Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-07-03 · Civilinė byla Nr. e2S-612-440/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-03
Bylos Nr.
e2S-612-440/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
L. J.
Suinteresuotas asmuo
J. J., R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-612-440/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05408-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.1.14; 3.3.2.6.1; 3.1.18.2.13. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12222-1040/2025 pagal pareiškėjos L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, suinteresuoti asmenys J. J., R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. J. kreipėsi į teismą, prašydama iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti tėvo I. J. (I. J.), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą (butą (duomenys neskelbtini), banko sąskaitas), uždrausti motinai R. J. vartoti alkoholį, broliui J. J. (J. J.) uždrausti artintis prie motinos R. J. ir vežti ją į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), vartoti alkoholį. Prašymas motyvuojamas aplinkybėmis, kad pareiškėjos motina ir brolis gali priimti tėvo turtą, juo disponuoti ir iššvaistyti (pragerti), paversti landyne, kaip buvo anksčiau. Pareiškėja nurodo, kad kreipsis į notarą dėl paveldėjimo priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjos interesams, pagrįsti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nurodyti būsimo ieškinio materialiuosius reikalavimus ir atsižvelgiant į būsimo ieškinio reikalavimus pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pusės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatas bei 56,00 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sumokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 147 straipsnio 3 dalis, CPK 80 straipsnio 5, 7 dalys).

Šalies argumentai

3. Pareiškėja 2025 m. vasario 28 d. pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir papildomus rašytinius įrodymus (mokėjimo kvitus).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

5. Teismo vertinimu, pareiškėja prašymo trūkumų nepašalino, nors pareiškėja pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, tačiau jame aiškiai ir konkrečiai nenurodė būsimo ieškinio materialiųjų reikalavimų, nenurodė, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, nenurodė grėsmės pareiškėjos interesams ir nepateikė tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nesumokėjo žyminio mokesčio užstato, nors nurodė, kad sumokėjo 56,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė. Pareiškėjos prašymas surašytas nekoncentruotai, jame dėstomos aplinkybės nesusijusios su reiškiamu reikalavimu, todėl nėra aiškus teisminio nagrinėjimo dalykas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja L. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinus nutartį perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Atskirasis skundas surašytas tinkamai, todėl atitinka jam keliamus reikalavimus.

6.2. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi nesutinka visa apimtimi.

6.3. Pareiškėja konkrečiai nurodė priežastis, dėl kurių negalėjo pateikti ieškinio kartu su pareikštu prašymu, pateikė įrodymus, sumokėjo žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo

9. Pareiškėja po atskirojo skundo pateikimo 2025 m. kovo 31 d. pateikė papildomus įrodymus – vaizdo medžiagą ir paaiškinimus. Pateiktas dokumentas vertinamas kaip atskirojo skundo papildymas. Apeliacinio ar atskirojo skundo pildymas pagal CPK 323 straipsnį nėra galimas. CPK 323 straipsnis nurodo, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Dėl to, kas paminėta, 2025 m. kovo 31 d. pateiktus papildomus įrodymus – vaizdo medžiagą ir paaiškinimus ? atsisakoma priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Pareiškėja L. J. kreipėsi į teismą, prašydama iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti tėvo I. J., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą (butą (duomenys neskelbtini), banko sąskaitas), uždrausti motinai R. J. vartoti alkoholį, broliui J. J. uždrausti artintis prie motinos R. J. ir vežti ją į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), vartoti alkoholį.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjos interesams, pagrįsti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nurodyti būsimo ieškinio materialiuosius reikalavimus ir atsižvelgiant į būsimo ieškinio reikalavimus pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatas bei 56,00 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sumokėti.

12. Pareiškėja 2025 m. vasario 25 d. pateikė vaizdo įrašą, V. P. (V. P.) sutikimą, nuotraukas, taip pat 2025 m. vasario 26 d. pateikė papildomus paaiškinimus, pridėjo sąskaitos išrašus. 2025 m. vasario 28 d. pateikė papildomus paaiškinimus, pridėjo 56,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis, taip pat mokėjimo kvitus.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino, kad pareiškėja prašymo trūkumų nepašalino t. y. nenurodė būsimo ieškinio materialiųjų reikalavimų, nenurodė priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, nenurodė grėsmės pareiškėjos interesams ir nepateikė tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nesumokėjo žyminio mokesčio užstato, nors nurodė, kad sumokėjo 56,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė. Akcentavo ir tai, kad prašymas surašytas nekoncentruotai, jame dėstomos aplinkybės nesusijusios su reiškiamu reikalavimu, todėl nėra aiškus teisminio nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja atskiruoju skundu iš esmės akcentuoja, kad nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, nurodė, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).

15. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys (prašymas, pareiškimas) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio (prašymo, pareiškimo) trūkumų turėtų išvardyti besikreipusiam į teismą asmeniui šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas.

18. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu pareiškėjos pateikto procesinio dokumento vertinimu ir su tuo susijusiomis pasekmėmis. Pareiškėjos pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo turi atitikti CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytus tokio pobūdžio prašymui keliamus reikalavimus. Aplinkybės, jog pareiškėja pateikia savitus samprotavimus dėl pateikto prašymo ir jo išsprendimo, jog pareiškėja turi neįgalumą ir kreipėsi teisinės pagalbos, negali būti laikomos teisiškai svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių ieškinys pirmosios instancijos teismui nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Nors pareiškėja pateikė duomenis, kad sumokėjo 56,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau nepateikė įrodymų apie pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato už ieškinį sumokėjimą, todėl iš esmės ir šio pirmosios instancijos teismo trūkumo nepašalino. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kokį ieškinį ketina reikšti, nenurodė ir būsimo ieškinio materialiųjų reikalavimų. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymo reikalavimus, taip pat pareiškėja nepagrindė, kaip šių laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymas gali (su)kelti grėsmę pareiškėjos interesams. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pareiškėja turėtų aiškiai ir konkrečiai žinoti, kokį procesinį dokumentą ji siekia pateikti, ir atitinkamai pašalinti teikiamo procesinio dokumento pagal jo pobūdį šalintinus trūkumus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovai (pareiškėjai) nors ir turi teisę laisvai naudotis suteiktomis CPK 42 straipsnyje numatytomis teisėmis, tačiau dėstydami samprotavimus, analizuodami faktines aplinkybes ir pateikdami jų komentarus ir vertinimus turi siekti ir proceso operatyvumo, ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir proceso koncentracijos principų įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai pasirengti būsimam procesui, pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjos prašyme nurodomi argumentai iš esmės nesusiję su reiškiamu reikalavimu, pateiktas prašymas iš esmės nekoncentruotas. Teismo nurodytų reikalavimų nustatymas dirbtinai nesuvaržo pareiškėjos teisės kreiptis į teismą, nepagrįstai neapsunkina šios teisės įgyvendinimo, priešingai, pareiškėjai koncentruotai aptarus ir nurodžius būsimo ieškinio materialiuosius reikalavimus, priešingai šaliai, vadovaujantis lygiateisiškumo principu, labiau užtikrinama teisė į atsikirtimus, nes yra aiškesni reikalavimai, argumentai ir pan., nedidinamos bylinėjimosi išlaidos, byla gali būti greičiau išnagrinėta ir greičiau atkurta tarp šalių teisinė taika. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo išvadai, kad pareiškėja neištaisė visų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

19. Pastebėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde nurodė, jog skundžiama visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis, tačiau konkrečių nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo nutartimi nenurodo. Pareiškėja iš esmės atskirajame skunde dėsto samprotavimus apie atskirojo skundo tinkamumą, taip pat dėsto faktines aplinkybes, nesusijusias su reiškiamu reikalavimu, ir dėl jų teikia savo vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnis 1 straipsnis) plačiau dėl atskirajame skunde dėstomų aplinkybių, pateiktų samprotavimų, nesusijusių su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nepasisako.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Dėl skundo, poveikio priemonių taikymo, laikinųjų apsaugos priemonių

21. 2025 m. liepos 2 d. apeliacinės instancijos teisme gautas pareiškėjos 2025 m. kovo 29 d. data skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Nors skundą teikia Klaipėdos apygardos teismui, tačiau nurodo, kad Generalinės prokuratūros prašo iškelti baudžiamąją bylą J. J. atžvilgių, taikyti namų areštą draudimą artintis, prašymą dėl apykojės nešiojimo. Prašoma taikyti „apsaugą L. J. ir A. P., bei V. P. L. J. ir A. P., šiai minutei iškart negali pasikeisti gyvenimo vietą, nes vaikas dažnai serga, jam sveikatą yra sudėtingą būtiną gydytojų pagalbą, tai pat vaikas dabar visko bijo yra įbaugintas nes mate kaip jo mama smaugę J. J., tai pat vaikas lanko mokyklos. atsakovas atvirai grasina padegti pareiškėjos gyvenamąjį namą ar butą, taip pat nužudyti pačią pareiškėją, jos atstovą, advokatą ar net nepilnametį vaiką. Šie grasinimai kelia ne tik didelę emocinę įtampą, bet ir objektyvią riziką fiziniam saugumui. Nors teismas dar nėra priėmęs procesinio sprendimo ir nėra išnagrinėtas atskiras skundas, pareiškėja prašo jau dabar įvertinti šių grasinimų pavojingumą ir galimas pasekmes“ (teismo pastaba, nurodoma pažodžiui) ir kt. Minėtame dokumente pareiškėja nurodo, kad R. J. sveikatai iškilo grėsmė, kadangi jai poveikį daro J. J., pasisavino asmens dokumentus, banko kortelę ir kt.

22. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo spręstas. Dėl 2025 m. liepos 2 d. gauto prašymo pažymėtina, kad pareiškėja nurodydama atskiras aplinkybes, argumentus nesuformulavo kokius ir kam konkrečiai prašymus reiškia. Apeliacinės instancijos teismas iš skundo turinio preliminariai gali spręsti, kad be kita ko, pareiškėja siekia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusių su fizinės apsaugos užtikrinimu. Tačiau, jei pareiškėja mano, kad jos gyvybei, sveikatai ar saugumui, taip pat jos artimųjų saugumui realiai gresia pavojus, ji turi teisę nedelsiant kreiptis į policiją su pareiškimu dėl grasinimų, galimų nusikalstamų veikų ar smurto grėsmės, prašyti ikiteisminio tyrimo pradžios ir (jei bus nustatyti pagrindai) taikyti apsaugos priemones pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Pažymėtina, kad teismas atsisako priimti ieškinį (šiuo atveju skundą), jeigu ginčas (šiuo atveju skundas - prašymas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23. Paminėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis, kuria pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti pareiškėjos nurodomas faktines aplinkybes nesusijusias su skundžiama nutartimi ir spręsti klausimus susijusius su J. J. atliekamais veiksmais. Minėta, jei, apeliantės įsitikinimu, yra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, ji turi teisę pati kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas (policijos pareigūnus, prokurorą), nes būtent šios institucijos pradeda ikiteisminį tyrimą ir tiria nusikalstamas veikas, todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos pateiktą prašymą su priedais atsisako priimti.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, jį pakeisti ar panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys dėl savo teisių ir teisėtų interesų turi galimybę konsultuotis su advokatais (advokatų padėjėjais, kitais profesionaliais teisininkais), kurie padėtų tinkamai įforminti (suformuluoti) teismui skirtus procesinius dokumentus ir suteiktų kitą būtiną teisinę pagalbą. Jei dėl savo materialinės padėties asmenys neturi galimybių kreiptis į advokatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjos 2025 m. liepos 2 d. Klaipėdos apygardos teisme gautą skundą - prašymą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė