kt. aplinkybės).

Atsižvelgus į tai, kad APGV nepilnai, neišsamiai, nenuodugniai ištyrė visas kilusio gaisro aplinkybes, į tai, kad pareigūnės išvada padaryta tik išdėstant savo nuomonę, šios nuomonės neargumentuojant tyrimu, ir vadovaujantis protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, yra neteisinga remtis vien tik šios pareigūnės išdėstytu vertinimu ir jos nuomone. Byloje nesant kitų įrodymų, paneigiančių kilusias abejones dėl to ar gaisro židinys buvo atsakovo mikroautobuse, ar gaisras atsitiko atsakovo transporto priemonėje, ar gaisro priežastimi buvo elektros instaliacijos ar kitas gedimas, neatmetus ir netyrus kitų galimų gaisro kilimo versijų, nesurinkus duomenų iš vaizdo kamerų apie užsidegimo momentą ir konkrečią vietą, neapklausus asmenų, buvusių ar galėjusių būti gaisro metu UAB(duomenys neskelbtini) teritorijoje, atsižvelgus į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) gavęs draudimo išmoką nėra šališkas, turi akivaizdų interesą, kyla pagrįstos abejonės, byloje atsiradę prieštaravimai nepatvirtina atsakovo kaltės. Vien formalia nuomone pagrįsti ieškiniai, atsakovo, neturinčio vidurinio išsilavinimo ir atitinkamai negalėjusiam objektyviai vertinti gaisro priežasties sutikimas, kad gaisras kilo iš jo automobilio, negali būti pagrindu tenkinti didelio dydžio žalos atlyginimo ieškinius.

Ieškovai - dvi draudimo bendrovės pasyviai įrodinėjo bylos aplinkybes, visą įrodinėjimo pareigą susijusią su atsakovo ginčijamomis aplinkybėmis dėl gaisro židinio ir jo priežastis, perkėlė atsakovui. Po to, kai byloje buvo atlikta ekspertizė, ieškovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, kilusių abejonių ir prieštaravimų nepašalino, todėl atsižvelgus į aplinkybių visumą, daroma išvada, jog ieškovai neįrodė aplinkybių, jog ginčo gaisro židinys tikrai buvo konkrečiai atsakovo mikroautobuse, neįrodė, kad gaisras atsakovo mikrautobuse kilo dėl jo gedimo ar netvarkingumo, netvarkingos elektros instaliacijos, o ne dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų galimų veiksnių. Byloje nėra įrodymų apie galimą atsakovo transporto priemonės netvarkingumą, išskyrus APGV pareigūnės išsakytą ir niekuo nepagrįstą nuomonę dėl netvarkingos elektros instaliacijos, kuri pareigūnei susidarė išsamiai neatlikus gaisro priežasties tyrimo ir atmetus kitas galimas gaisro kilimo priežastis. Pažymėtina tai, kad ekspertizės akte pažymėta, kad stovinčiame automobilyje su išjungta užvedimo spynele automobilyje dauguma elektros laidų ir kitos įrangos būna be įtampos, todėl netgi esant jų ankstesniems gedimams, avarinis darbo režimas įvykti negalėtų. Byloje ieškovai neįrodinėjo, kodėl ir kaip stovinčiame atsakovo automobilyje, kuriame nebuvo elektros įtampos galėjo kilti gaisras, kurį nulėmė elektros instaliacija. Šių prieštaringumų ieškovai nepaneigė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą daroma išvada, jog ginčo gaisro kilimo vieta, jo židinys nėra akivaizdus ir aiškus, gaisro metu atsakovas nebuvo mikroautobuso valdytoju, negalėjo daryti poveikio elektros instaliacijai, tiesiogiai atsakovas nesukėlė gaisro, atsakovo automobilis buvo trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) saugomoje, užrakintoje aikštelėje, šios bendrovės žinioje dėl apmokamų paslaugų atsakovui suteikimo. Vertinant šią situaciją teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais nėra pagrindo konstatuoti konkrečiai atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų. Atsakovui perdavus savo automobilį į autoservisą, techniniam aptarnavimui atlikti, negalima konstatuoti kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nenustatyta, kad atsakovas savo elgesiu turėjo galimybę įtakoti žalos nebuvimą, ar turėjo galimybę daryti įtaką, kad būtų išvengta gaisro, t.y. nenustatyta, kad atsakovas padarė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Priešingai atsakovo veiksmai – automobilio pristatymas į autoservisą, jo perdavimas trečiajam asmeniui techninio aptarnavimo darbams atlikti, rodo tai, kad atsakovas rūpinosi savo automobiliu, jį prižiūrėjo, tikrino automobilio techninę būklę. Atsakovo teismui pateiktais duomenimis, kurių ieškovai nenuginčijo matyti, kad gaisro metu atsakovo automobilis buvo tvarkingas, turėjo galiojantį techninės apžiūros dokumentą. Byloje nenustatyta jokia atsakovo automobilio netvarkingumą patvirtinanti aplinkybė, išskyrus APGV pareigūnės nuomonę, kuri dėl aukščiau įvardytų aplinkybių vertinama kritiškai.

Įstatymas aiškiai nurodo, jog laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3d.). Sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo, t.y. pareigos atlyginti žalą, padarytą neveikimu (nepateisinamas savininko nerūpestingumas pasireiškiantis tuo, kad nesilaikė priešgaisrinės saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar turėjo netvarkingą automobilį, jo neprižiūrėjo tam, kad užkirsti kelią šiam gaisrui ir žalai atsirasti). Teismas įvertinęs visų įrodymų visumą, mano, kad šiuo atveju šių deliktinės atsakomybės sąlygų: atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, ginčo situacijoje nėra, šių sąlygų ieškovai neįrodė. Byloje nustatytas žalos faktas, tačiau nenustačius nors vienos būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, žalos faktas negali būti pagrindas ieškinių tenkinimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovų AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškiniai atmetami kaip neįrodyti.

Dėl atsakovo argumento, kad šioje byloje atsakovu turėtų būti UAB (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vienas pagrindinių civilinių proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 str.), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Būtent procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Visais atvejais šie proceso dalyviai gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui. Taigi, šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas (CPK 45 str. 2, 3 d.). Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013). Todėl šiuo atveju ieškovams nesutinkant keisti atsakovą, atsakovu pasirinkus tik D. Z., byla ir buvo nagrinėjama proceso šalims turint tokį procesinį statusą, kokį pasirinko ieškovai savo ieškiniuose.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.)

Šiuo nagrinėjamu atveju ieškiniai buvo atmesti, todėl pagrįstos atsakovo bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistinos iš ieškovų. Atsakovas pateikė įrodymus apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 800 EUR už advokato teisinę pagalbą bei 500,50 EUR išlaidų už byloje atliktą ekspertizę, t.y. iš viso 1300,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos dėl sumokėjimo už ekspertizę yra laikomos pagrįstomis, kadangi byloje šalių prašymu buvo atlikta techninė gaisro ekspertizė. Tokios išlaidos realiai buvo patirtos. Dėl 800 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ne visos sumos, skirtos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Remiantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintais mokesčių dydžiais, taip pat protingumo, būtinumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, bylos sudėtingumą ir trukmę, teismas tokias išlaidas laiko pagrįstomis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo naudai iš viso priteistina 1300,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš ieškovų į valstybės biudžetą priteistina 25,59 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

Ieškovų AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrą ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų AB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1300,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 650,25 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų AB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 25,59 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.