Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant E.Drungilaitei, L.Davenienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei L. U.,

atsakovui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija” ieškinį atsakovui R. M., institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Vilniaus energija” ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. M. 1119,52 Lt skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, 44,55 Lt materialiųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad UAB ,, Vilniaus energija‘‘ tiekia šilumos energiją pastatui adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), kuriame esančios 113,20 kv. m. negyvenamosios patalpos (slėptuvė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos) priklauso atsakovui nuosavybės teise. Atsakovui priklausančios Patalpoms nėra teikiamas šildymas iš centralizuotų sistemų, tačiau jam, kaip viso Pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkiui, tenka pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo santykiams taikomos CK normos ir specialiosios, t.y. būtent šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos – LR Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai aktai, t.y. LR Ūkio ministro įsakymu Nr.1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, o taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės.

Šilumos energija Pastate skirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) 2005-07-22 nutarimu Nr.O3-41 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr.5, kuris taikomas kartu su Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.O3-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr.4, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, siekiant nustatyti pastato bendro naudojimo patalpų šildymui paskirtą šilumos kiekio dalį, kuri vėliau yra paskirstoma bendraturčiams (patalpų savininkams) proporcingai savo daliai. Pažymėtina, jog šilumos tiekėjas, skirstydamas vartotojų bendrai suvartotą šilumos energiją daugiabučiuose namuose, privalo vadovautis ir skirstymui taikyti tik Komisijos patvirtintus arba vartotojų siūlomus su Komisija suderintus metodus (Komisijos 2004-11-11 nutarimo Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktas). Už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-04-30 už tiektą šilumos energiją bei atsakovui priskirtą bendro naudojimo patalpų šildymą susidarė 1119,52 Lt įsiskolinimas. Ieškovas 2013-02-04 pareiškė atsakovui pretenziją dėl skolos grąžinimo, bet atsakovas neatsiskaitė. Atsakovas, laiku nesumokėjęs už šilumos energiją, privalo mokėti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už šilumos energiją, kurią sumokėti praleistas terminas, bei paskaičiuotas 5 proc. dydžio materialiąsias metines palūkanas

