Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Pavelui Šegurovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei A. R., dėl laikino motinos valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų rūpybos nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo Kuršėnų šeimos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Pavelas Šegurovas teismo posėdžio metu pakartojo patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydamas, kad palaiko patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai

6. Atsakovei pripažinus patikslintą ieškinį iš dalies, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovė pripažįsta.

Dėl motinos valdžios apribojimo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus S. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurių tėvas R. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11447-1028/2020 iš atsakovės leista paimti nepilnametį vaiką S. R., o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-4257-1119/2020 iš atsakovės leista paimti nepilnamečius vaikus R. R. ir G. R..

9. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinystės teisių laikino apribojimo atsakovei jos vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė tinkamai vaikais nesirūpina, todėl vaikams neužtikrinama pastovi, saugi ir darni aplinka, atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau atsakovė deda pastangas tam, kad pakeistų esamą situaciją. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau šiuo metu nebevartoja alkoholio, vartoja vaistus, siekia susirasti darbą, bei sutiko, kad jai laikinai būtų apribotos motinos teisės jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

10. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

11. Bylos duomenys patvirtina, kad, nors atsakovė savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikams, tačiau jos elgesys šiuo metu rodo, kad padėtis gali pasikeisti. Nustatyta, kad atsakovė stengiasi su vaikais palaikyti ryšius, trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad atsakovės santykiai su vaikais yra artimi, vaikai siekia bendrauti su atsakove. Teismo vertinimu, tai rodo, kad, atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikams. Aplinkybė, kad atsakovė pripažįsta savo šeimos problemas, siekia gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, leidžia teigti, kad atsakovė gali pakeisti gyvenimo būdą ir pradės rūpintis savo vaikais. Atsakovė nevisiškai suvokia savo kaip motinos teisių ir pareigų turinį, tačiau nėra visiškai abejinga vaikams.

12. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė nėra visiškai abejinga vaikams, šiuo metu atsakovė nebevartoja alkoholio ir su vaikais bendrauja, stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą. Todėl, teismo vertinimu, dėl atsakovės visų pirma turėtų būti išnaudotos visos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės suteikiant jai pagalbą tinkamai užtikrinti vaikų teises.

13. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga laikinai apriboti atsakovės A. R. motinos valdžią nepilnamečių vaikų S. R., R. R. ir G. R. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

14. Priėmus sprendimą apriboti motinos valdžią, teismo iniciatyva pradėtinas nuolatinės rūpybos nustatymo bei vaikų rūpintojo paskyrimo procesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų rūpybos nustatymo įsiteisėjimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje.

16. Kadangi nepilnamečių vaikų S. R., R. R. ir G. R. atžvilgiu laikinai apribota atsakovės A. R. motinos valdžia, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. A-1254 S. R. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas Kuršėnų vaikų globos namų Globos centras bei Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 3 d. įsakymais Nr. A-514 ir Nr. A-515 R. R. ir G. R. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti Kuršėnų šeimos namai. Todėl vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina Kuršėnų šeimos namuose.

17. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

18. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

19. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 78,00 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų. Ieškovas nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Trečiasis asmuo sutiko su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikams suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.

20. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, jog atsakovė šiuo metu niekur nedirba, tačiau byloje yra duomenų, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. vasario 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys patvirtina, kad atsakovė šiuo metu ieškosi darbo. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė neturi nekilnojamojo turto, pagal 2012 m. rugpjūčio 10 d. nuomos sutartį nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

23. Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Todėl atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų ji ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jos nepilnamečių vaikų poreikius. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomas galimas mokėti 30,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui aiškiai neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų.

24. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d., iki vaikų pilnametystės iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. R., R. R. ir G. R. po 78,00 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtini Kuršėnų šeimos namai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

25. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 138,00 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip minėta, atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, dalyvavo teismo posėdyje. Todėl laikytina, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją atsakovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė objektyvios aplinkybės, nes, kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis numato valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareigą ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 282, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų S. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečių vaikų rūpybą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų S. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Kuršėnų šeimos namuose.

Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams S. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Kuršėnų šeimos namus, kodas 190087696, paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti nutartį ir pradėti nuolatinės rūpybos nustatymo ir vaikų rūpintojo paskyrimo procesą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.