Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. T-472-486/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-24
Bylos Nr.
T-472-486/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Nuteistasis
I. B.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. T-472-486/2023
Proceso Nr. 1-01-1-08540-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovui E. P., nuteistajai I. B., teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau ir – Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai I. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu I. B. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant per 1 metus ir 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (iki 2022 m. rugsėjo 30 d.), per visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Probacijos pabaiga 2023 m. kovo 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai I. B.. Teikimas motyvuojamas tuo, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. ji bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 446 straipsnio 4 dalį (važiavo be bilieto), skirta bauda, pateikė pasiaiškinimą, skirtas įspėjimas. Be to, priežiūros metu probuojamoji nevykdė pareigos atlyginti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, per visą laikotarpį atlygino tik dalį 635,97 eurų. Dėl aukščiau išdėstyto, teikimu prašoma panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir skirti laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovas prašė teikimą tenkinti. Paaiškino, kad probuojamoji turėjo atlyginti 1091,15 eurų iki 2023 m. kovo 1 d., bet sumokėta tik apie 600 eurų.

Teismo posėdžio metu nuteistoji I. B. nurodė, kad šiuo metu yra sumokėjusi jau 800 eurų, moka po 200 eurų per mėnesį. 2023 m. balandžio 15 d. sumokės jau likusią sumos dalį.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Paaiškino, kad iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji daro periodiškai įmokas ir didelė dalis žalos iš tiesų atlyginta jau.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 2 straipsnio 5 punkte, 30 straipsnyje, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio prie­mo­nių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pa­žeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pa­rei­gų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vyk­dyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Teismų praktikoje yra suformuota, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tai yra padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai vykdant paskirtą bausmę (2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1S-1755-498/2015). Vertinant ar yra pagrindas pasiųsti nuteistąjį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, turi būti visapusiškai įvertintas tiek padarytų kitų teisės pažeidimų pobūdis, tiek aprobuojamojo elgesys ir įpareigojimų vykdymas.

Iš nuteistosios asmens bylos matyti, kad Probacijos tarnyba I. B. elgesį kontroliuoja nuo 2021 m. balandžio 9 d. 2021 m. balandžio 20 d. ji buvo supažindinta su probacijos sąlygomis, teisėmis bei pareigomis, išaiškinta atsakomybė už skirtų įpareigojimų nevykdymą (asmens b. l. 21). Nuteistosios atžvilgiu bausmės vykdymo laikotarpiu nauji ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, „Sodra“ duomenimis ji dirba (asmens b. l. 65). Tačiau 2021 m. rugsėjo 2 d. bausta už važiavimą be bilieto, bauda sumokėta, pateikė pasiaiškinimą. Tačiau didžiausia problema buvo dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi atsižvelgiant į savo sunkią finansinę padėti buvo išmokėta tik nedidelė sumos dalis. Vėlgi, įvertinant, kad nuteistoji sugebėjo sumokėti dalį sumos bei pažadėjo toliau mokėti, todėl buvo pagrindas netenkinti ankstesnio Probacijos tarnybos teikimo, leidžiant jai toliau vykdyti savo įsipareigojimus, įpareigojant toliau vykdyti turtinę prievolę ir ją įvykdyti iki 2023-03-01. Šiuo metu matyti, kad nors Probacijos tarnyba vėl prašo bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti, tačiau akivaizdu, kad nuteistoji atlygina padarytą turtinę žalą dalimis, šiuo metu yra įmokėta 800 eurų, pasižadėjo iki 2023 m. balandžio 15 d. sumokėti likusią sumą.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Šiuo atveju teismas nemano esant pagrindo I. B. elgesį laikyti piktybišku bei įžvelgia jos elgesio pokyčius bei jo norą keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo I. B. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, todėl teikimas dėl I. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai I. B., gim. (duomenys neskelbtini), netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski