Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. S. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. vasario 18 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 01-1-33229- 16, kurioje K. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis sistemingai baugino V. B., naudodamas prieš ją fizinę ir psichinę prievartą, grasindamas, kad ją sužlugdys bei atims iš jos dukterį S. S., o būtent:

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. S. 2016 m. birželio 16 d. sukūrė „Facebook“ paskyrą, pavadintą „V. B.“, į ją įkėlė nuogos V. B. nuotrauką bei kitų nuotraukų, susijusių su jos asmeniniu gyvenimu. Nuo 2016 m. birželio 17 d. 00.56 val. iki 2016 m. liepos 14 d. 8.31 val. jo sukurtoje socialinio tinklalapio paskyroje, pavadintoje „V. B.“, rašinėjo žinutes V. B. draugui E. M., nurodydamas šiam, jog V. B. E. M. yra neištikima, leidžia laiką su kitais vyrais viešbutyje, lytiškai santykiauja įvairiais būdais su juo (K. S.), yra nėščia nuo M., o norėdama jį (E. M.) apgauti, tvirtina, jog pastojo nuo E. M., taip pat nurodė, jog ji apgaudinėja E. M., pažadėdama ateiti į pasimatymą, o laiką leidžia su V. (duomenys neskelbtini) viešbutyje, kad ji E. M. išduos, nes jis (K. S.) ją gerai pažįsta.

4. Be to, K. S. kaltinamas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2016 m. liepos 12 d. 1.00 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į policijos elektroninį paštą „epolicija.lt“ atsiuntė tikrovės neatitinkantį anoniminį pranešimą, nurodydamas, jog jo buvusi sugyventinė V. B., jam grįžus į Lietuvą aplankyti dukros, 2016 m. liepos 4 d. apie 17 val. prie (duomenys neskelbtini), iš jo švarko kišenės slapčia ištraukė ir pavogė 350 eurų bei jo mobiliojo ryšio telefoną „Huawey P8“ su įdėklu. Policijos pareigūnams patikslinus aplinkybes bei apklausus V. B., 2016 m. liepos 21 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo nustatyta, kad V. B. padarė K. S. anoniminiame laiške minėtą nusikalstamą veiką.

6. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi, baudžiamoji byla, kurioje K. S. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nurodytiems trūkumams pašalinti. Apylinkės teismas nurodė, jog kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo, nes jame nenurodytos ar ydingai nurodytos svarbios inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės, iš dalies nepagrįstas objektyviais duomenimis, kas trukdo nagrinėti bylą teisme.

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė J. S. skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti 2019 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.

7.1. Skunde teigiama, kad teisėja vienasmeniškai, dar net nepradėjusi nagrinėti bylos teisiamajame posėdyje, net netyrusi įrodymų, šioje nutartyje ima juos vertinti, analizuodama nukentėjusiosios V. B. parodymus ir juos vertindama bei konstatuodama objektyvių duomenų trūkumą, be to, analizuoja kaltinimo pagrįstumą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nurodydama, jog ši veika galimai atitinka BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, bet negali būti traktuojama, kaip V. B. bauginimas, panaudojant psichinę prievartą. Atkreipiamas dėmesys, jog teisėja nurodo, kad asmuo atsako už nusikalstamą veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, jei yra nukentėjusiojo skundas arba teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius, bei konstatuoja, jog šių aplinkybių byloje nėra, o tuo pačiu pažymi, kad asmuo atsako už nusikalstamą veiką pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, jei yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas, nors šia teisėjos paminėta nusikalstama veika K. S. net nėra kaltinamas.

7.3. Atkreipiamas dėmesys, kad teisėja vienasmeniškai, dar net nepradėjusi nagrinėti bylos teisme, atliko įrodymų analizę ir vertinimą dėl K. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, tuo pačiu pasisakydama, kad K. S. papildomai turėtų būti inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 198 straipsnyje ir /ar BK 198(1) straipsnyje, taip išreikšdama savo išankstinę nuomonę jo kaltės klausimu. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teisėja, išsakydama poziciją dėl atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų trūkumų, iš dalies atliko ir prokuroro funkcijas, nurodydama, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus dar yra būtina atlikti šioje baudžiamojoje byloje bei kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

8. Skundas atmetamas.

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, baudžiamosios bylos medžiaga, skundo argumentais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti prokurorės skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

9.1. BPK 232 straipsnio 3 punkte kaip viena iš bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamų nutarčių rūšių numatyta nutartis perduoti bylą prokurorui. Atitinkamai BPK 234 straipsnio 2 dalyje detalizuojami atvejai, kuriems esant tokio pobūdžio sprendimas priimamas: byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Šioje byloje Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, jog BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų pažeidimai sudaro pagrindą, remiantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, grąžinti bylą prokurorui.

