Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, P. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: medicininio mirties liudijimo, gimimo liudijimo, notarų biuro pažymos, Kauno regioninio valstybės archyvo pažymos, VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, santuokos ir mirties liudijimų, gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas M. P. ( e. b. l. 17), o (duomenys neskelbtini) - mama M. J. P. (e. b. l. 7). M. P. ir M. J. P. nuo 1967 m. liepos 22 d. buvo registruotoje santuokoje (e. b. l. 16). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors butas buvo registruotas pareiškėjos motinos M. J. P. vardu, tačiau šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytina, kad sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis (e. b. l. 15). Po savo sutuoktinio mirties M. J. P. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma bei Kauno miesto 11-ojo notarų biuro pažyma (e. b. l. 11-12). Po M. J. P. mirties jos palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjas G. P. (e. b. l. 11).

Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo M. P. mirties jo motina M. J. P. iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t. y. ir toliau gyveno jiems su vyru bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius už butą, naudojosi vyro daiktais, baldais, buities apyvokos daiktais, turtu rūpinosi kaip savu. Šias aplinkybes patvirtina pateikti apmokėjimą už butui teikiamas paslaugas patvirtinantys įrodymai (e. b. l. 19-27).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, M. J. P. išreiškė savo valią priimti M. P. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sutuoktinė M. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.