- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- 2-665-860/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00015-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- R. M.
- Išvadą teikia
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
- Kategorijos
- 2.5.1.2Prievolių atsiradimas
sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovei Daivai Norkeliūnaitei, atsakovui R. M., išvadą teikiančios institucijos - Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atstovei Giedrei Devetinaitei – Puzarienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. M., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2- 6), kuriuo prašo iš atsakovo R. M. priteisti 257,95 Eur skolos, 14,57 Eur materialinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją namui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Pastatas). Pastate esančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui R. M.. Šilumos energija atsakovui priklausančioms patalpoms nebuvo tiekiama, tačiau Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis numato, kad buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, todėl atsakovui paskaičiuoti mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą. Šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams taikomos CK normos ir specialiosios, t.y. būtent šilumos energijos pirkimą - pardavimą reglamentuojančios teisės normos - LR Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai aktai: Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau - Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtintas Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau - Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių standartinės sąlygos), taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad Pastate yra šildomos bendro naudojimo patalpos, kurios yra šio Pastato butų (patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė, atsakovui atsirado prievolė kas mėnesį proporcingai savo daliai mokėti mokesčius už Pastate suvartotą šilumos energiją teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal LR šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų (pastatų įvade įrengto šilumos skaitiklio) rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Atsakovas laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2015-11-30 savo prievolės tinkamai nevykdė, nors šilumos tiekėjas kas mėnesį pateikdavo sąskaitas. Todėl šiuo laikotarpiu susidarė 257,95 Eur skola už šilumos energiją bendrosioms reikmėms. Pastato visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį. Pastate suvartotas šilumos kiekis Pastato savininkams skirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą metodą Nr. 4 (toliau - Metodas Nr. 4) ir 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 (toliau - Metodas Nr. 5). Metodas Nr. 5 taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Pagal šio metodo nuostatas iš Pastatui šildyti suvartoto šilumos kiekio išskiriamas šilumos kiekis, sunaudotas namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kuris paskirstomas (išdalinamas) visiems butų (patalpų) savininkams proporcingai butų (patalpų) plotui, kaip numatyta 5.1 ir 5.1.1 punktuose. t.y. neatsižvelgiant į patalpos padėtį pastate ir kitus faktorius. Gyvenamojo namo, esančio Savanorių pr. 65, Vilniuje, laiptinės yra bendrojo naudojimo patalpos ir yra bendroji dalinė namo savininkų nuosavybė. Nurodo, kad atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, negali būti atleistas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju - namo laiptines, nes atsakovas nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojas. Remdamasi teismų praktika nurodė, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Atkreipė dėmesį, kad bendrųjų namo objektų ir tinklų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendrasavininkų prievole šią nuosavybę išlaikyti, todėl atsakovas privalo mokėti už šilumos energiją, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms išlaikyti, nes tai padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Nurodė, kad atsakovui siuntė pretenziją dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas neatsiskaitė. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1239-340/2015 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-280-494/2014 išaiškinimai vertinami kaip prejudiciniai faktai ir šioje byloje, kurioje dalyvauja tas pats asmuo - R. M., dėl tų pačių Patalpų ir mokesčio skaičiavimo. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją, ieškovas paskaičiavo atsakovui 5 proc. dydžio materialiąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-12-30, kurios sudaro 14,57 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime (b. l. 50-51) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodo, kad šilumos energija atsakovui priklausančioms patalpoms nebuvo tiekiama, tad ieškovas pats patvirtina, jog atsakovas negauna šilumos energijos, todėl nekyla pagrindas mokėti ar skolai susidaryti, ieškinys ir sąskaitos neturi teisinio bei faktinio pagrindo. Nurodo, kad atsakovas ir ieškovas nėra sudarę sutarties, atsakovui nėra būtinybės vartoti šilumą ir jis šilumos nevartoja. Tačiau kadangi ieškovas ieškinį grindžia vieša Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartimi, tai reiškia, kad pats ieškovas privalo pirmiau įvykdyti jam kylančias pareigas ir jam keliamus reikalavimus, tačiau tokių neįvykdė. Ieškovas, reikšdamas tokius reikalavimus, privalo įrodyti, kad tokias sutartis vykdo tinkamai, sąžiningai ir laiku, nurodyti pagrindą sutarties sudarymui, bet ieškovas apie sutarties tinkamą vykdymą ir kitų įrodymų nepateikė; nėra jokių faktinių įrodymų apie energijos tiekimą ar sutarties sudarymą bei puikiai žino, kad atsakovas neturi šilumos įrenginių, taigi net nėra galimybės energiją patiekti. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1239-340/2015 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-280-494/2014 išaiškinimai vertinami kaip prejudiciniai faktai ir šioje byloje, tačiau šis ieškovo argumentas visiškai nepagrįstas ir nesutiktina todėl, kad ankstesnėje ir šioje byloje nesutampa laikotarpiai, tarp šalių rašytinės ar žodinės sutarties nėra sudarytos, pasikeitė įstatymai ir kiti teisės aktai, akivaizdžiai pasikeitė aplinkybės ir faktinė situacija, todėl prejudiciniais faktais nelaikytini ir nevertintini naujai keliamiems reikalavimams. Ieškovas daro nuorodą į DNSBĮ, tačiau įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad ieškovas neturi teisės rinkti mokesčių už bendro naudojimo objektą ir už pastato išlaikymą, todėl ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimą atsakovui ir negali būti ieškovu. Nurodo, kad nesutinka dėl 14,57 Eur palūkanų priteisimo, kadangi ieškovas sąskaitų jam nesiuntė, jis jų negavo, apie siuntų siuntimą / gavimą ieškovas įrodymų nepateikė, paskaičiavimo už palūkanas irgi negavo, todėl nesant tokių dokumentų nespręstinas ir atmestinas ieškovo prašymas dėl palūkanų priteisimo. Mano, kad ieškovas siekia tik nepagrįstai, neteisėtai praturtėti, ieškinio reikalavimas visiškai nepagrįstas, neteisėtas, todėl ieškinys atmestinas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė teismui išvadą (b. l. 89-91).
Išvadoje nurodė, kad, kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 (toliau - Taisyklės), 29.2.4 papunktyje numatyta, kad, kai šilumos pirkimo - pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo - vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Metodas Nr. 4 (Taisyklių 1 priedo 61 p.). Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Metodas Nr. 4 (Taisyklių 1 priedo 61 p.) kartu su Metodu Nr. 5 (Taisyklių 1 priedo 60 p.). Todėl, kol gyventojai nepasirinko kitaip, šilumos paskirstymui name, esančiame Savanorių pr. 65, Vilniuje, turi būti taikomas labiausiai namo šildymo ypatumus atitinkantis šilumos paskirstymo metodas, šiuo atveju tai yra Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5. Metodo Nr. 5 1.4 papunktyje įtvirtinta, kad šis paskirstymo metodas gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Metodo Nr. 5 1.5 papunktyje nustatyta, kad Metodas Nr. 5 yra taikomas ir tais atvejais, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra ir nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Todėl name esant patalpų, kurios yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos arba patalpų, kurios niekada nebuvo prie šios sistemos prijungtos, šilumos tiekėjo sprendimas taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, pagal kurį dalis bendrosioms patalpoms suvartotos šilumos priskiriama ir tiems gyventojams, kurių patalpos nėra šildomos iš centralizuotai tiekiamos šilumos, yra teisėtas ir pagrįstas. Bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Pažymėtina, jog kaip ir teigia ieškovas, šilumos bendrojo naudojimo patalpoms paskirstymo pagrindai yra įtvirtinti Civiliniame kodekse bei Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje. Atsijungęs nuo centralizuotai tiekiamos šilumos buto savininkas arba patalpų, kurios niekada nebuvo šildomos, savininkas apmoka ir prižiūri jam, kaip pastato bendrasavininkui, priklausantį daugiabutį namą ir jame esančias inžinerines sistemas. Daugiabučio namo suvartota šiluminė energija yra solidariai paskirstoma visiems namo savininkams pagal pasirinktą Komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kuriam priklauso patalpos name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat yra namo bendrasavininkas, jis privalo apmokėti jam priskirtą šilumos dalį už bendrų