Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamiesiems M. G., G. K. ir L. P., nukentėjusiesiems K. S. ir M. K., nukentėjusiojo K. S. atstovams pagal įstatymą A. S. ir G. S., atstovui pagal pavedimą advokatui Algirdui Zakrasui, nukentėjusiojo M. K. atstovei pagal įstatymą A. M., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Lazdauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G., G. K. ir L. P. 2012 m. gegužės 19 d. apie 22.30 val. viešoje vietoje – ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčiniu įžūliu elgesiu, bendrais veiksmais, t. y. L. P. suėmus nukentėjusiajam K. S. už skruostų ir juos tampant kitų žmonių akivaizdoje, po to kumščiu suduodant nukentėjusiajam K. S. į veidą bei pargriaunant jį ant žemės, bendrai spardydami kojomis ir suduodami 3 kartus į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam K. S. sužalojimus: galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimą ir kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą viršutinėje lūpos gleivinėje, juosmens sumušimą, sukėlusį lokalų skausmingumą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą; G. K. spiriant nukentėjusiajam M. K. 1-2 kartus į pilvo sritį, G. K. ir M. G. kumščiu suduodant nenustatytą skaičių smūgių M. K. į veidą, sukėlė nukentėjusiajam M. K. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. G. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jo draugei L. Ž. kažkas rašė grasinančio pobūdžio SMS pranešimus iš R. S. telefono, o po to – iš nežinomo telefono. R. S. pasakė, jog telefoną buvo paėmę kažkas iš jos draugų. Po to kažkas paskambino, liepė atvažiuoti. M. G., atsiliepęs telefonu, pasakė, jog atvažiuoja. Tuomet kažkoks vaikinas, su kuriuo kalbėjo M. G., pasakė, kad jei atvažiuos, tai nebeišvažiuos. Į telefonu nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) važiavo jis (M. G.), L. Ž., M. U. ir G. K.. L. P. paėmė prie „Dakaro“. M. G. ketinimo muštis neturėjo, važiavo norėdamas viską išsiaiškinti. Nuvykę prie (duomenys neskelbtini) namo, ėjo į kiemą. Eidami pamatė grupę jaunuolių. Jaunuoliai – 3 vaikinai ir 4 merginos – stovėjo prie automobilio „Passat“. L. P. pavadino juos vaikais. Vieną iš vaikinų, stovėjusių prie automobilio, pažino ir pakvietė prieiti. Vaikinui priėjus, L. P. patampė jam už skruostų. Kai L. P. vaikiną paleido, pamatė iš kitos pusės ateinančius 3-4 vaikinus su pagaliais. M. G. ir jo draugai pradėjo bėgti. Jis (M. G.) su G. K. bėgo už namo, M. U., L. P. ir L. Ž. – prie automobilio. G. K. sulaikė 2 vaikinai; vienas iš jų, vardu Romanas (R. J.), pagaliu sudavė G. K.; šis nuo smūgio buvo parkritęs. Tuomet M. G. atplėšė jį nuo G. K., stumdamas alkūne. Be to, M. G. vienam iš užpuolikų, kuris norėjo jį sulaikyti, sudavė 1 smūgį į petį. Ar sudavė smūgius nukentėjusiesiems K. S. ir M. K., neprisimena. Gali būti, kad vienam iš jų ir sudavė, bet tikrai ne abiems. Nukentėjusiesiems nespyrė. Ar draugai spyrė, nematė. Pripažįsta tik nustūmęs G. K. laikiusį vaikiną ir sudavęs 1 smūgį į petį tam vaikinui, kuris mėgino sulaikyti M. G.. Kažkurį vaikiną (gali būti, kad nukentėjusįjį) laikė suėmęs už atlapų ir klausė, ar tai jis rašė SMS pranešimus. Vaikinukas neatsakė, parkrito ant žemės gal dėl to, kad M. G. jį stumtelėjo, norėdamas pabėgti. Iš (duomenys neskelbtini) g. M. G. su draugais nuvažiavo prie „Dakaro“. Netrukus vėl prasidėjo skambučiai į L. Ž. telefoną. L. Ž. perdavė telefoną L. P.. Skambinantysis pasakė, kad jie, neva, sumušė kelis vaikinus, todėl būtina susitikti ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Susitarė, kad susitiks Dubijos g., netoli „Lukoilo“ degalinės. Į Dubijos g. nuvažiavo jis (M. G.), L. P., L. Ž. ir M. U.. Privažiavo du automobiliai, vienas iš jų – minivenas „Opel Sintra“, kuriame sėdėjo 3 vyriškiai; antrajame automobilyje – du vyriškiai. Vienas iš atvažiavusių vyriškių buvo (duomenys neskelbtini) g. buvusio vaikino tėvas. Romanas (R. J.) apkaltino juos (M. G. ir jo draugus) sumušimu, mėgino iš M. U. atimti telefoną, auksinę grandinėlę; nusivedęs atokiau, sudavė M. U., nuskeldamas dantį. Po to dviem automobiliais atvykę vyriškiai išvažiavo. Išankstinio sumanymo sumušti (duomenys neskelbtini) g. buvusius vaikinus neturėjo, ten važiavo išsiaiškinti dėl grasinančio turinio SMS pranešimų. Į policiją nesikreipė, galvojo, jog išsiaiškins viską patys. Suprato, kad vieta, į kurią atvyko, yra vieša, aplinkui buvo namų. Pašalinių asmenų ten nematė; kilo triukšmas. Su Ligonių kasų pareikštu ieškiniu sutinka. Su ieškiniu dėl neturtinės žalos ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo nesutinka. Jo nuomone, reikalaujama atlyginti neturtinės žalos suma per didelė; neturtinė žala turėtų būti įvertinta 2 000 Lt. Į (duomenys neskelbtini) g. važiavo išgėręs butelį alaus. Kas rašė SMS pranešimus, nepavyko išsiaiškinti. Apie tai, jog kažkas kažko nepakvietė į gimtadienį, kalbos nebuvo.

