Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-18 · Administracinė byla Nr. A-822-2022-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-18
Bylos Nr.
A-822-2022-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas, Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Kretingos rajono policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A23 – 2022/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 15.2.3.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirminkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjui A. G.,

dalyvaujant viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Kretingos rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. G. prašė teismo priteisti jam iš Kretingos rajono policijos komisariato 150 000 (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde (b. l. 2 - 4) nurodė, kad Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006-08-03 įsakymu Nr. 69-TE-38 buvo neteisėtai atleistas iš vidaus tarnybos kriminalinės policijos tyrimų skyriaus tyrėjo pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą už pareigūno vardo pažeminimą.

Jis buvo atleistas iš darbo už tai, kad 2006-07-03 Palangos mieste, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, blaivus, ne darbo metu, staigiai susirgus žmonai, norėjo skubiai nuvežti ją pas gydytojus. Pravažiavus vos kelis metrus pagrindiniu keliu, iš šalutinio kelio į pareiškėjo automobilį atsitrenkė R. P. vairuojamas automobilis, kuris apgadino jo automobilį. Pareiškėjas mano, kad automobilį vairavo esant būtinam reikalingumui. Už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pareiškėjui buvo paskirta ir piniginė bauda. 2006-10-23 Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimu panaikino Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006-08-03 įsakymą Nr. 69-TE-38 ir grąžino pareiškėją į darbą kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigoms, priteisė už priverstinę pravaikštą 4191,60 Lt. 2007-05-10 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-10-23 sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad dėl nepagrįsto atleidimo iš pareigų jam buvo padaryta didelė neturtinė žala, kurią jis įvertino 150000 Lt. Jis liko be pagrindinio pragyvenimo šaltinio, dėl atsakovo kaltės nedirbo dešimt mėnesių, jo materialinė padėtis buvo labai sunki, neturėjo lėšų šeimos išlaikymui, žmona buvo dekretinėse atostogose, jos sveikata po gimdymo buvo nestabili, o sūnui keli mėnesiai. Jis labai išgyveno dėl to, nes bankas nenorėjo jam suteikti kredito ir jis vos neprarado būsto. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo laikinai įsidarbinti, nes spaudoje buvo publikuoti neigiami straipsniai. Jo sveikata ypač pablogėjo, nes labai išgyveno dėl nepagrįsto pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, dvasinio sukrėtimo. Pareiškėjas teigia, kad grąžinus jį į darbą viršininko pavaduotojas Andrius Grabys darė jam spaudimą. Pareiškėjo nuomone, A. Grabio neteisėti veiksmai sukėlėjam dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jam padarytą neturtinę žalą įvertina 150000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 34-37, 67-70, 73-76) nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neadekvatus faktinėms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas skundas. Pareiškėjas turtinės žalos nepatyrė, kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką išmokėta per protingą terminą po grąžinimo į tarnybą, jokios priežastys, dėl kurių pareiškėjas nebūtų galėjęs priverstinės pravaikštos metu dirbti ir gauti darbo užmokestį, atsakovui nežinomos. Atsakovo manymu, sulyginus sumas Vidaus tarnybos statute numatytas turtinei žalai atlyginti pareigūno sužalojimo ar net žūties tarnyboje atveju, vidutinį pareiškėjo gautą mėnesinį atlyginimą ir prašomos atlyginti žalos dydį, akivaizdu, kad ieškovas nesiorientuoja realioje statutinių valstybės tarnybos santykių situacijoje. Pareiškėjas grąžintas į tarnybą iš karto po to, kai atsakovui buvo pateikta informacija apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Atsakovas nesudarė jokių trukdymų pareiškėjui sugrįžti į darbą, tačiau pareiškėjas sirgo, jo paties prašymu suteiktos eilinės kasmetinės, mokymosi, vėliau -vaiko auginimo atostogos ir jis iki šiol į tarnybą realiai negrįžo. Finansinių įsipareigojimų prisiėmimas - kiekvieno asmens privatus reikalas, apdairūs klientai naudojasi kredito įstaigų siūlomomis kreditų draudimo paslaugomis nedarbo atveju, todėl su atsakovo veiksmais negali būti siejami ir pakankamai dideli pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms, kuriuos vykdydamas pareiškėjas tvirtina patyręs sunkumų po to, kai buvo atleistas iš darbo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, būdamas pareigūnu, vairavo automobilį, nors jam už vairavimą neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti, ši situacija iššaukė visuomenės reakciją, publikacijas spaudoje. Atsakovas mano, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs subjektas ne be pagrindo pareiškėjo veiksmus pripažino žeminančiais pareigūno vardą. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas tyčia siekė įvykių paviešinimo spaudoje, buvo paneigti teisminio bylos dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos nagrinėjimo metu, todėl, atsakovo manymu, neturėtų būti tiriami iš naujo. Atsakovas akcentuoja, kad 2006-08-02 išvadoje buvo vienareikšmiškai konstatuotas pareigūno vardo pažeminimas; nei Statutas, nei Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka atsakovui nepalieka galimybės išvadą revizuoti - ją apskųsti, prašyti papildyti, keisti. Sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp pareiškėjui neva padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmiausiai, būtina nuspręsti, ar dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą ateitimi pareiškėjui sukėlė atsakovo įsakymas dėl atleidimo iš tarnybos, ar pati avarijos situacija, nuo atsakovo nepriklausanti visuomenės reakciją į ją ir viešumon iškilusios pareiškėjo biografijos detalės. Atsakovo nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (b.l. 39-42) prašė A. G. reikalavimus atmesti. Mano, kad policijos pareigūnas A. G., kurio profesinė pareiga užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą (Policijos veiklos įstatymo 5, 18 str.), vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl sąmoningai padarė vieną iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pažymi, kad laikraščiuose buvo spausdinami straipsniai, nes A. G. neteisėtas transporto priemonės vairavimas sukėlė didelį rezonansą visuomenėje. Atsakovas už tai negali būti laikomas atsakingu, šie straipsniai nebuvo naudingi policijai. Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėta veika, o tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinė nuobauda paskirta pagal teisės aktų reikalavimus.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 249 str.).

Teismas nustatė, kad Kretingos rajono policijos komisariato 2006-07-12 nutarimu (civilinė byla Nr. 1-1353-243/2006, b.l. 69) A. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. A.G. šį pažeidimą pripažino, nutarimo neskundė, sumokėjo paskirtą 1500 Lt baudą (b.l. 71).

Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006-08-03 įsakymu (civilinė byla Nr. I-1353-243/2006, b.l. 9) pareiškėjas A. G. buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-10-23 sprendimu (b.l. 5-7), kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-10 nutartimi paliktas nepakeistas, šis įsakymas buvo panaikintas ir pareiškėjas grąžintas į Kretingos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nedarbingumas aptariamu laikotarpiu nebuvo sukeltas streso, todėl nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo sveikatos sutrikimo ir jo atleidimo iš tarnybos. Be to, pareiškėjas atleistas iš tarnybos 2006-08-03, o šie sveikatos sutrikimai kilo 2007 m. gegužės pabaigoje, birželio ir liepos mėnesiais, tai yra praėjus ilgam laiko tarpui.

Teismas pažymėjo, kad stresą A.G. galėjo sukelti eismo įvykio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu išaiškėjusios aplinkybės, jog jis stodamas į vidaus tarnybą pateikė žinomai neteisingus duomenis apie vairuotojo pažymėjimą, ir tai, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta.

Teismas atkreipė dėmesį, kad 2007-05-22 įsakymu pareiškėją grąžinus į darbą, pareiškėjui jo prašymu nuo 2007-05-22 iki 2007-05-25 buvo suteiktos mokymosi atostogos (b. l. 90-93), nuo 2007-05-28 iki 2007-06-08 suteiktos kasmetinės atostogos (b. l. 93, 94), nuo 2007-05-25 iki 2007-07-31 buvo nedarbingas (b. l. 13-15), nuo 2007-08-01 iki 2007-08-04 ir nuo 2007-08-06 iki 2007-08-24 jis turėjo kasmetines atostogas (b. l. 82, 85, 87), nuo 2007-08-27 iki 2009-03-22 suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti kol jam sueis treji metai (b. l. 79, 81). Teismas padarė išvadą, kad faktiškai pareiškėjas pareigose, į kurias grąžintas, nedirbo, todėl nepagrįsti jo teiginiai, esą išgyvenimus ir stresą j am sukėlė tai, kad nebuvo sudarytos sąlygos dirbti, darbe Kretingos rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Andrius Grabys darė jam psichologinį spaudimą. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog pareiškėjas 2008 m. vasario 5 d. atleistas iš darbo paties prašymu (įsakymas dėl atleidimo nepateiktas). Nors pareiškėjas A.G. skunde nurodė, kad negalėjo laikinai įsidarbinti, nes spaudoje buvo publikuoti neigiami straipsniai apie jį, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, jog atleidimo iš tarnybos metu ieškojo darbo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nebuvo straipsnių spaudoje užsakovas, šie straipsniai nebuvo naudingi ir garbingi policijai, priešingai - paties pareigūno A.G. veiksmai - transporto priemonės vairavimas, kai jam už vairavimą neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti, sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, publikacijas spaudoje. Pažymėtina, jog aplinkybė, ar A.G. buvo būtina tuo metu vairuoti automobilį, yra ištirta Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-1353-243/2006 m. (b.1.5-12).

III.

