- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- e2-807-949/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- T. N.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė, Diana Latotina
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Eglei Bikinienei ir Aurimui Bagavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui T. N. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. N. prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3893-362/2012 iš T. N. nepilnamečiui vaikui J. N. priteisto išlaikymo (86,89 Eur) dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur išlaikymo nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, jį pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą ir nustatant, kad išlaikymą ieškovė tvarkys uzufrukto teisėmis. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad išlaikymas vaikui buvo priteistas, kai jam buvo 6 metai, t.y., jis nelankė mokyklos ir užklasinių užsiėmimų, tačiau šiuo metu vaiko poreikiai yra žymiai didesni, nes jis lanko jodinėjimo ir plaukimo pamokas, jo poreikiai maistui, rūbams, avalynei, laisvalaikiui, lavinimui taip pat išaugę, yra pakilusios būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, mokslams būtinas kompiuteris, reikalinga didesnė lova, spinta daiktams susidėti, pramogai - žaidimas „X-box“. Vaikas yra alergiškas, todėl jam reikalingi vaistai ir kitos priemonės alergijai mažinti. Ieškovės skaičiavimais ji per mėnesį išleidžia 100,00 Eur maistui, 15,00 Eur – vaistams, vitaminams ir priemonėms, 15,00 Eur – mokslo prekėms, ekskursijoms, 20,00 Eur laisvalaikiui, 20,00 Eur – dienpinigiams, 10,00 Eur kaupia vasaros atostogoms, 35,00 Eur – rūbams, 35,00 Eur – avalynei, 80,00 Eur jodinėjimo pamokoms, 23,60 Eur – plaukimo pamokoms, 10,00 Eur – higienos prekėms, 30,00 Eur – transporto išlaidoms, 6,00 Eur – telefono išlaidoms, 6,80 Eur internetui ir kabelinei televizijai, 6,74 Eur – gyvybės draudimui, 86,89 Eur – kaupimui „Saugus vaiko fondas“, 50,00 Eur - komunaliniams patarnavimams, iš viso turi 550,03 Eur išlaidų per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė teigia, kad jos pajamos per mėnesį sudaro apie 300,00 Eur, jai vaiką padeda išlaikyti jos tėvais ir sugyventinis. Tuo tarpu atsakovas neišreiškė noro prisidėti daugiau prie vaiko išlaikymo, nors kitų vaikų neturi, dirba jo tėvui priklausančioje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), gyvena tėvui priklausančiame bute bei naudoja įmonės automobilį (1-4 b. l.).
Ieškovė ir jos atstovė advokatė Diana Latotina - Micevičė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, sumažino prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 175,00 Eur per mėnesį, prašė tenkinti ieškinį visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo valstybei. Teismo posėdyje papildomai nurodė, kad šiuo metu vaikas labai greitai auga, todėl nuolat perkami rūbai, avalynė. Dėl vaiko alergijos perka jam aukščiausios kokybės maistą, vaistus, kurių dalį kompensuoja valstybė. Vaikui patinka jodinėti, kitų užsiėmimų nenori lankyti. Be to, sūnus lanko skautų būrelį. Ieškovės išsilavinimas – aukštasis, dirba pagal specialybę, planuoja ieškoti geriau apmokamo darbo. Ieškovės vertinimu, tuo metu, kai teismas priteisė vaikui išlaikymą – jo dydis jau buvo per mažas. Atsakovas beveik neprisideda papildomai prie vaiko išlaikymo. Kadangi ieškovės sugyventinis neturi savo vaikų, tai prisideda prie jos vaiko išlaikymo – apmokėjo jodinėjimo pamokas, pirko kilimą, kanceliarines prekes. Už automobilį ji mokėjo 7000,00 Eur, tačiau jį pirko pardavusi seną automobilį, papildomai sumokėjusi apie 2000,00 Eur. Tuo metu, kai ji pirko automobilį, jos pajamos buvo žymiai didesnės, nei yra šiuo metu, kadangi dirbo įmonėje, užsiimančioje švelniakailių gyvūnų auginimu. Žemės sklypą pirko ne ji, o jos tėvai iš jiems priklausančių piniginių lėšų.
Atsiliepimas
Atsakovas T. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį tenkinti iš dalies. Nurodė, jog jis neturi finansinių galimybių teikti vaikui 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dėl dabartinių jo pajamų dydžio (385,00 Eur per mėnesį, atskaičius išlaidas tarnybiniam automobiliui) ir dėl sveikatos būklės (nuolat turi vartoti vaistus dėl stemplės pokyčių, dėl stuburo ligos negali dirbti sunkaus fizinio darbo, nuolat atlieka papildomus tyrimus). Atsakovo teigimu, jis ne tik moka 2012-06-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą vaikui, bet papildomai prisideda prie vaiko išlaikymo: perka jam dovanas, mokyklines prekes, rūbus, avalynę, apmoka vaiko pramogas, laisvalaikį, duoda kišenpinigių, prisideda prie vaiko sveikatos tyrimų. Atsakovo skaičiavimais jis per metus papildomai išleidžia apie 500,00 Eur vaiko išlaikymui. Be to, jis leidžia su vaiku laisvalaikį, atostogauja, prie vaiko išlaikymo dovanomis, kišenpinigiais prisideda jo tėvai. Nors neturi kitų išlaikytinių, įsiskolinimų, tačiau gaunamo uždarbio neužtenka naujiems rūbams, pramogoms, gyvena taupiai. Jis neturi jam nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis bei žemės sklypas, taigi jos turtinė padėtis yra pagerėjusi. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ginčijo ieškovės pateiktą vaiko poreikių išklotinę, nesutiko su transporto išlaidų dydžiu, išlaidomis komunalinėms paslaugoms ir internetui, kabelinei televizijai bei telefonui, rūbams, avalynei, išlaidomis jojimo pamokoms, nes, atsakovo duomenimis, ieškovė pati jodinėja, ir jis kaip tėvas prieštarauja tokiam nesaugiam užsiėmimui (34-39 b. l.).
Atsakovas ir jo atstovė advokatė Zoja Kastėnienė teismo posėdyje atsiliepimą į ieškinį palaikė, sutiko mokėti 140,00 Eur išlaikymą vaikui kiekvieną mėnesį. Be atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, paaiškino, kad nors jis gyvena jo tėvams priklausančiame bute, tačiau pats moka komunalinius mokesčius už butą. Paskolų neturi, yra darbingas, tik negali dirbti fizinio darbo. Kadangi ieškovė gyvena pas tėvus, tai galėtų neskaičiuoti tokių didelių išlaidų komunaliniams mokesčiams ir namo išlaikymui. Sutiko, kad sūnui gali patikti jodinėjimas, tačiau vaikas lavina jojimo įgūdžius ten, kur brangu. Atsakovo teigimu, ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei jo, nes ji turi žemės sklypą, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, be to, ieškovė turi apynaujį automobilį. Neginčija, kad vaiko poreikiai yra išaugę, tačiau dėl sveikatos būklės atsakovas neturi galimybių teikti prašomo išlaikymo vaikui.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė 2016-01-15 išvadą dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) Nr. SVT-117, kurioje nurodė, kad J. N. ir T. N. šeimos nėra įrašytos į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų apie netinkamą J. N. priežiūrą nėra. Atsižvelgdama į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko teises ir interesus, institucija pritarė reikalavimui padidinti išlaikymo vaikui dydį, tačiau nurodė, jog išvadą dėl konkretaus periodinių išmokų dydžio pateiks po įrodymų ištyrimo (50-51 b. l.).
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Nurodė, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtina didinti atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė ekonominė padėtis šalyje, padidėjo vaiko poreikiai, vaikas turi sveikatos problemų, užsiima užklasine veikla. Dėl išlaikymo dydžio institucijos atstovas prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei J. N. ir atsakovui T. N. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. N., kuris nagrinėjant šią bylą yra nepilnametis (9 b. l.). J. N. yra diagnozuotas atopinis dermatitas ir alerginis rinitas (22 b. l.). Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti reikalinga apie 550,03 Eur per mėnesį, nurodytą sumą grindžia vaiko poreikių paskaičiavimu bei mokėjimo kvitais (2, 53-70, 88 b. l.). J. N. pagal byloje pateiktus duomenis jodinėja (75 b. l.), lanko baseiną (3,40 Eur/mėn.) ir skautų būrelį (2,32 Eur/mėn.) (65 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-06-08 civilinėje byloje Nr. 2-3893-362/2012 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė J. N. ir T. N. santuoką, įregistruotą 2003-10-04 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 553, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3. p. pareiškėjas T. N. įsipareigojo savo nepilnamečiui vaikui J. N. mokėti kas mėnesį po 300,00 Lt (86,89 Eur) išlaikymo nuo 2012-06-01 iki jo pilnametystės (15-16 b. l.). Ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise yra registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 11 961,00 Eur (19-20 b. l.) ir automobilis Ford S-Max, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (21 b. l.). Ieškovė dirba, nuo 2016-01-01 jai mokamas 307,00 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius (10-14, 82 b. l.). Ieškovės teigimu jai nepilnametį vaiką padeda išlaikyti jos dirbantys tėvai I. D. ir D. D. bei sugyventinis D. M. Ji moka vaiko sveikatos draudimą, kuris metams kainuoja 80,84 Eur (23-24 b. l.), apmoka vaiko telefono išlaidas (26-27 b. l.), kaupia vaiko ateičiai „Saugus vaiko fondas“ (25 b. l.), taip pat prisideda išlaikant tėvų namą ir mokant komunalinius mokesčius (66-70 b. l.).
Atsakovo vardu registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų nėra (41-42 b. l.). Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir nuo 2015-12-01 gauna 419,97 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius (44 b. l.). Kadangi atsakovui yra perduotas neribotai naudotis UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (48 b. l.), todėl atsakovo darbo užmokestis yra mažinamas 35,00 Eur ir atsakovas iš viso per mėnesį gauna 384,97 Eur darbo užmokestį (49 b. l.). Dėl atsakovui diagnozuotų sveikatos sutrikimų (juosmeninės stuburo dalies pažeidimo ir virškinimo sistemos sutrikimų, 45-46 b. l.), atsakovas patiria papildomas išlaidas vaistams, sveikatos tyrimams ir procedūroms (mažiausiai 18,00 Eur per mėnesį) (46-47 b. l.).
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), tai motyvuodama iš esmės išaugusiais vaiko poreikiais ir prekių/paslaugų kainomis.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).
Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).
Kaip jau minėta, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-06-08 civilinėje byloje Nr. 2-3893-362/2012 priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3. p. pareiškėjas T. N. įsipareigojo savo sūnui J. N. mokėti kas mėnesį po 300,00 Lt (86,89 Eur) išlaikymo nuo 2012-06-01 iki jo pilnametystės (15-16 b. l.). Iš teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, jog nekilnojamojo ir kilnojamojo turto santuokos nutraukimo metu nei ieškovė, nei atsakovas neturėjo. Po santuokos nutraukimo ieškovė 2014-05-20 įsigijo automobilį (21 b. l.). Be to, 2014-12-15 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-14243 pagrindu ieškovės vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Ieškovės bei liudytojų I. D. ir D. D. teigimu, šį žemės sklypą dukters vardu pirko ir už jį mokėjo liudytojai. Liudytojas D. D. parodė, kad jis turi įgaliojimą tvarkyti žemės sklypo teritorijų planavimo klausimus ir jis su sutuoktine planuoja pakeitę žemės sklypų tikslinę paskirtį, palikti vieną žemės sklypą dukrai, o kitus parduoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas, ji pagal savo teisinę reikšmę nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre atlieka tik teises išviešinančią, bet ne sukuriančią funkciją. Įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.). Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas minėto žemės sklypo įsigijimo sandoris. Duomenų apie tai, kad nurodytas sandoris pripažintas negaliojančiu ar niekiniu, byloje nėra. Aplinkybė, jog žemės sklypas galėjo būti įgytas ne už ieškovei, o kitiems asmenims priklausančias pinigines lėšas, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad šis turtas asmeninės nuosavybės teise registruotas būtent ieškovei, kuri turi realią galimybę šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, kad nurodytas nekilnojamasis turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir įtrauktinas į ieškovei priklausančio turto masę vertinant ieškovės turtinę padėtį.
Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra.
Abi šalys turi aukštąjį išsilavinimą, dirba. Gauti duomenys apie šalims mokamą darbo užmokestį patvirtina, kad atsakovo darbo užmokestis šiuo metu yra didesnis už ieškovės, tačiau ženkliai nesiskiria. Pagal bylos duomenis, atsakovas priteistą išlaikymą vaikui teikia geranoriškai, rūpinasi vaiko auklėjimu, švietimu, laisvalaikiu, siekia bendrauti su sūnumi, pagal galimybes skiria vaikui papildomų lėšų, prisideda prie vaiko išlaikymo nupirkdamas pats ar padedamas tėvų įvairius daiktus. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. V. N.
Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.
Nepilnamečiui šalių sūnui J. N. bylos nagrinėjimo metu yra 10 metų, jis eina į mokyklą, lanko baseiną, skautų būrelį, jodinėja, specialiųjų ugdymosi poreikių neturi, jam diagnozuota atopinis dermatitas bei alerginis rinitas. Anot ieškovės ir liudytojų I. D. bei D. D., alergija vaikui yra stipri, dėl ligos vaikas negali vartoti kai kurių maisto produktų, jam reikalinga speciali dieta. Įvertinęs šiuos parodymus teismas konstatuoja, kad dėl vaiko ligos, jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų yra patiriamos papildomos išlaidos maistui ir higienos priemonėms, vaistams, dėl kurių galėjo padidėti ieškovės išlaidos, skirtos vaiko išlaikymui, todėl ieškovės nurodytos išlaidos maistui, vaistams, higienos prekėms yra pagrįstos.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog vaikas turėtų galimybes tinkamai vystytis, tobulinti savo gebėjimus ir taptų visaverte asmenybe, reikalinga ne tik patenkinti būtinuosius jos poreikius. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad turi būti skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nagrinėjamoje byloje, ieškovė nurodė, kad vaikas jodinėja, lanko baseiną ir skautų būrelį, norėtų turėti pramogai „X-box“ žaidimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad J. N. jau turi „X-box“ žaidimą, kuris kainavo 23,99 Eur (88 b. l.). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė kas mėnesį patiria išlaidas baseinui ir skautų būreliui, didžiausia išlaidų dalis tenka jodinėjimui (80,00 Eur). Atsakovas teigė, kad nepritaria vaiko norui jodinėti, nes šis sportas yra pavojingas, vaikas jodinėja ten, kur yra šios paslaugos teikiamos labai brangiai, darė prielaidą, kad pati ieškovė jodinėja, tačiau šią prielaidą paneigia byloje esantis (duomenys neskelbtini) savininkės J. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad pati ieškovė nejodinėja (75 b. l.). Vis tik sutiktina su atsakovu, kad jodinėjimas, atsižvelgiant į tėvų pajamas ir turimą turtą, yra daugiau prabangos užsiėmimas, todėl ieškovė leisdama sūnui jodinėti turėjo įvertinti, ar turės pakankamai finansinių galimybių apmokėti su šiuo vaiko užsiėmimu susijusias išlaidas. Pagal šalių gaunamas pajamas už šį vaiko pomėgį sumokamos išlaidos per mėnesį sudaro nepagrįstai didelę dalį, kurią ieškovė yra pajėgi sumokėti tik dėl to, kad prie jos sūnaus išlaikymo, pagal jos paaiškinimus, prisideda ir kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad nei pati ieškovė, nei atsakovas pagal savo gaunamas pajamas be kitų asmenų finansinės paramos nebūtų pajėgūs padengti šių išlaidų, ieškovės reikalavimas, kad atsakovas iš savo gaunamų pajamų padengtų dalį šių išlaidų vertintinas kaip prieštaraujantis protingumo ir teisingumo principams.
Ieškovės ir liudytojos I. D. teigimu, nors ieškovė su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame name kartu su tėvais, tačiau prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo, perka malkas, todėl ieškovės išlaidos mokesčiams yra apie 40,00-50,00 Eur per mėnesį. Tuo tarpu liudytojas D. D. parodė, kad komunalinius mokesčiu sumoka ir malkas perka liudytojai D. D. ir I. D., jų dukra prie namo išlaikymo išlaidų atlyginimo neprisideda. Įvertinęs apklaustų liudytojų parodymų prieštaringumą, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog turi būti skaičiuojama nepilnamečiui vaikui tenkanti namo, kuriame jis gyvena, šildymo ir sumokamų komunalinių mokesčių dalis. Tačiau pagal bylos duomenis name gyvena ne tik ieškovė su sūnumi, bet ir ieškovės tėvai, namo šildymo išlaidos priklauso nuo šildomo namo ploto, o ne nuo jame gyvenančių asmenų skaičiaus, atsakovas taip pat patiria su buto, kuriame gyvena, šildymu susijusias išlaidas, šiukšlių išvežimo išlaidos taip pat skaičiuojamos pagal būsto plotą, todėl komunalinių išlaidų paskaičiavimas pagal name gyvenančių asmenų skaičių yra ydingas, neatspindi realios individualiai nepilnamečiui vaikui tenkančios išlaidų dalies. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovės paskaičiavime komunalinėms išlaidoms tenkanti išlaidų dalis (600 Eur per metus) yra nepagrįstai didelė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. N. yra apdraudusi J. N. nuo nelaimingų atsitikimų, draudimu ligos atveju (23,24 b. l.). Taip pat kaupia pinigines lėšas vaiko ateičiai „Saugus vaiko fondas“, mokėdama kiekvieną mėnesį po 86,89 Eur (25 b. l.). Iš pateiktos „Saugus vaiko fondas“ sutarties matyti, kad būtent ieškovė ir J. N. yra naudos gavėjai pagal šią sutartį. Teismas pažymi, kad vaiko draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir kaupimas vaiko ateičiai yra skatinti dalykai, tačiau tai nėra privalomos su vaiko išlaikymu susijusios išlaidos, kurias prisiimdamos šalys turėtų įvertinti savo finansines galimybes ir savo gebėjimą tokias išlaidas sumokėti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė, sudarydama minėtas sutartis, tarėsi su atsakovu dėl šių sutarčių sudarymo ir kad atsakovas davė sutikimą padengti su šių sutarčių vykdymu susijusias išlaidas. Nesant atsakovo sutikimo padengti šių sutarčių vykdymo išlaidas, įvertinus šalių pajamas, būtent ieškovei tenka pareiga tokias išlaidas padengti savo sąskaita.
Ieškovė teismui pateikė vaiko išlaidų paskaičiavimus, iš kurio matyti, kad vaiko poreikiams patenkinti ji per mėnesį nurodo išleidžianti apie 550,03 Eur.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismo vertinimu ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, ženkliai viršija ieškovės gaunamų pajamų ir atsakovo šiuo metu teikiamą išlaikymo dydį, todėl teismas konstatuoja, kad 300,00 Eur suma per mėnesį yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti.
Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010).Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenys patvirtina, kad priimant 2006-06-08 sprendimą, kuriuo atsakovas T. N. įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį po 86,89 Eur išlaikymą sūnui, nei šalių turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai nebuvo nustatinėjami. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 str. 3, 4 d.), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu yra registruotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o atsakovas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, abiejų šalių oficialios pajamos apylygės. Pagal bylos duomenis, atsakovas turi sveikatos problemų, pastoviai vartoja vaistus, patiria dėl to papildomas išlaidas. Duomenų apie šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus ar kitus išlaikytinius nėra. Šiuo metu byloje pateikti duomenys apie šalių gautą darbo užmokestį ir turimą turtą, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam be didesnių nuostolių teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu atsakovo galimybės teikti didesnį išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis yra ribotos dėl jo sveikatos būklės. Tuo tarpu ieškovė duomenų apie tai, kad turi sveikatos problemų, trukdančių jai dirbti ar reikalaujančių išlaidų, neturi. Įvertinus ieškovės gaunamą darbo užmokestį ir jo turimo turto vertę, teismas konstatuoja, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei atsakovo.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad vaikui 86,89 Eur kasmėnesinis išlaikymas buvo nustatytas 2012-06-08 teismo sprendimu, vaikas lanko mokyklą, lanko papildomus užsiėmimus, tam reikalinga daugiau lėšų skirti jo lavinimui, jis auga, reikalingi nauji rūbai, avalynė, vaikas turi sveikatos sutrikimų, be to, per 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, dauguma maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos išaugo, todėl konstatuotina, kad vaiko poreikiai išaugo ir yra pagrindas keisti (didinti) išlaikymo dydį.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 150,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas J. N. nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str. 1, 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Atitinkamai pakeistinas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-06-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3893-362/2012, rezoliucinėje dalyje patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3. p bei ieškovė J. N. paskirtina vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (6-7 b. l.), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos turėtų būti išieškotos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismo posėdžio metu neprašė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad valstybė teikia prioritetą vaikų teisių ir interesų apsaugai, ir šalių turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.
Teismo patirtos 1,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3893-362/2012 patvirtintos pareiškėjų J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3. p., kuriuo T. N. įsipareigojo nepilnamečiui sūnui J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį skirti 300,00 Lt (86,89 Eur) dydžio išlaikymą nuo 2012-06-01 iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-01-04) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į ieškovės J. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.
Paskirti J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti išlaikymą vaikui.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.