Kaltinamasis L. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. gegužės 19 d. kažkuris iš draugų jam paskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti išsiaiškinti, nes dėl gimtadienio susipyko merginos. Kaip suprato, viena iš tų merginų, kurios susipyko, buvo M. G. mergina L. Ž.. Ji vėliau jam rodė gautus SMS pranešimus. Važiavo jis (L. P.), M. G., G. K. ir L. Ž.. Pasiūlė važiuoti M. G.. Važiuodamas, paėmė iš L. Ž. telefoną ir kalbėjosi su R. S.. Ji pasakė atvažiuoti, minėjo, kad jokių muštynių nebus. Jis telefonu paprašė nebesipykti. Buvo blaivus. Kai atvyko į vietą, jam atsirišo bato raištelis. Rišdamasis pamatė, kad jo draugai stumdosi su kitais jaunuoliais. Pribėgęs, atitraukė draugus nuo kitų jaunuolių. Tarp jų pamatė pažįstamą Arną (M.). Pasakė, kad reikia viską baigti; nestipriai suėmė K. S. už skruostų ir pasakė: „Nereikia tų vaikų mušti“. Kai patraukė rankas, kuriomis buvo suėmęs K. S. skruostus, kažkokia moteris pradėjo šaukti, jog kviestų policiją. K. S. nespyrė ir smūgių jam nesudavė. Ar jis buvo nukritęs, nematė. Ką tuo metu veikė M. G. ir G. K., nematė. Jam einant prie automobilio, pro jį prabėgo R. J. su pagaliu ir kiti vaikinai. Automobilyje matė, kad G. K. buvo susiėmęs už kojų, nugaros. Vykdamas į (duomenys neskelbtini) g., tikslo muštis neturėjo. Su Ligonių kasų ieškiniu sutinka, dėl 10 000 Lt neturtinės žalos ir advokato išlaidų atlyginimo priteisimo nesutinka.

Kaltinamasis G. K. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad L. Ž. gavo grasinančio turinio SMS pranešimus, kad ją išveš į mišką. Apie tai jam pasakė M. G.. Kalbos apie kažkokį gimtadienį nebuvo. M. G. su kažkuo kalbėjosi telefonu, po to pasakė, kad siūlo atvažiuoti pasikalbėti. Važiuodami, paėmė L. P.. G. K. jam paskambino ir pakvietė, kad būtų drąsiau. Bijojo, nes M. G. sakė, kad iš ten, kur važiuoja, gali ir negrįžti. Nuvažiavę į vietą, visi išlipo iš automobilio. L. Ž. stovėjo su R. S.. M. G. su kažkuo kalbėjosi, o G. K., L. P. ir M. U. stovėjo šalia. Tarp M. G. ir to vaikino, su kuriuo jis kalbėjo, kilo žodinis konfliktas. Nors stovėjo šalia, bet negirdėjo, apie ką kalbėjosi M. G. ir tas vaikinas. Kad kilo konfliktas, suprato iš pakelto balso tono. Tuo metu iš kiemo atėjo dar vaikinų. Kiek jų buvo, nematė, nes iš už nugaros jį kažkas užpuolė; sudavė pagaliu. Jis nukrito ant žemės. Gulinčiam, jam spyrė į koją, rankas, nugarą. Pavyko pabėgti. Bėgdamas į automobilį, nematė, ar jį kas vijosi. Kas jį užpuolė, nematė. Prieš užpuolimą girdėjo, kaip M. U. šaukė: „Bėgam, atbėga su pagaliais“. Iki to momento, kai jis buvo užpultas, muštynių kieme nebuvo. Niekas ant žemės nukritęs nebuvo. To, kaip už skruostų buvo tampomas K. S., nematė. Buvo blaivus. Su nukentėjusiojo K. S. atstovo pagal įstatymą ieškiniu nesutinka. Ligonių kasų pareikštą ieškinį gali padengti.

Nukentėjusysis K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. gegužės 19 d. apie 21.00 val. buvo su draugais Arnu (M.), Rimantu (M.), Modestu (K.) bei keturiomis merginomis, tarp kurių buvo Rita (S.) ir Greta (Z.). Sužinojo, kad merginoms grasina dėl negauto kvietimo į gimtadienį; L. Ž. R. S. pasakė, jog užsiundys draugus. Su kaltinamaisiais kalbėjo A. M. ir pasakė, kad jeigu yra kvaili, tai tegul atvažiuoja. Telefoną Arnui perdavė Greta. Iš pokalbio suprato, jog kaltinamieji nenusiteikę geranoriškai. Niekas jiems nesakė, kad jeigu atvažiuos, tai nebeišvažiuos. Gal už 30 min. į kiemą įėjo mergina ir 10-15 vaikinų. R. M., juos pamatęs, pabėgo. Kažkas iš atvykusių sušuko: „Ką, jau išsigandote?“; matė, kaip kažkuris sudavė M. K.. Dar matė, kaip M. G. priėjo prie R. S.. Agresyviai nusiteikęs L. P. priėjo prie A. M. ir paklausė, ką jis čia veikia. Arnas atsakė, kad čia gyvena. Tada L. P. suėmė K. S. už skruostų ir pasakė, kad čia vien vaikai. K. S. mėgino atplėšti L. P. rankas nuo savo veido. Tuomet L. P. sudavė jam į kairį skruostą ir K. S. neteko sąmonės. Ar kas nors jį spardė, nežino, nes buvo be sąmonės. Atsipeikėjo po kokių 5 min.; kaltinamųjų nebebuvo. Mama iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš lūpos bėgo kraujas. Jautėsi pažemintas, kentė fizinį skausmą, skaudėjo veidą ir nugarą; savaitę gydėsi ligoninėje. Lūpą siuvo; negalėjo valgyti, nes skaudėjo žandikaulį. Pusantros savaitės nelankė mokyklos. Skausmas praėjo po 2,5 savaitės. Reiškia 10 000 Lt ieškinį už sukeltą skausmą.

Nukentėjusysis M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš įvykį buvo su draugais K. S., R. M., A. M., R. S., G. Š. ir Evelina (duomenys neskelbtini) kieme. R. S. pasakė, kad jai grasina mergina, kurios nepakvietė į gimtadienį. Kažkas kalbėjo telefonu, pokalbio negirdėjo. Merginos sakė, kad atvažiuos pasišnekėti. Kaltinamieji, o su jais ir daugiau vaikinų (iš viso, su kaltinamaisiais, buvo 10-15 jaunuolių), atvažiavo jau sutemus; juos (M. K., K. S. ir kitus) apsupo ir pirmieji pradėjo smurtauti. L. P. suėmė K. S. už skruostų. K. S. atitraukė jo rankas, tuomet L. P. smogė K. S.. M. K. žemo ūgio vaikinas spyrė į dubens sritį. Kai M. K. nugriuvo, jį spardė. Kas jį užpuolė, tiksliai negali pasakyti; užpuolikų buvo 3 ar 4, jam atrodo, kad tai buvo M. G. su G. K.. M. K. buvo sugriebęs G. K. ir tempė jį nuo K. S., kad mažiau pultų. Kiek pamena, jis (M. K.) ritosi su žemo ūgio vaikinu. Į kiemą išbėgo K. S. mama. Po to atbėgo R. J. ir užpuolikai išsibėgiojo. R. J. veiksmų nematė, nes bėgo prie K. S., kuris buvo be sąmonės. M. K. sužalotas nebuvo, smūgiai sukėlė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia. Po įvykio su kitais draugais išvažiavo pasivažinėti. Susitikti su kaltinamaisiais nevažiavo.

Liudytojas R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), nukentėjusieji – jo kaimynai. K. S. pažįsta. Nagrinėjamo įvykio neprisimena. Ar vyko į „Lukoilo“ degalinę, neprisimena. Kokius davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nepamena.

Liudytoja R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. gegužės 19 d. L. Ž., supykusi, kad R. S. nepakvietė jos į gimtadienį, pradėjo rašyti grasinančio pobūdžio SMS pranešimus. Rašė, kad atvažiuos į kiemą su draugais. Po šio pranešimo R. S. su G. Z. ir G. Š. išėjo į kiemą. Kieme buvo nukentėjusieji, kiti draugai. Neprašė nukentėjusiųjų laukti kieme, kol atvažiuos L. Ž.. Tačiau sakė jiems, kad gali atvažiuoti L. Ž. su draugais ir gali įvykti muštynės. Iš viso atvažiavo 10-15 asmenų. Kažkas sudavė K. S.. Jis parkrito ir tada trise jį mušė. Buvo tamsu, veidus ne visai gerai galėjo įžiūrėti. Kur buvo M. K., kai mušė K. S., neprisimena. Ką darė kaltinamieji, nepamena. Gali būti, kad mušė K. S.. Įvykio metu buvo labai išsigandusi. Po muštynių važiavo į degalinę. R. S. turėjo susitikti su L. Ž., vaikinai – su kitais vaikinais.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis, K. S., M. K., R. M., R. S. ir G. Z. buvo kieme, kai atėjo gal 10 vaikinų. Tarp jų buvo L. P., kurį A. M. pažinojo. Atvykusiems vaikinams niekas nieko nesakė, jų neužgauliojo. L. P. pavadino juos vaikais, suėmė K. S. už skruostų ir sudavė į veidą; prasidėjo muštynės. Ką darė kiti kaltinamieji, nematė. Po L. P. smūgio, išsigandęs, pabėgo. Smūgių M. K. nematė. R. M. pabėgo, vos tik pamatęs į kiemą įeinančius vaikinus. Bėgdamas A. M. sutiko K. S. mamą. Ji pradėjo šaukti. A. M. grįžus į kiemą, muštynės buvo pasibaigusios. Sumuštas Karolis ėjo į namus. R. J. nematė. Nežinojo, jog atvažiuos kaltinamieji ir bus muštynės. R. S. SMS pranešimų nerodė, pagalbos neprašė. Po įvykio į degalinę nevažiavo.