patalpų šildymą, nepaisant to, kad jam priklauso negyvenamos patalpos ir kaip jos yra šildomos ar visai nešildomos. Daro išvadą, kad atsakovas privalo mokėti ir už bendrųjų patalpų šildymą tol, kol jis yra daugiabučio namo bendrasavininkas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį visiškai palaikė, prašė tenkinti pilnai. Iš esmės nurodė analogiškus motyvus kaip ir ieškinyje. Papildomai pažymėjo, kad minėtame name suvartojamai šilumos energijai apskaičiuoti taikomi Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5. Namo gyventojai, nesutikdami su taikomais metodais, gali kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl kito metodo jų namui taikymo. Į namą patenkanti šilumos energija yra apskaitoma pagal įvado rodmenis; bendro naudojimo patalpose esantys radiatoriai nekeičia esmės. Pažymėjo, kad name buvo atliktas paprastas remontas, o ne jo rekonstrukcija, kaip klaidingai nurodo atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė savo atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paminėjo, kad pats ieškovas sutiko, kad jo negyvenamosioms patalpoms šildymas nėra teikiamas. Pažymėjo, kad niekas nėra ištyręs faktinės namo situacijos, ar bendrojo naudojimo objektai yra šildomi.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė pažymėjo, kad ieškovas teisingai skaičiuoja mokesčius už bendrojo naudojimo objektų šildymą ir atsakovas, kaip daugiabučio namo bendrasavininkas, turi pareigą mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, nepriklausomai nuo to, kad jam nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosios patalpoms šildymas nėra tiekiamas. Bendras patalpų plotas apskaičiuojant šildymo mokesčius nėra svarbus. Papildomai pažymėjo, kad gyventojai į komisiją dėl kito metodo taikymo nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl ginčo
1. Bylos duomenimis nustatyta, kad negyvenamoji patalpa - slėptuvė, unikalus Nr. 105-9017-(duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., nuosavybės teise priklauso atsakovui R. M. (b. l. 12). Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra minėtos negyvenamosios patalpos, priklausančios atsakovui R. M.. Šilumos energija atsakovui priklausančioms negyvenamosios patalpoms nebuvo tiekiama, tačiau ieškovas paskaičiavo atsakovui mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą. Ieškovas laikotarpiu 2013-10-31 – 2015-11-30 išrašė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras už bendro naudojimo patalpų šildymą (b. l. 14-29). Iš mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad už laikotarpiu 2013-10-01 iki 2015-11-30 ieškovo teiktas paslaugas (bendrojo naudojimo patalpų šildymą; šilumos pardavimo mokestį) susidarė 257,95 Eur skola (b. l. 8-10). Už prievolės laiku atsiskaityti už šilumos energiją nevykdymą ieškovas už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-12-30 paskaičiavo atsakovui 5 proc. dydžio materialiąsias palūkanas – 14,57 Eur (b. l. b. l. 63). Ieškovas 2015-09-03 siuntė pretenziją dėl skolos apmokėjimo Nr. 012-02-18009R atsakovui (b. l. 13, 64), kuri 2015-09-05 įteikta asmeniškai atsakovui R. M. (b. l. 65-66). Tačiau atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs susidariusio įsiskolinimo ieškovui.
2. Atsakovas su prašoma priteisti skola nesutinka, pirmiausia, dėl to, kad jo turimos patalpos nėra šildomos. Taip pat atsakovas nurodo, kad nėra sudaręs su ieškovu jokios rašytinės sutarties dėl šilumos energijos tiekimo, jam būtinybės vartoti šilumą nėra, jis jos nevartoja. Nurodo, kad nėra gavęs jokių sąskaitų, byloje apie sąskaitų siuntimą / gavimą ieškovas įrodymų nepateikė. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad minėtame pastate yra šildomos bendro naudojimo patalpos ir pan.
Tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka; ieškovas tinkamai skaičiuoja mokestį už bendrų patalpų šildymą.
3. LR CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.); pagal CK 4.86 straipsnio 1 dalį bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.
P. Š. ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Pagal minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
4. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ką taip pat patvirtino ieškovo atstovė ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atstovė teismo posėdžio metu, kad namui, adresu Savanorių pr. 65, Vilniuje, visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ suvartotą šilumos energiją paskirsto pagal namo šildymo sistemą bei įrengtus apskaitos prietaisus labiausiai atitinkantį metodą – Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą metodą Nr. 4, kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu Nr. O3-41. V. M. Nr. 5 yra išskiriamas šilumos kiekis, name suvartotas bendrų patalpų šildymui.
Pažymėtina, kad šios aplinkybės jau yra nustatytos išnagrinėtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-280-494/2014, pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. M., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Minėtoje byloje reikalavimo pagrindas priteisti susidariusį įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-04-30, už tiektą šilumos energiją bei atsakovui priskirtą bendrojo naudojimo patalpų šildymą namui, adresu Savanorių pr. 65, Vilniuje, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, buvo toks pat kaip ir šioje byloje (atkreiptinas dėmesys, kad skiriasi tik skolos susidarymo laikotarpis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-23 sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-280-494/2014, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs (Vilniaus apygardos teismas 2015-07-23 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą), turi prejudicinį ryšį su šia nagrinėjama byla (LR (duomenys neskelbtini) str.).
5. Ieškovo atstovės ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atstovės paaiškinimais ir ieškovo į bylą pateiktais dokumentais: mokesčių apskaičiavimo pažyma laikotarpiu 2013-10-01 – 2015-11-30 (b. l. 8-10), atsakovui siųstomis PVM sąskaitos – faktūros (b. l. 14-29), Savanorių pr. 65 namo šilumos punkte įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenų lentele (b. l. 61), Savanorių pr. 65 2013-10 – 2015-11 šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų šildymui / bendrosioms reikmėms apskaičiavimu (b. l. 62), palūkanų paskaičiavimo lentele (b. l. 63), 2012-10-11 ir 2014-09-11 šilumos skaitiklio patikrų sertifikatų Nr. 1208698 ir Nr. 1643088 kopijomis (b. l. 80, 83), 2012-10-23 ir 2014-09-25 UAB „Vilniaus energijos“ šilumos ir papildymo skaitiklių nuėmimo patikrai aktais (b. l. 81, 84), 2012-10-23 ir 2014-09-25 UAB „Vilniaus energija“ šilumos ir papildomų skaitiklių priėmimo – perdavimo į eksploataciją ir saugojimui aktais (b. l. 82, 85), 2016-02-29 daugiabučio gyvenamojo namo Savanorių pr. 65 bendrijos pranešimu, kuriame nurodyta, kad gyvenamajame name Savanorių pr. 65 yra šešios laiptinės; kiekvienoje laiptinėje įrengta po vieną veikiantį šildymo radiatorių (b. l. 86), nustatyta, kad ieškovas teikia šilumos energiją namui, esančiam Savanorių pr. 65, Vilniuje, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimais patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, šiuo atveju Metodu Nr. 4 ir Metodu Nr. 5, ir jų taikymo taisyklėmis; tinkamai apskaičiavo už atsakovui tenkančio bendrojo naudojimo objektams skirtą šilumos energijos dalį susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui susidariusio įsiskolinimo.
6. Atsakovo argumentas, kad jis nebuvo sudaręs rašytinės sutarties su ieškovu dėl šilumos energijos tiekimo, tad jam nekyla jokia pareiga dėl tokios energijos apmokėjimo, atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas. Visų pirma, atsakovui buvo siūloma sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį dėl negyvenamosios paskirties patalpų (b. l. 59), tačiau atsakovas sudaryti sutartį atsisakė (b. l. 60). Atsakovui prievolė mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą proporcingai turimai nuosavybės daliai kyla iš įstatymų, t.y. CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio ir kt. Atsakovas nėra atleidžiamas nuo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo patalpų išlaikymo, kurios yra butų ar kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.