už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2013-06-25, kas sudaro – 44,55 Lt ir atlyginti ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas - viso 77,90 Lt (72 Lt žyminis mokestis ir 5,90 Lt su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame bei ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais pagrindais (b.l.3-5, 41-44), nesutiko su atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai parodė, kad atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos nėra šildomos, patalpose nėra šildymo prietaisų, bet atsakovas kaip bendraturtis, turi mokėti už namo bendro naudojimo patalpų šildymą. Name yra įvadinis skaitiklis šilumos punkte, pastatas šildomas ir mokesčiai skaičiuojami pagal bendrą plotą. Skola apskaičiuota vadovaujantis Metodu Nr.4 ir Metodu Nr.5. Jeigu namo gyventojai bendru prašymu pasirinktų kitą skaičiavimo metodą, pateiktų duomenis apie kiekvienam priklausančių patalpų tūrį ir kreiptųsi į ieškovą, tai būtų parinktas kitas metodas, o jei vartotojai nepasirenka metodo, tai jį parenka ieškovas. Ieškovas skaičiuodamas už šildymą, vadovaujasi Registrų centras duomenimis apie savininkų turimų patalpų plotą, tuose duomenyse nėra nurodytas patalpų tūris. Prašoma priteisti skola yra už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-04-30, atsakovas nuo patalpų įsigijimo mokesčių nemokėjo. Patvirtina, kad su atsakovu rašytinės sutarties dėl paslaugų tiekimo sudaryta nebuvo, bet šiluma yra tiekiama konkliudentiniais veiksmais.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l.35), nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovui nėra tiekiamas šildymas iš centralizuotų sistemų, atsakovas šilumos energijos negauna ir nevartoja, nėra šilumos vartotojas, šias aplinkybes patvirtina pats ieškovas. Ieškovo paskaičiavimai nepagrįsti, jų pagrindu išrašytos sąskaitos-faktūros nepagrįstos, neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovas nori nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie sutarties sąlygų įvykdymą, užsakymo tinkamą priėmimą bei kitus įrodymus, kad ieškovas vykdė sutartyje numatytas sąlygas tinkamai ir sąžiningai. Ieškovas nėra atsakovo kreditorius. Prašo priteisti iš ieškovo atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė, palaikydama savo išvadoje nurodytus argumentus (b.l.67-69) nurodė, kad ieškovo paskaičiavimai yra teisingi vadovaujantis Metodu Nr.4 ir Metodu Nr. 5. Kadangi atsakovas yra atsijungęs, jis negauna sąskaitų už jo patalpas, bet gauna už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Nepaisant to, ar vartotojo patalpos yra šildomos ar šildomos kitais būdais, vartotojas privalo apmokėti bendrųjų patalpų šildymą, šis šilumos kiekis išskiriamas remiantis Metodu Nr. 5 ir atsakovui yra skaičiuojama pagal jo turimų patalpų plotą. Dėl atsakovo nurodytų argumentų, kad turi būti skaičiuojama pagal patalpų tūrį, tai Šilumos tiekimo taisyklės nustato vartotojų pareigą pateikti duomenis apie patalpų tūrį, be to, patalpų bendraturčiai turi patys kreiptis bendru prašymu ir patys pasirinkti skaičiavimo metodą. Mano, kad ieškovo paskaičiavimai teisingi, nes nagrinėjamu atveju, ieškovas proporcingai paskaičiuoja suvartotą šilumos kiekį, vadovaujantis duomenimis iš Registrų centras apie patalpų plotą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui R. M. nuosavybės teise (2011-07-04 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-07-11 Priėmimo-pardavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (2.14.1.8-TR2 pagrindu) priklauso 113,20 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos - slėptuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise patalpos VĮ Registrų centras įregistruotos nuo 2011-08-18, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). 2013-02-04 ieškovas raštu išsiuntė pretenziją atsakovui dėl skolos apmokėjimo (b.l. 11). Ieškovo pateiktos mokesčių už šilumos energiją paskaičiavimo pažyma, sąskaitos-faktūros, šilumos apskaitos rodmenys, duomenys apie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), esančių bendro naudojimo patalpų šildymą bei šio šildymo paskaičiavimui ieškovo taikomus Metodus Nr. 4 ir Nr.5, patvirtina ieškinio pagrįstumą bei ieškovo nurodomą skolos bei paskaičiuotų palūkanų dydį, t.y., kad atsakovas už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms sunaudotą šilumos energiją nuo 2011-10-01 iki 2013-04-30 yra skolingas ieškovui 1119,52 Lt, taip pat ieškovas atsakovui paskaičiavo už nesavalaikį atsiskaitymą 5 proc. materialiųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2013-06-25, kurios sudaro – 44,55 Lt (b.l. 6-8, 12-25, 45, 53 – 56, 86-140). Byloje taip pat nustatyta ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad atsakovui priklausančiose negyvenamosiose patalpose 113,20 kv. m bendro ploto, esančiose daugiabutyje name, šildomo ploto ir šildymo prietaisų nėra, kad daugiabučiame name yra šešios laiptinės, kad ieškovas ir atsakovas tarpusavyje nėra sudaręs sutarties dėl atsiskaitymo už šildymą.

Remiantis CK 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga; pagal CK 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, jog Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustato, jog tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Komisijos) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui; šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduojamų taikyti metodų; kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija; kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistema bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

taip pat Šilumos ūkio įstatymo 25 str. nustato, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šio įstatymo 29 str. 3 d. numato, jog tuomet, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys, tačiau šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį.

Kaip nustatyta byloje, o tai patvirtino tiek ieškovo atstovė, tiek institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovai, atsižvelgiant į tai, kad pastate – daugiabučiame name, kuriame yra atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos, dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra šildomos nuo centralizuoto šildymo sistemos, suvartotos šilumos paskirstymui namo butų (patalpų) savininkams turi būti taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (toliau – Metodas Nr.4), patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) 2005-05-05 nutarimu Nr.O3-19, kartu su komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr.O3-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.5 (toliau – Metodas Nr.5). Atkreiptinas dėmesys, jog Metodas Nr.4 gali būti taikomas, kai „visų daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai teikiama šiluma be individualios apskaitos“, tai numatyta šio metodo 1.5 p. Komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr.O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 p. taip pat nurodyta, jog „paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos; daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendro naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Metodas Nr.5 gali būti taikomas kartu su bet kuriuo komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisijos suderintu šilumos paskirstymo metodu, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra ir nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos ir/ar dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.), kaip nurodyta šio metodo 1.4 ir 1.5 p. p. Dėl aukščiau nurodytų šilumos paskirstymo reglamentavimo nuostatų name suvartoto šilumos kiekio paskirstymui negali būti taikomas tik metodas Nr.4. Tik šio vieno metodo taikymas pažeistų imperatyvias CK 4.76, 4.82 str. str., Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str. 3 d. teisės normas bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2,4 p., kuris nustato, kad „jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 4 kartu su šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo Metodu Nr.5“. Taikant nurodytus Metodą Nr.4 ir Metodą Nr.5 yra išskiriamas šilumos kiekis, sunaudotas namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti bendroms reikmėms, kuris skirstomas (išdalinamas) visiems namo butų (patalpų) savininkams proporcingai jų butų (patalpų) plotui, taikant koeficientą 0,10 (Metodo Nr.5 3.1 p.).

Atsakovas, nesutikdamas su aukščiau nurodytų Metodų taikymu, nepateikė įrodymų, kad šie metodai yra taikomi netinkamai. Jokių duomenų, kad paminėto daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams priklausančioms patalpoms (gyvenamosioms, negyvenamosioms) suvartoto šilumos kiekio paskirstymui yra taikomas kitoks nei aukščiau nurodyti Metodai, byloje nėra. Todėl atsakovo samprotavimai, kad ieškovas už tiekiamą pastatui šilumą turi skaičiuoti mokesčius remiantis daugiabučiame name esančių patalpų tūriu, yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 str. str.). Atkreiptinas dėmesys, jog Metodo Nr.5 3.3 p. pagrindu, pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis gali būti nustatoma šalių susitarimu, kas reiškia, jog remiantis Metodo Nr.5 nuostatomis, atsakovas turi galimybę apmokėjimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymo klausimą suderinti su daugiabučio namo bendraturčiais (CK 4.75 str. 1 d.).

Kaip jau buvo paminėta aukščiau, butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi, daugiabučio namo bendraturtis ne tik kaip šilumos vartotojas, tačiau ir kaip namo bendrasavininkas, privalo vykdyti savo pareigą dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Atsakovas, kaip ir kiekvieno buto (patalpų), esančių daugiabučiame name, Savanorių per. 65, Vilniuje, savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtis ir todėl yra atsakingas už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, priežiūrą ir išsaugojimą. Todėl atsakovas, nepriklausomai nuo to, jog jo negyvenamosioms patalpoms nėra tiekiama šilumos energija, kaip ir kiti namo butų (patalpų) savininkai, turi tokias pačias prievoles bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu. Atmestini atsakovo argumentai, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudaryta rašytinė sutartis dėl šilumos energijos tiekimo, kadangi laikytina, jog šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo - pardavimo sutartį nepriklausomai nuo to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis (CK 6.383 - 6.384 str. str.).

Taigi, atsakovas turi pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą/už šilumą bendroms reikmėms, todėl turi sumokėti ieškovui už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-04-30 1119,52 Lt skolą, 5 procentų dydžio materialias palūkanas už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2013-06-25 – 44,55 Lt, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38 str., 6.210 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 77,90 Lt ( 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 5,90 Lt išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu); taip pat valstybei iš atsakovo priteistina viso 32,29 Lt pašto išlaidų (CPK 79, 88, 93 str. str, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Vilniaus energija“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 1119,52 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniolika litų 52 ct.) skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, 44,55 Lt (keturiasdešimt keturis litus 55 ct.) materialiųjų metinių palūkanų, viso 1164,07 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus 7 ct.), 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-06-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 77,90 Lt (septyniasdešimt septynis litus 90 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. M., a.k(duomenys neskelbtini) 32,29 Lt (trisdešimt du litus 29 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė