- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-1063-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02011-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas D. K. pateikė 2021 m. sausio 12 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. S1-87910 dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio vykdomojoje byloje Nr. 0157/20/03131.
2. Pareiškėjas nurodė, jog antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (vykdomoji byla Nr. 0157/20/03131), kuria nutarta ieškovo V. K. ieškinio reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 329 249,62 Eur sumos, areštuoti atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui. 2020 m. gruodžio 21 d. patvarkymu antstolis pareiškėjo darbdaviui (duomenys neskelbtini) nurodė iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuoti reikalavimo sumą – 329 249,62 Eur. Antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuri dar nėra pripažinta pagrįsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėjo teisės pradėti priverstinio vykdymo – išieškojimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio.
3. Antstolis Arminas Naujokaitis 2021 m. sausio 19 d. patvarkymu Nr. S1-89808 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolis nurodė, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4321-864/2020, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko D. K. turtui trečios eilės išieškotojo V. K. 329 249,62 Eur reikalavimui užtikrinti. Patikrinus viešųjų registrų duomenis, skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto, kuriuo būtų galima užtikrinti išieškotojo 329 249,62 Eur reikalavimą, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, buvo areštuotos skolininko piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, bei skolininko darbovietei (duomenys neskelbtini) išsiųstas patvarkymas dėl išskaičiavimo iš skolininko darbo užmokesčio. Antstolis skolininko darbovietę įpareigojo išskaičiuotas lėšas ne pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, o saugoti iki antstolio atskiro nurodymo. Skolininkas nepateikė antstoliui jokios informacijos apie kitą turtą, kuriuo būtų galima užtikrinti išieškotojo reikalavimą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo V. K. prašo skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidas.
6. Suinteresuotas asmuo V. K. nurodė, kad antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4321-864/2020, būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyta. Antstolis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi kilnojamo ir/ar nekilnojamo turto, kurio vertė būtų pakankama išieškotojo reikalavimui užtikrinti, areštavo skolininko piniginės lėšas, esančias banko sąskaitose, pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėjo darbovietei (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl išskaičiavimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Antstolis nevykdo realaus išieškojimo. Priešingai nei vykdant jau priteistos skolos išieškojimą, nagrinėjamu atveju antstolis veikė teisėtai ir skolininko darbovietę įpareigojo išskaičiuotas lėšas ne pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, bet saugoti iki atskiro antstolio nurodymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. K. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų; priteisė iš pareiškėjo D. K. suinteresuotam asmeniui V. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
7.1. antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4321-864/2020, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko D. K. turtui trečios eilės išieškotojo V. K. 329 249,62 Eur reikalavimui užtikrinti. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad pareiškėjui priklausančio turto nutarčiai įvykdyti neužtenka. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2020 m. gruodžio 18 d. išrašo duomenimis, pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 158 000 Eur. Nurodytas nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka. Pareiškėjui taip pat nuosavybės teise priklauso transporto priemonė BMW 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. Duomenų apie šios transporto priemonės vertę nėra. Antstolis 2020 m. gruodžio 21 d. priėmė patvarkymą dėl išskaičiavimų iš darbo užmokesčio, kuriuo kreipėsi į pareiškėjo darbovietę (duomenys neskelbtini), įpareigodamas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar jam prilygtinų išmokų bei davinių sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA; išskaičiuotas sumas saugoti iki atskiro antstolio nurodymo;
7.2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje, be kita ko, numatyta, kad nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuotinos atsakovo pinigines lėšos ir turtinės teisės, esančios pas pareiškėją ar trečiuosius asmenis. Darbo užmokestis savo esme yra piniginės lėšos, mokamos periodiškai, taigi, esant teismo nutartyje nurodymui areštuoti pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, antstolis, vykdydamas tokį teismo nurodymą, turi teisę aprašyti skolininko darbo užmokestį;
7.3. antstolis skundžiamu 2020 m. gruodžio 21 d. patvarkymu dėl išskaičiavimų iš darbo užmokesčio nurodė išskaičiuotas sumas saugoti iki atskiro antstolio nurodymo. Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą reglamentuojančios teisės normos nedraudžia antstoliui skolininko darbdaviams apriboti darbo užmokesčio išmokėjimo, tačiau nesuteikia teisės antstoliui šias sumas reikalauti pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Be to, skundžiamo patvarkymo turinyje yra aiškiai nurodyta, jog vykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne piniginių lėšų išieškojimas. Duomenų, kad skundžiamu patvarkymu antstolis siekė pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo lėšų, byloje nėra. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo turto gali būti apribota daugiau, negu to reikia išieškotinai sumai padengti, nes skundžiamame patvarkyme aiškiai nurodytas apribojimų mastas – 329 249,62 Eur;
7.4. suinteresuotas asmuo V. K. prašo priteisti jam iš pareiškėjo (skolininko) 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į pareiškėjo (skolininko) ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš pareiškėjo, tačiau, įvertinęs parengto atsiliepimo turinį (motyvai iš esmės tapatūs antstolio patvarkyme nurodytiems argumentams), byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, nusprendė prašomas atlyginti išlaidas sumažinti iki 400 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti antstolio 2020 m. gruodžio 21 d. antstolio patvarkymą Nr. S1-87910 dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio vykdomojoje byloje Nr. 0157/20/03131. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733–743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, tačiau antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išieškojimo nevykdo, o tik areštuoja teismo nutartyje nurodytą skolininko turtą. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad patvarkymas grindžiamas būtent nurodytomis teisės normomis, t. y. 733–743 straipsniais;
8.2. išieškojimas iš darbo užmokesčio yra priverstinio vykdymo priemonė. CPK 624 straipsnyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai; priverstinio vykdymo priemonės yra: išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų. Šiuo atveju, vykdomasis dokumentas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo, o teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto, todėl priverstinio vykdymo priemonės – išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, antstolis neturėjo teisės pradėti. Pagal vykdomą teismo nutartį, antstolis galėjo tik areštuoti skolininko turtą. Pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolis pradėjo išieškojimą iš darbo užmokesčio, nepagrįsta, nes toks įrodymas yra pats patvarkymas dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio;
8.3. CPK 675 straipsnyje įtvirtinta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Tuo atveju, kai teismo nutartimi areštuojamas viešame registre įregistruotas turtas ir taikomas vien draudimas disponuoti šiuo turtu, teismo nutarties dėl turto arešto įvykdymui pakanka įregistruoti areštą turto arešto aktų registre;
8.4. antstolis savo veikloje taip pat privalo vadovautis ir Teisingumo ministro patvirtintomis Sprendimų vykdymo instrukcijomis, kurių nuostatos, priimant patvarkymą, taip pat buvo pažeistos. Instrukcijų 32–33 punktuose nurodyta, jog vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis skolininko turtą, įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, ir turtines teises aprašo ir turto aprašą į Turto arešto aktų registrą pateikia elektroniniu būdu, naudodamas Duomenų teikimo Turto arešto aktų registrui programą. Jeigu taikant laikinąsias apsaugos priemones aprašomos piniginės lėšos kredito įstaigos sąskaitoje, Turto arešto aktų registras duomenis apie lėšų areštą automatiniu būdu perduoda į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. Pirminį teismo nutartimi areštuoto turto duomenų patikslinimą antstolis atlieka per 14 dienų nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo vykdyti. Jeigu per šį terminą antstolis neranda skolininko turto visiems reikalavimams, nurodytiems teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinti, vėliau, suradęs kitą skolininko turtą, antstolis surašo naują turto aprašą. Šis aprašas papildo pirminį turto aprašą;
8.5. šiuo atveju joks turto aprašas nebuvo sudarytas, tokio dokumento nėra (pareiškėjas jo neturi), yra priimtas patvarkymas dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio. Patvarkymas nėra grindžiamas CPK 675 straipsnio, 677 straipsnio pagrindais, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad patvarkymas yra teisėtas. Antstolio veiksmai – patvarkymas, nurodant nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytą reikalavimo sumą išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio, neatitinka teisėtumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų, pažeidžia skolininko teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
9. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
11. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. CPK 586 straipsnis numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis CPK 584 straipsniu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas dokumentas.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4321-864/2020, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko D. K. turtui trečios eilės išieškotojo V. K. 329 249,62 Eur reikalavimui užtikrinti (vykdomoji byla Nr. 0157/20/03131). Antstolis 2020 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr. S-20-157-31009 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2020 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. S-20-157-31078, skirtu piniginių lėšų apribojimo sistemai, nurodė nutraukti 329249,62 Eur piniginių lėšų išmokėjimą D. K.; 2020 m. gruodžio 21 d. surašė pareiškėjo turto aprašą; 2020 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. S1-87906 nurodė pareiškėjui pateikti informaciją apie turimą turtą; 2020 m. gruodžio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-87908 dėl turto aprašo bei areštuoto turto įkainojimo.
15. Vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis nenustatė pareiškėjui priklausančio turto, kurio vertė būtų pakankama išieškotojo reikalavimui užtikrinti, todėl 2020 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. S1-87910 dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio įpareigojo pareiškėjo darbovietę (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar jam prilygtinų išmokų bei davinių sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA; jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus, iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuoti proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams – ne daugiau kaip 30 proc.; išskaičiuotas sumas saugoti iki atskiro antstolio nurodymo.
16. Apelianto teigimu, antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesilaikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Apeliantas nurodo, jog antstolis neturėjo teisės 2020 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. S1-87910 įpareigoti jo darbdavio iš apelianto darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išskaičiuoti patvarkyme nurodytas sumas, nes nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Apelianto teigimu, skundžiamas antstolio patvarkymas neatitinka teisėtumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų, iš esmės pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
17. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-1325-864/2021, pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo, tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo V. K. ieškinio reikalavimų užtikrinimui (neviršijant 329 249,62 Eur sumos) areštavo atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, - pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui, mokesčiams sumokėti. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-194-516/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis palikta nepakeista.
18. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo areštuotas ne tik atsakovo nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, esančios atsakovo bankų ir / ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, bet ir turtinės teisės. Remiantis CPK 749 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, skolininko turtinių teisių areštas, be kita ko, apima draudimą skolininkui priimti reikalavimo, kylančio iš areštuotos turtinės teisės (o tokia yra ir teisė gauti darbo užmokestį), įvykdymą. Taigi antstolio patvarkymas, kuriuo apelianto darbdavys įpareigotas išskaičiuoti (ir nepervesti apeliantui) tam tikrų darbo užmokesčio sumų, iš esmės reiškia apelianto turtinių teisių arešto, kurį pritaikė Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi, vykdymą. Ginčijamu patvarkymu antstolis įpareigojo apelianto darbdavį išskaičiuoti ne visas apeliantui priklausančias sumas (neviršijant laikinųjų apsaugos priemonių masto), o tik tam tikrą jų dalį, taigi apelianto teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami.
19. Apeliantas taip pat nurodo, jog antstolis, apribodamas pareiškėjo darbo užmokestį ir nurodydamas jį pervesti, atliko išieškojimo veiksmus, kurie, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra negalimi. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Svarbu teisiškai atskirti antstolio veiksmus, kuriuos jis turi atlikti taikydamas turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, ir veiksmus, kuriuos jis atlieka vykdydamas galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės. Tarp šalių kilęs ginčas galutinai išsprendžiamas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir tik tokio galutinio sprendimo pagrindu patenkinus reikalavimus, kurie yra užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, antstolio patvarkymu piniginės lėšos galėtų būti pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą ir antstolis jas pervestų išieškotojui. Tuo tarpu vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis tik suranda areštuojamą turtą ir jį aprašo CPK 677 straipsnyje numatyta tvarka (CPK 147 straipsnio 6 dalis, CPK 675 straipsnio 3 dalis), bet neturi teisės reikalauti pervesti areštuotų lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą. Jei teismo sprendimu ieškinio reikalavimai atmetami, antstolio patvarkymu taikyti minėti apribojimai skolininkui disponuoti piniginėmis lėšomis panaikinami.
20. Nagrinėjamu atveju skundžiamu patvarkymu antstolis neįpareigojo apelianto darbdavio išskaičiuotas darbo užmokesčio sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, o įpareigojo jas saugoti iki atskiro antstolio nurodymo, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, jokių išieškojimo iš apelianto darbo užmokesčio veiksmų antstolis neatliko. Be to, skundžiamo patvarkymo turinyje yra aiškiai nurodyta, jog vykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne piniginių lėšų išieškojimas. Duomenų, kad skundžiamu patvarkymu antstolis siekė pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo lėšų, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad skundžiamame patvarkyme nurodytos teisės normos, reglamentuojančios piniginių sumų išieškojimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad antstolis skundžiamu patvarkymu pradėjo priverstinio išieškojimo procedūrą iš pareiškėjo darbo užmokesčio, juo labiau, kad pagal CPK 152 straipsnio 6 dalį, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.