9.2. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) doktrinoje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje išreikšta kaltinimo pareiškimo reikšmė ir svarba: kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką; asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015).

9.3. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas prokurorės dėmesys, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant 3 sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šią veiką kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016).

9.4. Pažymėtina ir tai, jog BPK 234 straipsnio 2 dalyje minima esminių baudžiamojo proceso pažeidimų sąvoka nėra tapati BPK 369 straipsnyje apibrėžtai esminių BPK pažeidimų sąvokai. BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų, kaip kasacijos pagrindų, samprata siejama tik su tais baudžiamojo proceso teisės pažeidimais, kurie lėmė ar galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, t. y. neteisingo teismo nuosprendžio priėmimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-301-942/2015; 2K-553-942/2015). Akivaizdu, kad bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje dar nėra priimtas teismo nuosprendis ir byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl šiame straipsnyje įtvirtinta pažeidimų samprata jokiu būdu negali būti tapatinama su esminiu baudžiamojo proceso teisės pažeidimu, kaip kasacinio skundo pagrindu. Ji turi būti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme stadija, taigi ji apima ir ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra formalūs ir gali būti vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent tokia baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kaip bylos perdavimo prokurorui pagrindų, samprata seka iš įstatymų leidėjo ketinimų, kurie tiesiogiai įvardyti jau aptartame BPK 234 straipsnio 2 dalies pakeitimus sąlygojusio Baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 308(1), 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Jame nurodoma, kad be kitų tikslų siūlomu pakeitimu būtų „įvesta labai efektyvi galimybė pakelti ikiteisminio tyrimo kokybę, teismai būtų atlaisvinti nuo papildomo darbo taisyti ikiteisminio tyrimo klaidas ar neretai patys pildyti ikiteisminį tyrimą taip atlikdami darbą, kuris gali būti traktuojamas kaip teismo išankstinio suinteresuotumo išraiška“.

9.5. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad būtent toks pagrindas ir buvo įžvelgtas nagrinėjamoje byloje, nes pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, net jei juos ir būtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trukdytų jos nagrinėjimą, sąlygotų kaltinimo pakeitimą, tikslinimą, dėl to bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje būtų apsunkintas ir truktų ilgiau.

9.6. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties teiginiais dėl kaltinamajame akte esamų esminių trūkumų, nenurodytų arba ydingai nurodytų svarbių nusikalstamų veikų aplinkybių, kurios, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, iš dalies nepagrįstos objektyviais duomenimis (BPK 219 straipsnio 3, 4 punktai).

9.7. Pažymėtina, jog iš tiesų pagal K. S. pateiktą kaltinimą yra neįmanoma suprasti į kokio asmens psichiką buvo nukreipti sistemingi kaltinamojo bauginimai, nes kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nukentėjusiąją įvardijama V. B., tačiau tuo pačiu nurodomos kaltinamojo veikos, nukreiptos ir į kitus asmenis, aprašomas kaltinamojo bendravimas su nukentėjusiosios draugais, pažįstamais bei kaltinamojo kreipimasis į tam tikras institucijas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį yra nurodoma, jog „K. S. kaltinamas tuo, kad sistemingai baugino V. B., naudodamas prieš ją fizinę ir psichinę prievartą, grasindamas, kad ją sužlugdys bei atims iš jos dukterį S. S.“, tačiau kaip konkrečiai BK 145 straipsnio 2 dalies prasme pasireiškė grasinimai sužlugdyti nukentėjusiąją bei atimti išjos dukterį, K. S. pateiktame kaltinime nėra detalizuojama. Aukštesnysis teismas taip pat pastebi, jog nors pateiktame kaltinime nurodoma, jog K. S. ne tik sukūrė Facebook paskyrą pavadintą „V. B.“, tačiau į ją įkėlė ir nuogos V. B. nuotrauką bei kitų nuotraukų, susijusių su jos asmeniniu gyvenimu, tačiau šios veikos nebuvo niekaip atskirai teisiškai įvertintos. Pritartina apylinkės teismo išvadai, jog K. S. pateiktas kaltinimas pagal dėl BK 167 straipsnio 1 dalį taip pat yra ydingas ir nesuprantamas, nes kaltinime nenurodoma, kokią informaciją apie V. B. privatų gyvenimą rinko kaltinamasis (BPK 219 straipsnio 3 punktas), nepateikta jokių objektyvių duomenų apie kaltinime nurodomos slaptos sekimo programėlės egzistavimą (BPK 219 straipsnio 4 punktas), nors šie duomenys dėl BK 167 straipsnio 1 dalies sudėties požymių buvimo yra esminiai. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad byloje esant duomenims apie slapto sekimo programėlės buvimą nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefone ir šios programėlės įdiegimą, minėta veika kaltinamajame akte nėra teisiškai įvertinta. Nors prokurorė nurodė, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam pareikšti kaltinimai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį turi smurto artimoje aplinkoje požymių, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo buvo pradėtas pagal tyrėjos tarnybinį pranešimą, nenurodant, jog šis tyrimas pradedamas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius (1 t., b. 1. 47), t. y. nesilaikant BK 145 straipsnio 3 dalyje ir BPK 167 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų dėl ikiteisminio tyrimo vados.

9.8. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su prokurorės argumentais neva apylinkės teismas dar nepradėjęs bylą nagrinėti iš esmės vertino įrodymus ir pasisakė dėl kaltinamojo kaltės. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, gavęs baudžiamąją bylą, su ja susipažino ir bylos parengimo teisme metu nustatęs esminius kaltinamojo akto trūkumus priėmė vieną iš BPK 232 straipsnyje numatytų sprendimų, motyvuodamas byloje esančiais duomenimis, o ne bylą išsprendė iš esmės. Vien tai, kad teisėja, priimdama BPK 232 straipsnio 3 punkte numatytą sprendimą, nurodė konkrečius bylos duomenis, negali būti laikoma įrodymų vertinimu dar nepradėjus bylos nagrinėjimo, nes minėtų duomenų nurodymas yra būtina sąlyga ir šaltinis, kuriuo remiantis skundžiama nutartis gali būti laikoma teisėta, pagrįsta ir suprantama. Nepagrįsti prokurorės argumentai, kad teismas pasisakė dėl kaltinamojo kaltės ir davė privalomus nurodymus prokurorei, nes iš skundžiamos nutarties matyti, jog teisėja nurodė tik kaltinamojo akto trūkumus, atkreipė dėmesį, kaip jie gali būti ištaisyti, tačiau nedavė privalomo nurodymo atlikti konkretų ikiteisminio tyrimo veiksmą. Prokurorė skunde neteisingai supranta skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes skundžiamoje nutartyje nėra sutapatinamos BK 154 straipsnyje ir 145 straipsnyje numatytos veikos, tiesiog nurodoma, kad tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas atitinka visai kitos nusikalstamos veikos sudėtį nei nurodoma kaltinamajame akte, taip pabrėžiant kaltinimo netikslumą ir ydingumą, su kuo visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Pagrindo spręsti, jog apylinkės teisėja, priimdama sprendimą bylą perduoti prokurorui, buvo šališka, nėra, nes teisėja nepasakė jokios išankstinės nuomonės dėl kaltinamojo kaltės, tiesiog skundžiamoje nutartyje nurodė kaltinamojo akto trūkumus, kurie trukdys bylą nagrinėti, bei atkreipė prokurorės dėmesį, kokioms sąlygoms esant galimas ikiteisminis tyrimas dėl tam tikrų nusikalstamų veikų, kas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumas.

9.9. Pabrėžtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju bylą perdavė prokurorui iškart po bylos gavimo teisme, t. y. nepradėjęs bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje. Toks sprendimas priimtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, kurios esminis tikslas - pasiruošti netrukdomam bei sklandžiam bylos nagrinėjimui bei pašalinti kliūtis, kurios, kaip matyti iš anksčiau pateiktų argumentų, yra realios, gali trukdyti šį tikslą įgyvendinti. Vienas iš įstatyme nustatytų kliūčių šalinimo būdų yra bylos perdavimas prokurorui, įpareigojant jį pašalinti nurodytus pažeidimus. Nors skunde pabrėžiama, neva kaltinamojo akto trūkumai gali būti pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl šių argumentų aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog praktika, kuomet dar kaltinamojo akto perdavimo teismui stadijoje jau planuojamas klaidų taisymas teisme pateikiant patikslintus kaltinimus, būtų ydinga. Prokuroro pareiga yra išsamiai atlikti ikiteisminį tyrimą, ši pareiga negali būti nepagrįstai perkeliama bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kaltinimą pagrindžiančių papildomų duomenų rinkimas teisme gali užvilkinti bylos nagrinėjimą ir sudaryti prielaidas manyti, kad teismas yra šališkas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111- 677/2016). Nagrinėjamu atveju darytina vienareikšmiška išvada, kad dėl aptartų kaltinimo trūkumų yra apsunkintas bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje bei apsunkinta ir kaltinamojo teisė į gynybą. Kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis konkrečiai kaltinamas. Priešingu atveju gali atsirasti pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimus.

9.10. Atsižvelgdamas į minėtų argumentų visumą, apygardos teismas konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismas, perduodamas bylą prokurorei kaltinamojo akto trūkumams šalinti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti 2019 m. kovo 18 d. nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. S. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.