Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo ją vykdyti dienos.

E. V. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta, nustačius, kad jo veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnis).

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta nuosprendžiui įsiteisėjus.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš E. V. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 1446,62 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt šeši eurai ir šešiasdešimt du centai) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo M. K. gydymo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 25 d., apie 00.20 val., prie UAB „P.“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė M. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, kairės akiduobės išorinės, apatinės ir vidinės sienelių, kairio žandinio ančio vidinės, išorinės ir priekinės sienelių skeveldrinius lūžimus, kairio skruostikaulio lūžimą ir kraujosruvą kairės akies vokuose, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, pripažinti, jog E. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas neatsargia kaltės forma ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo E. V. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 139 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba šios bausmės vykdymą atidėti.

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas šioje byloje tinkamai išnagrinėjo surinktus įrodymus ir jų visumos, o ne prielaidų, abejonių pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl E. V. kaltės nesunkiai sutrikdant kito asmens sveikatą, t. y. jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

6. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai BK nustatyta veika padaroma viena iš įstatyme nurodytų kaltės formų. Tai reiškia, kad tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Advokato teigimu, E. V. nusikalstama veika pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu, t. y. nuteistasis numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tokiam vertinimui teisėjų kolegija nepritaria.

7. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-95-648/2021 ir kt.).

8. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. K. ir nuteistasis E. V. nėra pažįstami ar susiję kokiais nors darbiniais, giminystės ar kt. santykiais. Pirmą kartą jie susitiko 2017 m. spalio 22 d. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame klube, šokių salėje, tarp vaikinų įvyko žodinis konfliktas dėl to, jog M. K., būdamas neblaivus, bandė pakalbinti E. V. draugę. Žodinis konfliktas vėliau naktinio klubo tualete peraugo į susistumdymą (fizinį kontaktą), kuris buvo nutrauktas apsaugos darbuotojo E. M.. Pastarajam pasiteiravus, ar reikia iškviesti medikus bei policiją, abu vyrai atsakė, jog nieko nereikia, nes pretenzijų jie vienas kitam neturi. Vienas vaikinas (M. K.) buvo susiėmęs už veido, matėsi šiek tiek kraujo nosies-burnos srityje. Jis palydėjo šį asmenį į lauką, kad daugiau konfliktų nekiltų (1 t., b. l. 130–132). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis teigė, jog dėl girtumo nelabai ką prisimena apie šį įvykį, todėl pretenzijų E. V. neturi. Tačiau pastarasis šio incidento taip greitai neužmiršo, t. y. dėl asmeninių priežasčių siekė atkeršyti M. K..

9. Tai, kad E. V. veikė tiesiogine tyčia, o ne neatsargiai, patvirtina plano nusikalstamai veikai įvykdyti sukūrimas, t. y. nuteistasis apgalvojo, kada ir kaip būtų galima atsivilioti M. K. į nuošalesnę vietą, kad būtų galima nepastebėtam panaudoti fizinį smurtą šio atžvilgiu. Į pagalbą nuteistasis pasitelkė pažįstamą P. U., kuri turėjo įtikinti nukentėjusįjį su ja susitikti nakties metu neva pabendrauti ir artimiau susipažinti. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo (1 t., b. l. 74–82), P. U., praėjus kelioms dienoms nuo įvykių „(duomenys neskelbtini)“ klube, „Messenger“ programėlėje užkalbino M. K., parašydama neva jis jai kažkur matytas. Nukentėjusiajam susidomėjus gražia mergina (buvo įkelta nuotrauka), ši iš karto pateikė pasiūlymą susitikti ir artimiau susipažinti, parūkyti. Nukentėjusysis iš pradžių nesutiko, atsikalbinėjo, teigdamas, jog jau vėlu, jis lovoje, pasiruošęs miegoti, todėl geriau atidėti susitikimą kitam kartui, vis dėlto, P. U. intensyviai įkalbinėjo M. K. netingėti, nebūti mergaite ir susitikti būtent šį vakarą (naktį), nes vėliau ji negalės, todėl šis neva praleis puikią galimybę pabendrauti. Tokiu būdu nukentėjusysis sutiko susitikti su jam simpatiška pasirodžiusia mergina.

10. M. K. į sutartą vietą, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, atvyko apie 00.20 val., pamatė prie kito atvažiavusio automobilio stovinčią ir rūkančią P. U., tačiau prie jos prieiti nespėjo, nes iš už kampo išlindo E. V. ir nieko nesakęs iš karto sudavė jam kumščiu į veidą. Viskas įvyko labai greitai, veidas iš karto sutino, jis pradėjo „atsijunginėti“, bandė bėgti, bet kažkas jam sakė, kad daugiau nemuš. Jis kažkaip automobiliu parvažiavo į namus, kur nualpo, greitąją medicinos pagalbą jam iškvietė mama. Buvo sulaužyti kaktos kaulai, akiduobės kaulai, įdėti svetimkūniai, prakirstas antakis. Po šio sužalojimo jam susilpnėjo regėjimas (3 t., b. l. 82). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu P. U. patvirtino, kad E. V. paprašė jos, kad ji pasiūlytų M. K. susitikti, neva šis yra senas jo draugas, todėl tai būtų tam tikra staigmena. Ji padėjo nieko blogo negalvodama. Nukentėjusiajam atvykus į sutartą vietą, ji matė, kaip E. V. sudavė šiam vieną smūgį į kairę veido pusę (1 t., b. l. 95–96). Šį incidentą taip pat stebėjo kartu su E. V. ir P. U. automobiliu važinėjęsis liudytojas R. V.. Jis paaiškino, kad E. V. iš karto sudavė M. K., vos tik šis atvažiavo ir išlipo iš savo transporto priemonės. Jis priėjo prie nukentėjusiojo pažiūrėti, ar šiam viskas gerai, matė, kad pastarajam bėgo kraujas, tačiau šis netrukus sėdo į automobilį ir išvažiavo (1 t., b. l. 106–107). Aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad nuteistasis veikė ryžtingai ir užtikrintai, t. y. jis suvokė, jog suduodamas kumščiu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – veidą – elgiasi pavojingai, numatė, jog toks stiprus smūgis sukels atitinkamus padarinius ir jų norėjo.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. V. veikė būtent neapibrėžta tyčia, nes jam svarbiausia buvo „suvesti sąskaitas“ su nukentėjusiuoju, parodant savo fizinį pranašumą, t. y. jį tenkino bet kokie padariniai. Specialisto išvada G 775/2017(09) M. K. nustatyta muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, kairės akiduobės išorinės, apatinės ir vidinės sienelių, kairio žandinio ančio vidinės, išorinės ir priekinės sienelių skeveldriniai lūžimai, kairio skruostikaulio lūžimas, taip pat kraujosruva kairės akies vokuose. Šie konstatuoti kūno sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 68–69). Taigi, E. V. veika pagrįstai kvalifikuota kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis).

12. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimą, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. V., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

13. Nuteistasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas, be kita ko, numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. V. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (nuosprendyje netiksliai nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kas vertinama rašymo apsirikimu), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinta, kad naują nusikaltimą jis padarė praėjus neilgam laiko tarpui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje (2017 m. kovo 17 d. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, o 2017 m. spalio 25 d. padarė nagrinėjamą veiką). Be to, E. V. po smurtinio nusikaltimo Lietuvoje padarymo išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur įvykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas, dėl ko šioje valstybėje atliko laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo kriminaline praeitimi (2 t., b. l. 9–13), pažymi, kad šis teistumas (Lietuvoje) jam jau šeštasis, su teisėsaugos institucijomis jis susiduria praktiškai nuo paauglystės. Pirmąjį kartą (dėl kvalifikuoto turto prievartavimo) laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas vieneriems metams, tačiau E. V. nepateisino parodyto pasitikėjimo ir pakartotinai nusikalto. Vėliau turtinio pobūdžio nusikaltimai (sukčiavimai) buvo vykdomi ir atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, t. y. net struktūrizuota aplinka bei griežtas kalinimo režimas neskatino jo koreguoti savo elgesio ir rinktis visuotinai priimtinus veikimo modelius.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 14 d. vyresniosios tyrėjos A. M. nutarimu E. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 29), tačiau jis šios procesinės prievartos priemonės nesilaikė ir iš savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), pasišalino apie tai niekam nepranešęs. 2018 m. kovo 27 d. buvo paskelbta jo paieška, vėliau gauta informacija, kad E. V. yra sulaikytas (duomenys neskelbtini), teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis minėtoje valstybėje atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę dėl įvykdytų keturių vagysčių su neteisėtais įsilaužimais bei sunkaus apiplėšimo (3 t., b. l. 21–23). Taigi, daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys po 2017 m. spalio 25 d. įvykdyto nusikaltimo pasikeitė pozityvia linkme, pagrindo nėra.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors E. V. atvyko į ligoninę gražiai pasikalbėti su nukentėjusiuoju ir šio atsiprašė, tačiau daugiau jokių veiksmų, kurie galėtų bent iš dalies kompensuoti M. K. patirtus neigiamus išgyvenimus, neatliko, t. y. neatlygino turtinės ar neturtinės žalos. Be to, liudytojai P. U. ir R. V. paliudijo, kad įvykio metu nuteistasis nebandė suteikti nukentėjusiajam pagalbą, nekvietė medikų ir pan. Prie M. K. buvo priėjęs R. V., kuris ir pasiteiravo, ar šiam viskas gerai, tačiau nukentėjusysis buvo taip išsigandęs, jog nedelsdamas sėdo į mašiną ir išvažiavo. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu E. V. savo atliktus neteisėtus veiksmus bandė pateisinti neva nukentėjusysis įvykio metu su juo provokuojančiai sveikinosi, todėl šis nesusivaldė ir sudavė staigų smūgį, tačiau tai tėra gynybinė versija, nes incidentą stebėję liudytojai jokių provokuojančių M. K. veiksmų nepastebėjo ir apklausų metu nenurodė.

16. BK 75 straipsnio 1 dalis (veikos padarymo metu galiojusi redakcija, nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, formaliai E. V. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pirmiau nurodytų išvadų padaryti negali, nes, šioje nutartyje jau minėta, kad nei prieš nusikalstamos veikos padarymą, nei po jos E. V. elgesys nebuvo pavyzdingas. Jis sistemingai nesilaiko įstatymų imperatyvų, tai daro ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Švelnus baudžiamumas jam nėra efektyvus ir neskatina permąstyti palaikomų vertybinių nuostatų. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas aiškino, kad apelianto gyvenimas yra kardinaliai pasikeitęs, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, išskyrus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 134), patvirtinančią, kad E. V. nuo 2021 m. birželio 14 d. vykdo individualią veiklą, susijusią su derliaus apdorojimu, tačiau jokių duomenų apie jo iš šios veiklos gaunamas pajamas nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis niekur nedirbo (2 t., b. l. 4), kelias savaites buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius) (2 t., b. l. 3), tuo tarpu (duomenys neskelbtini) jo įvykdyti nusikaltimai yra būtent turtinio pobūdžio, kas patvirtina, jog tokiu būdu E. V. siekė gauti lėšų pragyvenimui. Taigi nenustatyta jokių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai. Padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, tikėtis, jog nuteistasis daugiau nenusikals, šiuo metu nepagrįsta, todėl bausmės vykdymo atidėjimo institutas jam netaikytinas.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantui paskirtoji vienų metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji proporcinga ir adekvati padarytos tyčinės veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai. Todėl nei keisti šios bausmės rūšies, nei taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

19. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi (2 t., b. l. 53) E. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nes jis pasislėpė nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo. Vėliau paaiškėjo, kad E. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis vis dar atlikinėjo bausmę užsienio valstybėje, teisiamuosiuose posėdžiuose jis dalyvavo vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis ir klausimas dėl konkretaus suėmimo termino jam nustatymo, ar kardomosios priemonės – suėmimo – panaikinimo sprendžiamas nebuvo. Atlikęs bausmę, E. V. į Lietuvą sugrįžo 2021 m. birželio 7 d. ir iš karto buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) oro uosto pasienio užkardoje (3 t., b. l. 129). Įvertinus aplinkybes, kad nuteistasis nurodė kontaktinius duomenis, kuriais bus galima su juo susisiekti, E. V. į teismo posėdį dėl suėmimo pagrįstumo per 48 valandas pristatytas nebuvo, taigi 2018 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartis dėl paieškos E. V. paskelbimo ir kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo nustojo galioti, todėl iš nuosprendžio šalinamas sprendimas palikti E. V. galioti kardomąją priemonę iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. V. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti sprendimą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradėjimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.