Atsakovas taip pat nurodo, kad jis nėra gavęs jokių ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Teismas pažymi, kad atsakovo, kaip atsakingo daugiabučio namo gyventojo ir / ar vartotojo, pareiga yra domėtis ir pranešti, šiuo atveju ieškovui, jei jis negauna sąskaitos iki einamojo mėnesio 15 dienos. Be to, atsakovas pateiktas sąskaitas taip pat gali peržiūrėti UAB „Vilniaus energija“ interneto svetainėje, prisijungęs prie el. aptarnavimo centro. Pažymėtina, kad atsakovas 2012-04-12 jau buvo prisijungęs prie savo paskyros. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad atsakovas nėra pareiškęs ieškovui jokių pretenzijų dėl negaunamų sąskaitų.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo ieškiniu, dar nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog minėtame pastate yra šildomos bendro naudojimo patalpos bei nurodė, kad yra būtina atlikti faktinę namo patikrą. Tam jis pateikė 2016-03-16 aktą, pasirašytą statybų eksperto Ž. M.; aktu buvo nustatinėjama, ar daugiabučiame name, adresu Savanorių pr. 65, Vilniuje, bendro naudojimo patalpose yra šildymo sistemos prietaisai (radiatoriai), ar jie tinkamai sumontuoti ir ar jie veikia tinkamai. Tačiau ieškovo pateiktas minėtas aktas (b.l. 99 - 101) vertintinas kritiškai. Visų pirma, jis neatitinka įrodymams keliamų formos reikalavimų ((duomenys neskelbtini) str.). Antra, teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad šį aktą surašė UAB „Statybų ekspertas“ darbuotojas Ž. M.; taip pat atsakovas pripažino, kad jis (atsakovas) yra minėtos įmonės vadovas. Taigi, šio asmens (Ž. M.) akivaizdus suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, atsakovas R. M. teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, ar aktą surašęs asmuo (Ž. M.) yra jo giminaitis, apskritai ar jis turi teisę tokio pobūdžio aktus sudarinėti ir pan.; atsakovas teisinosi, kad turi pasižiūrėti darbuotojų sąrašą, išsiaiškinti kas tai per darbuotojas ir pan. Nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovo R. M. vadovaujamoje UAB „Statybų ekspertas“ dirba tik keli asmenys. Tad akivaizdu, kad pats atsakovas, nepateikdamas teismui prašomos informacijos, yra nesąžiningas. Trečia, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad Ž. M. būtų įtrauktas į ekspertų sąrašus ar kad jam būtų suteikti įgaliojimai sudarinėti tokius aktus, nepateikti Ž. M. kvalifikaciją įrodantys dokumentai ((duomenys neskelbtini) str.). Ketvirta, ieškovas 2016-02-29 pateikė teismui daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Savanorių pr. 65, Vilniuje, bendrijos pranešimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamajame name Savanorių pr. 65 yra šešios laiptinės; kiekvienoje laiptinėje įrengta po vieną veikiantį šildymo radiatorių. Kita vertus, bendrose patalpose radiatorių buvimas, ar jų nebuvimas neturi įtakos apskaičiuojamam mokesčiui. Visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį, o vadovaujantis Metodu Nr. 5 yra išskiriamas šilumos kiekis, name suvartotas bendrų patalpų šildymui, kuris proporcingai padalijamas bendrasavininkiams, nepriklausomai nuo to, ar jų turimos patalpos yra šildomos, ar ne.
Kiti atsakovo nurodomi argumentai yra teisiškai nereikšmingi, tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.
7. Atsižvelgiant į išdėstytą, daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkai privalo dalyvauti tvarkant ir prižiūrint bendrojo naudojimo objektus, apmokėti išlaidas jiems išlaikyti ir išsaugoti, kaip ir apmokėti jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos. Taigi, atsakovas, nepriklausomai nuo to, kad jo negyvenamosioms patalpoms nėra tiekiama šilumos energija, tačiau kaip ir kiti namo butų (patalpų) savininkai būdamas daugiabučio namo bendrasavininku, turi tokias pačias pareigas išlaikyti ir rūpintis bendrojo naudojimo objektais.
8. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas R. M., nuosavybės teise valdantis negyvenamąsias patalpas – slėptuvę, esančias Savanorių pr. 65, Vilniuje, turi pareigą apmokėti ir jam priskirtą šilumos dalį už bendrų patalpų šildymą, todėl ieškovui iš atsakovo už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2015-11-30 priteistina 257,95 Eur skola už šilumos energiją bendrosioms reikmėms (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.256 str., 6.383 - 6.391 str.).
9. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 14,57 Eur materialiųjų palūkanų. Atsakovui nevykdant prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už bendrojo naudojimo objektams teikiamą šilumos energiją, iš jo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2015-12-30, t. y. 14,57 Eur (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.).
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
11. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 7), 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą (b. l. 41-43) ir 0,87 Eur už VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 44-45), iš viso 21,71 Eur (CPK 93 str. 1 d.).
12. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Vilniaus energija“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 257,95 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 95 ct) skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, 14,57 Eur (keturiolika eurų 57 ct) materialiųjų palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-01-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,71 Eur (dvidešimt vieną eurą 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, prijungtą civilinę bylą Nr. 2-280-494/2014 grąžinti į teismo raštinę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.