Liudytojas L. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad į kiemą atvažiavo apie 15 asmenų ir prasidėjo muštynės. Muštynių priežastis – konfliktas, kilęs tarp merginų; viena – iš jų kiemo. Muštynių metu nukentėjo K. S. ir M. K.. Matė, kaip K. S. atsikėlė nuo žemės. Kada jis nugriuvo, nematė. Kokius veiksmus atliko kaltinamieji, negali pasakyti. Kai išėjo į lauką, matė R. J., kuris stovėjo prie K. S.. Mėgino vytis užpuolikus. Po įvykio jiems skambino ir susitarė susitikti prie „Lukoilo“ degalinės. Į susitikimą važiavo K. S. tėtis, R. M., R. S., R. J.. Iš užpuolikų pusės buvo 4 asmenys, tarp jų – ir kaltinamieji. Kalbėjosi apie įvykusias muštynes, jų priežastį; ėjo kalba ir apie gydymo išlaidų atlyginimą. Kiek žino, buvo paimtas telefonas, kad nepabėgtų, kol nesusitars. Ar buvo pasiektas koks nors susitarimas, nežino.

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie konfliktą tarp R. S. ir L. Ž. nieko nežinojo ir jam nesakė, kad atvažiuos kaltinamieji ir bus muštynės. Įvykio metu buvo kieme su K. S., M. K., A. M., R. S. ir G. Z.. Į kiemą atėjo 10-15 vaikinų. Eidami, jie šaukė: „Va, čia tie, kurie skambino“. R. M. prieš įvykį niekam neskambino. Išsigando, nes suprato, kad tai gali baigtis bloguoju, todėl pabėgo. Kaltinamųjų nematė. Muštynių pradžios – irgi. Bėgdamas sutiko R. J.. Šis paklausė, kur jis bėga. Kai R. M. atsakė, kad vyksta muštynės, R. J. nubėgo. Kai R. M. sugrįžo į kiemą, muštynės buvo pasibaigusios. K. S. buvo atsiklaupęs. R. M. kvietė greitąją. Žino, kad K. S. buvo sumuštas. Keliese ir kas jį sumušė, nežino. Ar nukentėjo M. K., irgi nežino. Po įvykio R. M. paprašė, kad nuvežtų į degalinę. Važiavo K. S. tėtis, kiti asmenys. Suprato, kad vyksta susitikti su tais, kurie buvo kieme. Važiavo K. S. tėvo automobiliu. R. M. iš automobilio nelipo, sėdėdamas klausėsi muzikos ir žiūrėjo, kad iš automobilio neišliptų Karolio tėtis. Pokalbio degalinėje negirdėjo.

Liudytoja G. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad su G. Š. atėjo pasveikinti R. S. su gimtadieniu. L. Ž. įsižeidė, kad R. S. nepakvietė jos į gimtadienį ir pradėjo rašyti R. S. grasinančio pobūdžio SMS pranešimus. Gal net skambino telefonu ir sakė, kad atvažiuos išsiaiškinti. G. Z. su R. S. ir G. Š. išėjo į lauką. Kieme buvo A. M., M. K., K. S., R. M.. Išėjusi į kiemą, R. S. neminėjo, kad bus muštynės. Gal ir perdavė telefoną A. M., bet šis nekvietė jų atvažiuoti. Netrukus kieme pasirodė daug vaikinų, L. Ž.. Iš viso – apie 10 asmenų. Tarp jų buvo ir kaltinamieji. Jie (kaltinamieji) ir kartu buvę asmenys priėjo prie jų ir pasakė atvažiavę, nes susipyko R. S. su L. Ž.. Kažkuris iš atvykusių vaikinų pradėjo tampyti K. S. už skruostų, o po to jam sudavė į veidą. K. S. parkrito ant žemės. Kuris iš kaltinamųjų tą padarė, nežino. Kiek iš viso vaikinų mušė K. S., nepamena. Sudavė ir M. K.. Ar sudavė tas pats vaikinas, kuris prieš tai smūgiavo K. S., neprisimena. M. K. smūgio metu stovėjo. Suduota buvo ranka. Keliese mušė M. K., neprisimena. Gali būti, kad smūgiavo vienas vaikinas. Kiti stovėjo aplinkui. Įvykio vietoje buvo visi trys kaltinamieji. Kokius veiksmus atliko kiekvienas iš jų, negali nurodyti. Po muštynių niekur nevažiavo. Įvykio metu buvo labai išsigandusi.

Liudytojas M. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad su M. G., L. P., G. K. ir L. Ž. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. kiemą susitikti su L. Ž. draugėmis ir draugais bei išsiaiškinti, kodėl jie grasina L. Ž.. Kai nuvyko į vietą, jau buvo tamsu. Kieme buvo gal 3 vaikinai ir 2 ar 3 merginos. Jiems atvykus, vienas ar du vaikinai pabėgo. M. G., priėjęs prie vieno vaikino, paklausė, ar tai jis rašė SMS. Neišgirdęs atsakymo, suėmė tam vaikinui už megztinio. Smūgių niekam nesudavė. G. K. stovėjo už M. U.. Atbėgo 3 ar 4 asmenys, vienas iš jų – su pagaliu. Vaikinas su pagaliu pradėjo mušti G. K.. L. P. mėgino skirti. M. U. traukė M. G.. Ar L. P. buvo suėmęs už skruostų nukentėjusiajam, nematė. Kad kas nors iš su M. U. atvykusių asmenų būtų sudavęs nukentėjusiesiems smūgius, nematė. M. U. su L. P. ir M. G. nuėjo į automobilį. Po to atėjo G. K.. Kai nuvažiavo prie „Dakaro“, vėl kažkas paskambino. Prašė susitikti degalinėje ir viską išsiaiškinti. Kai nuvažiavo, paprašė atiduoti daiktus. Buvo kelios mašinos. Tarp atvykusių buvo ir suaugęs asmuo. Buvo L. Ž. ir R. S.. M. U. nuskėlė dantį ir praskėlė lūpą.

Liudytoja L. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad susipyko su R. S. dėl gimtadienio. L. Ž. kažkas ėmė skambinti iš nežinomo numerio. Atpažino A. M.. Jis grasino, kad ją išveš į mišką, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Padavė telefoną M. G. (savo vaikinui). M. G. paklausė, kodėl grasina L. Ž.. Tas, kuris kalbėjo su M. G., pasiūlė atvažiuoti ir viską išsiaiškinti. Į policiją nesikreipė, nes viską norėjo išsiaiškinti taikiai. Išvažiavo keturiese: ji, M. G., G. K. ir M. U.. Pakeliui paėmė L. P.. Atvažiavo apie 22.00 val. Ji iš karto nuėjo kalbėtis su R. S.. L. P. ir G. K. kalbėjosi su kitais vaikinais. M. G. visą laiką buvo su ja ir nieko už atlapų nebuvo sugriebęs. Muštynių nebuvo, gal koks apsistumdymas. Kas sužalojo K. S., nežino, nes kai atsisuko, visi bėgo. Išsibėgiojo, kadangi pamatė atbėgantį R. J. su pagaliu. G. K. pagaliu buvo suduota į ranką ir koją. Po to, kai nuvažiavo prie „Dakaro“, paskambino R. J. ir liepė atvykti į degalinę išsiaiškinti. Tarp atvykusių buvo R. S.. Ji į degalinę kartu su kitais atvyko trimis automobiliais.

Liudytoja G. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad atėjus pasveikinti R. S. su gimtadieniu, ji susirašinėjo telefonu su L. Ž.. R. S. jai parašė, kad šiandien jos gimtadienis ir ji su draugėmis. L. Ž. supyko, kad jos nepakvietė ir pradėjo rašyti R. S. grasinančio turinio SMS pranešimus. R. S. tuos pranešimus perskaitydavo garsiai ir G. Š. girdėjo jų turinį. Paskutiniame pranešime buvo parašyta, kad R. S. lauktų svečių. Jos išėjo į lauką, nes norėjo pažiūrėti, ar atvyks L. Ž.. Išėjusi į kiemą, pamatė savo kaimyną K. S.. Po to matė, kaip vaikinų grupė (jų buvo 5-6), apstojo K. S.. K. S. buvo užsidengęs veidą rankomis. Matė, kaip buvo suduoti smūgiai K. S. rankomis į veidą. Po įvykio matė, jog K. S. veidas kruvinas. Girdėjo, kad nukentėjo ir M. K.. Kas dalyvavo muštynėse, neįsidėmėjo. Buvo labai išsigandusi.

Nukentėjusiojo K. S. atstovė pagal įstatymą A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad išgirdo kieme triukšmą. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė keturis jaunuolius, kurie apsupo kieme buvusius vaikus. Pamatė, kaip vienas iš jų sudavė smūgį jos sūnui K. S.. Sūnus nuo smūgio nukrito ant žemės. Sūnui nugriuvus, tie vaikinai ėmė smūgiuoti jam rankomis ir kojomis. Netoliese buvo ir daugiau asmenų. Nežino, ar jie buvo kartu su tais, kurie mušė sūnų. Tačiau buvo panašu, kad juos domina tai, kas vyksta. Sūnui smūgiavo tie keturi pirmiau nurodyti vaikinai. Ji išbėgo į kiemą. Sutiko iš įvykio vietos nubėgantį G. K.. Jis bėgo link jos su keiksmais, kilstelėjo ranką. Ji pradėjo šaukti ir užpuolikai išsiskirstė. M. K. nematė. Vėliau sužinojo, kad nukentėjo ir M. K.. Sūnus po įvykio pasakojo, kad L. P. jam tampė už skruostų. Prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir advokato išlaidas. Sūnus patyrė skausmą, baimę, stresą; nelankė mokyklos, pablogėjo atmintis. Buvo pažemintas draugų akivaizdoje.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kur buvo sumušti K. S. ir M. K. (1 t., 11-13 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 962/12 (04) nurodyta, jog K. S. padaryti šie kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos kairėje pusėje, kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda viršutinėje lūpos gleivinėje, juosmens sumušimas, sukėlęs lokalų skausmingumą. Sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais; jie nėra būdingi kritiminei traumai ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Teismo medicinos specialistas šiuos sužalojimus įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 22-23 b. l.).

Liudytoja A. S. 2013 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti metu atpažino G. K. kaip tą asmenį, kuris 2012 m. gegužės 19 d. apie 22.30 val. užsimojo jai suduoti, tačiau ji atsitraukė ir smūgio išvengė (1 t., 156-158 b. l.).

Iš 2013 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, jog nukentėjusysis K. S. atpažino G. K. (1 t., 160-162 b. l.) ir M. G. (1 t., 166-168 b. l.) kaip asmenis, kurie 2012 m. gegužės 19 d. apie 22.30 val. buvo tarp jaunuolių, atėjusių į (duomenys neskelbtini) kiemą prieš K. S. sumušimą; nukentėjusysis nurodė, kad iki tol, kol jis prarado sąmonę, G. K. ir M. G. smūgių jam nesudavė.

Iš 2013 m. sausio 9 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis K. S. atpažino L. P. kaip asmenį, kuris 2012 m. gegužės 19 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) kieme suėmė jam už skruostų ir tampė, po to sudavė kumščiu; po šio smūgio K. S. prarado sąmonę (1 t., 163-165 b. l.).