Pareiškėjas A. G. apeliaciniu skundu (b. 1. 141 - 143) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Pareiškėjas nesutinka su priimtu teismo sprendimu, nes mano, kad teismas išnagrinėjo bylą neobjektyviai, vienašališkai ir priimtas teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl šių priežasčių:

1. Mano, kad teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi ji yra geruose santykiuose su Kretingos rajono policijos komisariato viršininko pavaduotoju A. Grabiu, kuris mane buvo neteisėtai atleidęs iš darbo ir yra suinteresuota bylos baigtimi.

2. Apeliantas įsitikinęs, kad teisėja Laimutė Jakubauskaitė grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. kuriame nurodyta „faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys“. Tačiau teisėja šiuo įstatymu nesivadovavo ir nagrinėdama bylą visą dėmesį skyrė ne į pareikštus reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet tyrė klausimą, ar teisėtai apeliantas buvo grąžintas į darbą. Nežiūrint į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, mane grąžino į darbą ir teismo sprendimą patvirtino Lietuvos vyriausias administracinis teismas, kurio nutartis galutinė ir neskundžiama, teisėja bandė iš naujo rinkti įrodymus, ar pagrįstai buvau grąžintas į darbą ir, apelianto teigimu, siekė jį sukompromituoti. Visi teisėjos veiksmai rodo, kad teisėja yra užinteresuota bylos baigtimi. Jau teisėja skirdama mano skundą teisminiam nagrinėjimui, dėl neturtinės žalos priteisimo, nutarė iškviesti į teismo posėdį liudytoją R. P., kuri 2006 m. pati pažeidė KET reikalavimus ir vairuodama automobilį Palangos m. atsitrenkė į mano vairuojamą automobilį. Šis faktas buvo ištirtas ankstesnėje grąžinimo į darbą byloje ir jokio ryšio su esama byla visiškai neturi. Be to, teisėja, iškvietė į teismo posėdį gydytoją J. K., kurią tardė teismo posėdyje apie valandą laiko, reikalaudama pasakyti, kodėl gydytoja išdavė pažymą (kuri yra pridėta prie bylos dėl grąžinimo į darbą), jog apelianto žmona J. M. – G. 2006 m. sirgo, grąsino iškelti liudytojai baudžiamąją bylą už neva dokumentų klastojimą. Paėmė iš gydytojos apelianto žmonos ambulatorinę ligonio kortelę, kurios neturėjo teisės paimti, nes teisme klausimas sprendžiamas dėl neturtinės žalos atlyginimo A. G., o ne dėl žmonos ligos. Teisėja liudytoją J. K. teismo posėdyje klausinėjo ne apie apelianto sveikatą, bet apie jo žmonos sveikatą, t.y. kokie medicininiai tyrimai buvo atlikti žmonai 2006 m. (šlapimo, kraujo, ar buvo atlikta kardiogramos) ir kt. aplinkybės. Visa tai, apelianto manymu, atsispindi surašytame teismo posėdžio protokole. Tai rodo, kad teisėja nukrypo nuo administracinės bylos nagrinėjimo ribų, nes šių aplinkybių tirti iš naujo nereikėjo, kadangi visos aplinkybės buvo ištirtos ankstesnėse išnagrinėtose administracinėse bylose ir tuo klausimu yra priimti sprendimai, kurie yra neskundžiami.

Atsiliepimas

Mano, kad teisėja privalo vadovautis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, o netirti aukščiau įsiteisėjusios nutarties pagrįstumo. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kretingos rajono policijos komisariatas savo atsiliepime surašytame 2008-01-08, nurodo tas pačias aplinkybes, kurias buvo surašęs grąžinimo į darbą byloje ir pakartotinai teigia, kad aš pažeminau pareigūno vardą, kad buvau atleistas iš darbo teisėtai ir komentuoja Statuto sąvoką. Šie faktai buvo išanalizuoti grąžinimo į darbą byloje ir jie nepasitvirtino. Kretingos rajono policijos komisariatas nepripažįsta Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutarties, kurioje buvo konstatuota, kad „atsakovas neįrodė, jog aš savo veiksmais akivaizdžiai pažeminau vidaus tarnybos sistemos autoritetą, todėl ir buvau grąžintas į darbą“.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti.

Atkreipia dėmesį, kad apeliantas buvo paėmęs didelį kreditą iš banko, su žmona augino kūdikį, todėl darbo netekimas jam sukėlė ne tik finansinių, bet ir dvasinių sukrėtimų. Be to, po publikacijų spaudoje, jam nepavyko rasti darbo kitose policijos komisariatuose. Grįžti į ankstesnį darbą taip pat nepavyko. Dėl to jaučiasi pažemintas ir sukrėstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė nagrinėjamos bylos aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, daugiausiai dėmesio skirdamas aplinkybių, susijusių su kita byla, kurioje sprendimas yra jau įsiteisėjęs, tyrimui. Pareiškėjas A. G. prašė teismo priteisti jam iš Kretingos rajono policijos komisariato 150 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad šią neturtinę žalą sukėlė neteisėtas atleidimas iš vidaus tarnybos kriminalinės policijos tyrimų skyriaus tyrėjo pareigų ir Kretingos rajono policijos komisariato vadovybės elgesys A. G. teismui grąžinus į tarnybą. 2006-10-23 Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1353-243/2006 (Lietuvos vyriausiasiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-489/2007 šį sprendimą paliko nepakeistą) buvo panaikintas Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006-08-03 įsakymas Nr. 69-TE-38, kuriuo A. G. buvo atleistas iš tarnybos, ir A. G. grąžintas į Kretingos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrėjo pareigas. Šiame sprendime buvo konstatuota, kad A. G. negali būti kaltinamas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai pažeminęs pareigūno vardą, o taip pat negali būti kaltinamas nesąžiningumu, taip pat konstatuota, kad tas faktas, kad A. G. stodamas į vidaus tarnybą, nenurodė, jog jam laikinai atimta teisė vairuoti transporto priemones, nelaikytinas melagingų duomenų pateikimu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, neneigdamas tos aplinkybės, kad A. G. buvo sukeltas stresas, vertina pareiškėjo nedarbingumą ir konstatuoja, kad šis nedarbingumas aptariamu laikotarpiu nebuvo sukeltas streso. Pirmosios instancijos teismas daro prielaidą, kad atitinkamą stresą galėjo sukelti eismo įvykio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu išaiškėjusios aplinkybės, kad pradėdamas dirbti vidaus tarnyboje pateikė neteisingus duomenis apie vairuotojo pažymėjimą ir tai, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones, taip pat remiasi Kretingos rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo A. Grabio parodymais dėl to, kad A. G. nepatyrė išgyvenimų, kaip pats teigia.

Pareiškėjas neturtine žala įvardija savo išgyvenimus, sietinus su neteisėtu atleidimu, pasireiškusius tuo, kad jis patyrė daug stresinių situacijų, kai atleistas iš darbo liko be pragyvenimo šaltinio, negalėjo išlaikyti šeimos (šeima gyveno tik iš vaiko pašalpos), garantuoti šeimai būsto, taip pat išgyvenimus, sietinus su Kretingos rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo A. Grabio elgesiu A. G. teismui grąžinus į darbą. Pažymėtina, kad byloje neįrodinėtinas ir atsakovo atstovo kaltės klausimas, nes pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas žala, atsiradusi dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginama nepaisant institucijos darbuotojo kaltės.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 250 straipsnyje nustatyta, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydis nustatomas, vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais bei pagrindais. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais.

Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, neneigdamas, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu išgyveno stresą, iš esmės netyrė aplinkybių, sietinų su padaryta neturtine žala pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai daro prielaidą, kad stresą galėjo sukelti eismo įvykio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu išaiškėjusios aplinkybės, kad pradėdamas dirbti vidaus tarnyboje pateikė neteisingus duomenis apie vairuotojo pažymėjimą, ir tai, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą. Teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimų, reputacijos pablogėjimą, sietinų su jo atleidimu ir komisariato vadovybės elgesiu jį grąžinus į darbą. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad aukščiau išvardintus veiksnius, galėjusius sukelti neturtinę žalą, gali patvirtinti ne tik pareiškėjo nedarbingumo faktas, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas faktą, kad pareiškėjas nebuvo nedarbingas nagrinėjamu laikotarpiu, vertina kaip pagrindinį įrodymą, jog pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos, nėra pagrįstas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 7-19 d. posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja J. K. davė parodymus ir tikslino juos pagal teisėjos klausimus apie A. G. žmonos J. M. G. sveikatos būklę 2006-07-03, taip pat prie bylos buvo prijungta jos ligos kortelė, taip pat buvo nagrinėjamos ir kitos aplinkybės, susijusios su 2006-07-03 įvykiu, kai Palangos mieste, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, A. G., kaip jis aiškina, dėl šeimyninių aplinkybių, vairavo automobilį „Audi A4“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės yra jau ištirtos ir įvertintos 2006-10-23 Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1353-243/2006, todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dar kartą tyrė minėtas aplinkybes.

Neištyrus ir neišsiaiškinus nurodytų aplinkybių, sietinų su tuo, ar pareiškėjas dėl jo atleidimo ir komisariato vadovybės elgesio su juo teismui jį grąžinus į darbą patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimų, reputacijos pablogėjimą, neįmanoma objektyviai įvertinti, ar pareiškėjas patyrė minėtus išgyvenimus ir ar jie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo atstovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, o tuo pačiu nėra galimas objektyvaus ir pagrįsto sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimas. Todėl pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes visapusiškam ir pilnam bylos aplinkybių išaiškinimui būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė