Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-27 · Civilinė byla Nr. e2-2671-918/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-27
Bylos Nr.
e2-2671-918/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34235-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
Ž. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2671-918/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34235-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.18.1.; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui Ž. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 400 Eur skolą, 4,99 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – mamai 2020 m. sausio 9 d. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp R. G. (užsakovas) ir atsakovo Ž. J. (rangovo) 2019 m. liepos 25 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 031 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti laiptinės 5 aukštų, pirmo aukšto kosmetinius, paprastuosius remonto darbus, pagal pateiktą komercinį pasiūlymą Nr. 1 (priedas prie sutarties), o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu Sutarties 3 punkte nustatyta tvarka; darbų atlikimo pradžia – ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., darbų pabaiga – ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. (el. b. l. 8-9). Minėtos Sutarties 3.1 punkte šalys numatė, kad darbų kaina – 800 Eur, avansas – 400 Eur, kuris išmokėtas 2019 m. liepos 25 d. (Sutarties 3.1., 3.2 punktai). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų užsakovui – neatliko jokių darbų, taip pat negrąžino sumokėto 400 Eur dydžio avanso. Tarp R. G. (pradinis kreditorius) ir ieškovės UAB „Legal Balance“ (naujoji kreditorė) 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2019-08/111, pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajai kreditorei reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises į atsakovo 400 Eur dydžio įsiskolinimą pradiniam kreditoriui pagal 2019 m. liepos 25 d. rangos sutartį Nr. 031 (el. b. l. 15-17).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu „Dėl kreditoriaus pasikeitimo“ (el. b. l. 12). Tuo pačiu ieškovė ragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau byloje duomenų, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs nėra (CPK 178 straipsnis).

CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovui už Sutartimi Nr. 031 sulygtus darbus buvo išmokėtas 400 Eur dydžio avansas (atsakovo parašu patvirtintas ranka rašytas įrašas prie 3.2 Sutarties punkto, kuriame numatytas 400 Eur dydžio avansas „išmokėjo 400, 2019 m. liepos 25 d.“). Avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas dirbantiems ar lėšos šiaip kam nors ir jo paskirtis – pagrindinės prievolės mokėjimas, siejamas su šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad avansas atsakovui buvo sumokėtas prieš darbų atlikimą, tačiau duomenų, kad atsakovas iki šalių nustatyto termino (2019 m. rugpjūčio 15 d.) ar netgi vėliau būtų atlikęs pradiniam kreditoriui sulygtus darbus ar grąžinęs 400 Eur dydžio avansą dėl neatliktų darbų, taip pat kad minėtą sumą po reikalavimo teisės perleidimo būtų sumokėjęs naujajai kreditorei – ieškovei, byloje nėra, atsakovas taip pat neginčijo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, gauto avanso, jo dydžio, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 400 Eur skolą (avansą) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat, taikydama 5 procentų palūkanų normą, prašo priteisti iš atsakovės 4,99 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. (91 d.).

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal CK 2.621 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4,99 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (404,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 136 Eur (el. b. l. 5-7, 10-11) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,51 Eur. Kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 5,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 400 Eur (keturių šimtų eurų) skolą, 4,99 Eur (keturių eurų 99 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (404,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,51 Eur (penkių eurų 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, išaiškinant, kad šios išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos skųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Aistė Petrevičienė