Iš 2013 m. sausio 9 d. asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis M. K. atpažino M. G. kaip tą asmenį, kuris 2012 m. gegužės 19 d. apie 22.30 val. kartu su grupe jaunuolių atėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą, kur buvo sumušti M. K. ir K. S.; ar M. G. sudavė M. K. smūgius, nukentėjusysis negalėjo nurodyti (1 t., 172-174 b. l.); atpažino L. P. kaip tą asmenį, kuris 2012 m. gegužės 19 d. apie 22.30 val. kartu su grupe jaunuolių atėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą ir tampė K. S. už skruostų (1 t., 175-177 b. l.); atpažino G. K. kaip tą asmenį, kuris 2012 m. gegužės 19 d. apie 22.30 val. kartu su grupe jaunuolių atėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą ir spyrė jam į pilvo sritį (1 t., 178-180 b. l.).

Iš 2013 m. sausio 9 d. asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad liudytojas R. J. atpažino L. P. (1 t., 181-182 b. l.), M. G. (1 t., 184-186 b. l.) ir G. K. (1 t., 187-190 b. l.) kaip tuos asmenis, kurie 2012 m. gegužės 19 d. apie 22.30 val. dalyvavo muštynėse (duomenys neskelbtini) kieme, kurių metu buvo sumuštas K. S. ir dar vienas vaikinas.

Dėl 2012 m. gegužės 19 d. viešosios tvarkos pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio priežastimi tapo L. Ž. (M. G. merginos) konfliktas su nukentėjusiųjų K. S. ir M. K. pažįstama mergina R. S.. Merginos susipyko dėl to, jog R. S. nepakvietė L. Ž. į gimtadienį. Iš pradžių vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis, po to santykius aiškinosi vietoje. Kartu su L. Ž. į (duomenys neskelbtini) kiemą atvažiavo ir visi trys kaltinamieji, t. y. M. G., G. K. ir L. P..

Nors teisme kaltinamieji teigė, kad važiuodami neturėjo tikslo muštis, tvirtino norėję viską išsiaiškinti taikiai, tačiau nukentėjusysis K. S., liudytojai R. M., A. M., R. S., G. Z. parodė, kad kaltinamieji nuo pat pradžių, vos tik įėję į kiemą, buvo nusiteikę agresyviai; eidami prie jų šūkavo (šauksmų išsigandęs R. M. iš įvykio vietos pabėgo); priėję, apsupo ratu, ir, kaip nustatyta teisme, pirmieji pradėjo naudoti fizinį smurtą.

Kaltinamieji ir liudytojas M. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad į (duomenys neskelbtini) kiemą atvyko penkiese – be jų, t. y. kaltinamųjų M. G., L. P., G. K., dar važiavo M. U. ir L. Ž.. Tuo tarpu teisme apklausti nukentėjusieji K. S. ir M. K., liudytojai R. S., G. Z., A. M., R. M., L. D., G. Š. parodė, kad į kiemą įėjo daugiau vaikinų (5-6, kaip nurodė G. Š.; 10-15, kaip teigė kiti liudytojai). Nustatyta, kad įvykio vietoje, t. y. prie kieme stovėjusių nukentėjusiųjų K. S. ir M. K. atėjo visi trys kaltinamieji. Apie tai galima spręsti iš pačių kaltinamųjų parodymų, liudytojos G. Z. parodymų. Nukentėjusiojo K. S. atstovė pagal įstatymą A. S. teisme tvirtino, kad pažiūrėjusi pro langą pamatė keturis vaikinus, kurie apsupo kieme stovėjusius vaikus; atokiau stovėjo kiti asmenys. Vadinasi, jeigu prie nukentėjusiųjų buvo visi trys kaltinamieji, tai iš keturių vaikinų, kuriuos matė A. S., trys neabejotinai buvo kaltinamieji M. G., G. K. ir L. P.. A. S. parodė mačiusi, kaip vienas iš keturių vaikinų smogė jos sūnui K. S. ir šis parkrito ant žemės; po šio smūgio, A. S. teigimu, keturi vaikinai pradėjo smūgiuoti nugriuvusiam ant žemės sūnui rankomis ir kojomis. Nukentėjusysis K. S. ikiteisminiame tyrime ir teisme nurodė, kad smūgį į veidą, nuo kurio nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę, jam sudavė L. P.; prieš suduodamas smūgį, L. P. suėmė jam už skruostų ir juos tampė. Analogiškas aplinkybes K. S. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, be to, atpažino L. P., kaip už skruostų tampiusį ir smūgį į veidą sudavusį asmenį. Be K. S. ir A. S. parodymų, L. P. dalyvavimą nusikaltime patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai. Nukentėjusysis M. K. teisme parodė, kad L. P. suėmė K. S. už skruostų, juos tampė, o po to smogė į veidą; tas pačias aplinkybes M. K. buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, be to, atpažino L. P. kaip šiuos veiksmus atlikusį asmenį. Liudytojas A. M. teisme, kaip ir ikiteisminiame tyrime, parodė matęs, kaip L. P. suėmė K. S. už skruostų ir sudavė nukentėjusiajam; liudytoja G. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad tas pats vaikinas, kuris suėmė K. S. už skruostų ir juos tampė (L. P.), sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo kurio K. S. nugriuvo; ikiteisminio tyrimo metu G. Z. parodė, kad K. S. nugriuvus, tas pats vaikinas, kuris prieš tai jam tampė už skruostų ir sudavė smūgį į veidą, spardė nugriuvusį ant žemės K. S.. Liudytoja G. Š. teisme irgi patvirtino mačiusi, kaip vienas iš vaikinų sudavė K. S. į veidą. Nukentėjusysis K. S. nuo L. P. suduoto smūgio į veidą prarado sąmonę ir nematė, kas mušė jį gulintį. Kad smūgiai rankomis ir kojomis buvo suduoti gulinčiam ant žemės K. S. ir kad šiuos smūgius sudavė kaltinamieji L. P., M. G. ir G. K., patvirtina A. S. parodymai, taip pat nukentėjusiojo M. K. parodymai teisme, liudytojos Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies – R. S. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme. Minėta, kad A. S. teisme patvirtino mačiusi, kaip gulinčiam ant žemės sūnui smūgiavo rankomis ir kojomis keturi prie jo stovėję vaikinai. Teismas jau pripažino, kad trys iš jų buvo kaltinamieji. Vadinasi, jeigu smūgiavo visi keturi, o trys iš jų buvo kaltinamieji, tai reiškia, kad A. S. parodymai patvirtina tą aplinkybę, kad K. S. spyrė ir smūgius rankomis sudavė M. G., L. P. ir G. K.. Kad vienas iš užpuolikų, spyrusių ant žemės gulinčiam K. S., buvo L. P., galima spręsti iš anksčiau aptartų G. Z. parodymų ikiteisminio tyrimo metu. G. Z. per apklausą ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vienas iš atvykusių į (duomenys neskelbtini) kiemą vaikinų priėjo prie K. S. ir tampė jį už skruostų, po to jam sudavė; nuo smūgio K. S. nugriuvo ant žemės; tuomet tas pats vaikinas pradėjo spardyti nukentėjusįjį; prie jo prisijungė dar kokie 4 vaikinai ir visi kartu su pirmuoju vaikinu spardė K. S.. R. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie K. S. stovėję trys ar keturi jaunuoliai pradėjo jį mušti; parodė mačiusi, kaip K. S. suklupus šie jaunuoliai pradėjo jį spardyti. Teisme R. S. nepaneigė, kad šie vaikinai buvo kaltinamieji. M. K. teisme teigė, kad tempė G. K. nuo K. S., kad šis mažiau pultų. Aptarti įrodymai paneigia ne tik liudytojų L. Ž. ir M. U. parodymus, jog kaltinamieji jokio smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo, bet ir kaltinamojo L. P. parodymus, kad K. S. jis tik tampė už skruostų, o smūgių nesudavė; M. G. parodymus, kad pastumti, prieš tai suėmus už atlapų, o gal suduoti smūgį ranka jis galėjo tik kažkuriam vienam iš nukentėjusiųjų; G. K. parodymus, kad jis iš viso nedalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Teismas daro išvadą, kad M. G., G. K. ir L. P. atliko jiems inkriminuotus smurtinio pobūdžio veiksmus, nukreiptus prieš K. S., o būtent: L. P. suėmė K. S. už skruostų, juos tampė, po to sudavė K. S. smūgį kumščiu į veidą, o šiam nugriuvus ant žemės, L. P., M. G. ir G. K. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu spyrė K. S. kojomis ir sudavė 3 kartus rankomis į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje nustatyta, kad smurtaujama buvo ne tik prieš K. S., bet ir prieš M. K.. Nukentėjusysis K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė matęs, kad vienas iš atvykusių vaikinų sudavė M. K. ranka į veidą. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja G. Z.. Nukentėjusysis M. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad vienas iš atvykusių vaikinų spyrė jam 1-2 kartus į pilvo sritį, po to M. K. buvo suduoti keli smūgiai į veidą; kas šiuos smūgius jam sudavė, jis negalėjo nurodyti. Per atpažinimą M. K. atpažino G. K. kaip tą asmenį, kuris spyrė jam į pilvą. Apklausiamas teisme, M. K. nurodė, kad prieš jį smurtavo G. K. ir M. G.; anot nukentėjusiojo, jį spardė kojomis, vienas iš šių kaltinamųjų spyrė jam į pilvo sritį. Nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad prieš jį kokius nors smurtinio pobūdžio veiksmus būtų atlikęs L. P., todėl teismas pripažįsta, kad prieš M. K. smurtavo tik G. K. bei M. G.. Remdamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais M. K. parodymais, atpažinimo protokolu, teismas tikslina kaltinimą, nurodydamas, kad G. K. spyrė nukentėjusiajam M. K. 1-2 kartus į pilvo sritį, G. K. ir M. G. kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių M. K. į veidą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Nors M. K. teisme tvirtino, kad jam, gulinčiam ant žemės, buvo spiriama kojomis, teismas negali šia aplinkybe pildyti kaltinimo, nes G. K. ir M. G. pareikštuose kaltinimuose ši aplinkybė nebuvo inkriminuota.

Kaltinamųjų M. G., G. K. ir L. P. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, kadangi smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį jie atliko kieme prie daugiabučio namo, t. y. viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai; veiksmai buvo įžūlūs, nes fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo pašalinių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, K. S. ir M. K. jokių neteisėtų veiksmų prieš kaltinamuosius neatlikus. Visa tai leidžia spręsti, kad jie niekina elementarias moralės ir elgesio normas ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Dėl neteisėtų M. G., G. K. ir L. P. veiksmų nukentėjusiajam K. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. K. kaltinamųjų G. K. ir M. G. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas; tuo pačiu buvo sutrikdyta ir visuomenės rimtis bei tvarka, nes kaltinamųjų veiksmai įvykio vietoje buvusiems asmenims sukėlė nejaukumo, baimės jausmą, juos šokiravo.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

M. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (2 t., 58 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šį nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamajame akte dar viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma tai, kad M. G. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). M. G. teisme neginčijo, kad buvo išgėręs alaus, tačiau nenurodė, kad jautėsi apsvaigęs ir nepripažino, kad išgertas alkoholis būtų turėjęs įtakos jo veiksmams. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepripažįsta šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (2 t., 61-62 b. l.); Šiaulių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. M. tarnybiniame pranešime (2 t., 65 b. l.) teigiama, kad dėl M. G. elgesio pareiškimų ar nusiskundimų negauta; M. G. nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes, M. G., kaip pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui, skiriama sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą vidutiniam (BK 48, 55 str., 61 str. 1, 2 d.).

G. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (1 t., 109-110 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šį nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamajame akte dar viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma tai, kad G. K. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis teigė įvykio metu buvęs blaivus, o kokių nors kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie G. K. apsvaigimą nuo alkoholio ir šios aplinkybės įtaką jo veiksmams, byloje nėra. Dėl to teismas nepripažįsta šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus (2 t., 35-37 b. l.), dirba (1 t., 111 b. l.). Šiaulių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. M. tarnybiniame pranešime (2 t., 39 b. l.) teigiama, kad 2009 m. gautas pareiškimas, jog G. K. tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini) mokyklos lango stiklą, bet į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas, kitų kompromituojančių duomenų apie jį negauta. Įvertinus šias aplinkybes, G. K., kaip pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui, skiriama sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą vidutiniam (BK 48, 55 str., 61 str. 1, 2 d.).

L. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (1 t., 117 b. l.; 2 t., 44 b. l.); 2009 m. vasario 26 d. ikiteisminis tyrimas, pradėtas jo atžvilgiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nutrauktas vadovaujantis BK 93 straipsniu (2 t., 54-55 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šį nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 112 b. l.; 2 t., 47 b. l.), Šiaulių m. PK Pietinėje policijos nuovadoje dėl jo elgesio skundų ir pareiškimų negauta (2 t., 49 b. l.). L. P. dirba (2 t., 56 b. l.) ir studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete. Įvertinus šias aplinkybes, L. P., kaip pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui, skiriama sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą vidutiniam (BK 48, 55 str., 61 str. 1, 2 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo K. S. atstovas pagal įstatymą (civilinis ieškovas) G. S. pareiškė ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., 141-143 b. l.); Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 423,52 Lt civilinį ieškinį dėl K. S. asmens sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo (2 t., 5-7 b. l.).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis K. S. buvo užpultas ir sumuštas trijų asmenų; teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad jam padarytas galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos kairėje pusėje, kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda viršutinėje lūpos gleivinėje, juosmens sumušimas, sukėlęs lokalų skausmingumą. Teismo medicinos specialistas šiuos sužalojimus įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl užpuolimo ir sumušimo nukentėjusysis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų – jautė fizinį skausmą, buvo gydomas, nelankė mokyklos, patyrė baimę, pažeminimą ir sukrėtimą. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius K. S. fizinei sveikatai, todėl teismas mažina reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį ir pripažįsta, kad teisingumo ir sąžiningumo principus labiau atitiktų 6 000 Lt suma. Už šią žalą yra atsakingi M. G., G. K. ir L. P., todėl 6 000 Lt nukentėjusiajam K. S. priteistina solidariai iš visų trijų kaltinamųjų.

Bylos duomenys patvirtina, jog K. S. dėl jam padarytų sužalojimų buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir Valstybinė ligonių kasa už jo gydymą šiai medicinos įstaigai sumokėjo 423,52 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši suma turi būti priteista iš atsakingų už K. S. sveikatos sutrikdymą asmenų, t. y. iš M. G., G. K. ir L. P.. Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui reikalaujamą sumą solidariai iš visų trijų kaltinamųjų.

Nepilnamečio nukentėjusiojo K. S. interesus ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokatė V. Savickienė (1 t., 29 b. l.), kuriai nukentėjusiojo tėvas G. S., remiantis pateiktu pinigų priėmimo kvitu, sumokėjo 2 000 Lt atstovavimo išlaidų (1 t., 147 b. l.). Ši suma buvo sumokėta iš bendra G. S. ir A. S. lėšų, yra proporcinga suteiktai pagalbai, todėl sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistina A. S. ir G. S. lygiomis dalimis iš kaltinamųjų M. G., G. K. ir L. P., pripažintais kaltais dėl įvykdyto nusikaltimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD laikmena su garso ir vaizdo įrašu iš UAB „Lukoil Baltija“ degalinės (1 t., 15-16 b. l.) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, įpareigoti M. G. per bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu ar mokymusi, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. G. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, įpareigoti G. K. per bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. K. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, įpareigoti L. P. per bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu ar mokymusi, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. P. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti nukentėjusiajam K. S. solidariai iš M. G., G. K. ir L. P. 6 000 Lt (šešių tūkstančių litų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos – solidariai iš M. G., G. K. ir L. P. 423,52 Lt (keturių šimtų dvidešimt trijų litų 52 ct) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti nukentėjusiojo K. S. atstovams pagal įstatymą A. S. ir G. S. lygiomis dalimis iš M. G., G. K. ir L. P. 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio advokato išlaidų atlyginimą (iš kiekvieno kaltinamojo – po 666,66 Lt).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.