Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-23 nuosprendžio, kuriuo N. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies sudedant, pridedant prie neatliktos bausmės dalies nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams ir 10 MGL (376,50 eurų (1300 Lt)) bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-12-23.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisinta, tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu, nenustatytu asmeniu ir laisvėje esančia A. L., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, sukčiavo, tai yra: 2014-01-14, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambinęs A. L. bei paprašęs jos surasti asmenį, kuris sutiktų leisti pasinaudoti savo banko sąskaita, pastarajai suradus S. G., kuris jai padiktavo savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kurį A. L. telefonu jam perdavė, po ko S. G. banko sąskaitos numerį perdavęs nenustatytam asmeniui ir pastarajam 2014-01-14 18.54 val., telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), atsiliepus į nukentėjusiojo A. P. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) patalpintą skelbimą apie ieškomą paskolą bei prisistačius įmonės 001.lt darbuotoju S. G., galinčiu suteikti nukentėjusiajam A. P. paskolą bei melagingai jam nurodžius, jog už suteikiamą paskolą reikia sumokėti mokesčius: už notaro suteiktas paslaugas 600 Lt bei 500 Lt draudimo įmokų, iš anksto žinant, kad paskolos nesuteiks, nukentėjusiajam A. P. nurodžius mokesčius – 1100 Lt pervesti į S. G. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir A. P. 2014-01-14 per du kartus iš savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į nurodytą S. G. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 1100 Lt, po ko N. Z. 2014-01-15 neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), duodamas nurodymus A. L. išgryninti į S. G. banko sąskaitą pervestus 1100 Lt ir S. G. leidimu, jo banko mokėjimo kortele pinigus – 1100 Lt A. L. išgryninus bankomate, (duomenys neskelbtini), po ko A. L. nurodęs dalį pinigų – 1000 Lt pervesti į G. M. AB (duomenys neskelbtini) esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir A. L. AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodytą pinigų sumą 1000 Lt pervedus į nurodytą G. M. AB (duomenys neskelbtini) esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule, savo, nenustatyto asmens ir A. L. naudai įgijo svetimą, A. P. priklausantį turtą – 1100 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. Z. prašo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, ir paskirti švelnesnę bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis N. Z. nurodo, kad jis su skundžiamu teismo nuosprendžiu nesutinka, nes teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., 4 p., nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teigia, kad jis teisme viską nuoširdžiai prisipažino ir nurodė, kad nusikalstamą veiką įvykdė vienas ir niekam nežinant. Be to, apelianto nuomone, jam nepagrįstai buvo paskirta 10 MGL bauda, nes šiuo metu yra suėjęs senaties terminas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. Z. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo N. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir nuteistojo N. Z. apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant N. Z. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai N. Z. pripažino kaltu apgaule įgijus svetimą turtą ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis N. Z. apeliaciniame skunde neneigia apgaule įgijęs svetimą A. P. priklausantį turtą. Jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina ir byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė iš dalies paties nuteistojo N. Z., išteisintosios A. L., nukentėjusiojo A. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – 2014-01-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2014-04-09 AB (duomenys neskelbtini) bankas rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-11 AB (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-08-13 AB (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-09 UAB (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-10 (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelėje, 2014-06-20 (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-07 daiktų apžiūros protokole, 2014-05-29 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole, 2014-05-29 daiktų apžiūros protokole, 2014-10-10 (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-09 (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis ir kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo A. P., iš dalies paties nuteistojo N. Z. ir išteisintosios A. L. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią N. Z. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad N. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kad ji teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., todėl apylinkės teismas pagrįstai N. Z. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis N. Z. nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., 4 p. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas pripažino N. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai tokia situacija, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. kai kaltininkas pagal savo suvokimą taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, kaltininko ar jo šeimos nario liga, netinkamas artimo elgesys ir pan.) turi tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis N. Z. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iki suėmimo nedirbo, (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus charakterizuojamas neigiamai, kaip konfliktiškas asmuo, charakteristikoje taip pat nurodyta, kad N. Z. yra darbingas, bet dėl darbo trūkumo įdarbintas nebuvo, tačiau ir pats nuteistasis dėl įdarbinimo nesikreipė (2 t. 96 b. l.). Be to, iki šios nusikalstamos veikos padarymo N. Z. buvo teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą, grobė kitiems asmenims priklausantį turtą siekdamas pasipelnyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu N. Z. turtinė padėtis nelėmė nusikalstamos veikos padarymo, tai nulėmė paties nuteistojo iki nusikalstamos veikos padarymo susiformavusios antivisuomeninės nuostatos. Kadangi nusikalstamą veiką nuteistasis padarė dėl kitų savo siekių – iš savanaudiškumo, o ne dėl labai sunkios turtinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino N. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliaciniame skunde nuteistasis N. Z. nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), nes jis nusikalstamą veiką įvykdė vienas ir niekam nežinant. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių Lietuvos Respublikos BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d.), bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d.). Būtinas bendrininkų grupės požymis – tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį) – šioje byla yra. Byloje nustatyta, kad N. Z. kartu su kitu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu, nenustatytu asmeniu bendrais veiksmais realizavo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sudėties objektyviuosius požymius. Remiantis byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad N. Z. veikė sutartinai su kitu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu, nenustatytu asmeniu, kartu su juo siekė bendro rezultato, žinojo ir suprato savo vaidmenį, todėl Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė N. Z. pripažinta pagrįstai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. Z. taip pat prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam N. Z. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuos Respublikos BK 56 str.

Paskirdamas nuteistajam N. Z. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta viena nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika, kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), į N. Z. asmenybę – N. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, atlikdamas bausmę pataisos namuose, nedirba, pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, psichikos sveikatos registre įrašytas dėl psichikos elgesio sutrikimo vartojant narkotikus, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, nevedęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. Z., kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą N. Z. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. Z. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad N. Z. už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, yra artima Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam N. Z. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, mažinti ją N. Z. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, N. Z. padarė neatlikęs ankstesniu Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taigi pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 64 str. ir bausmes iš dalies sudėjo. Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Tačiau nei Lietuvos Respublikos BK, nei teismo sprendimuose, kurie formuoja teismų praktiką, nėra nurodyta, kokia švelnesnės bausmės dalis turi būti pridėta prie griežčiausios bausmės, bausmes subendrinant iš dalies sudedant. Todėl klausimą, kokią švelnesnės bausmės dalį pridėti prie didesnės bausmės, sprendžia pats teismas. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas teisingai taikė bausmių subendrinimo būdą ir N. Z. prie Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies ir 10 MGL dydžio baudos pridėdamas tik 2 mėnesius iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam N. Z. skundžiamu nuosprendžiu ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nuosprendžiu paskirtas bausmes pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 65 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad teismas subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme; bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, ir prie Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nuosprendžiu paskirtos bausmės – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 10 MGL dydžio baudos iš dalies pridėjo skundžiamu nuosprendžiu N. Z. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., 65 str. 2 d. numatytas nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams ir 10 MGL dydžio bauda nėra per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos manymu, N. Z. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nenori laikytis įstatymų ir jų nesilaiko.

Nuteistojo N. Z. nuomone, jam nepagrįstai buvo paskirta 10 MGL bauda, nes šiuo metu yra suėjęs nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, ir per šį laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 96 str. 1 d. b pp., 2 d.). Tačiau jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo (Lietuvos Respublikos BK 96 str. 4 d.). Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam N. Z. 10 MGL dydžio bauda buvo paskirta Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-09 baudžiamuoju teismo įsakymu, tačiau nuteistasis iki Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-09 baudžiamojo teismo įsakymo vykdymo senaties termino pabaigos padarė naujų nusikalstamų veikų, todėl senaties eiga nutrūko, o minėto teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo senaties terminas pradėtas skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi teigti, kad šiuo metu yra suėjęs Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-09 baudžiamojo teismo įsakymo vykdymo senaties terminas, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo N. Z. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-23 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą atmesti.