- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- ATP-715-380/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00748-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. 2016 m. liepos 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. liepos 14 d., 13.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Dodge Neon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 4, 5, 6, 9, 101, 114, 219, 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimu V. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą ir jam paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, administracinė nuobauda – 28 Eur bauda. V. Š. administracinė byla dalyje pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimo dalį ir V. Š. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą sankcijos ribose arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-2179/2009). Administracinėje byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl V. Š. padaryto pažeidimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. V. Š. motyvas apie tai, kad jis po įvykio, pro atvirą langą įmetė kortelę su savo kontaktiniais duomenimis nukentėjusiajam vertinama kritiškai, kaip siekiamybė išvengti administracinės atsakomybės. Teigia, kad iš administracinės bylos matyti, kad V. Š., pajutęs, kad kliudė kitą automobilį, dėl neva intensyvaus eismo, pavažiavo toliau, pastatęs savo automobilį jį apžiūrėjo, priėjo prie sugadinto automobilio, jį apžiūrėjęs nusprendė, kad sugadinimai nežymūs ir išvažiavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip išsiaiškinamos pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Mano, kad teismas tinkamai neapklausė visų liudytojų, būtent dėl V. Š. motyvo apie paliktą kortelę su kontaktiniais duomenimis. Eismo įvykį registravę pareigūnai, fotografavę automobilį, nurodė, kad nebuvo paliktas atviras langas, tai matosi ir darytose foto nuotraukose. Taip pat apie tokį faktą (atvirą langą) pareigūnai teismo posėdžio metu apklausinėjami nebuvo. Liudytojas R. A. taip pat neminėjo, jog matė, kad V. Š. pro pravirą nukentėjusiojo automobilio langą įmetė kortelę.
Atsiliepimas
V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą netenkinti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad jokios tiesioginės tyčios V. Š. veikoje nebuvo. V. Š., pajutęs prisilietimą prie nukentėjusiosios automobilio, nepabėgo iš įvykio vietos, o sustojo, nuėjo apžiūrėti, įmetė vizitinę kortelę, pamojavo tai matančiam asmeniui R. A. (kuris pranešė apie įvykį policijai), leisdamas suprasti, jog nieko neįvyko. Juolab, kad pati nukentėjusioji ir byloje esančios nuotraukos įrodo, kad sugadinimai buvo minimalūs. Atvykus policijos pareigūnams, V. Š. pripažino, kad atsirėmė į svetimą transporto priemonę, buvo blaivus. Reikia įvertinti ir tai, kad V. Š. yra 72 metų. Taigi, V. Š. veikoje nebuvo tyčios, o jos nesant, negalima asmens patraukti administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai.
V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis vairuodamas automobilį „Dodge Neon“ ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad V. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, motyvuodamas tuo, kad V. Š. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos konstatuoti nėra pagrindo.
Iš vyriausiosios patrulės R. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 14 d. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), įvyko techninis eismo įvykis, kurio metu vienas iš automobilių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuvykus į įvykio vietą, S. P. paaiškino, kad tik priėjusi prie automobilio pastebėjo dešinės pusės durų apgadinimą. Įvykio vietoje buvęs R. A., kuris pranešė apie eismo įvykį, matė, kaip vyšninės spalvos automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Opel Astra“. Automobilį vairavęs vyriškis išlipo iš automobilio, priėjo prie „Opel Astra“, po to nuvažiavo (b. l. 5). S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad pastebėjo prie automobilio stovinčius policijos pareigūnus, kurie paaiškino, jog kitas automobilis apgadino jos automobilį. Pamatė apgadintas automobilio dešinės pusės priekines dureles. Po įvykio praėjus dviem savaitėms, automobilyje prie galinės sėdynės ant kilimėlio, rado popieriaus lapelį, kuriame buvo parašyta „prašau paskambinti dėl galimo durelių sugadinimo“ ir nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris (b. l. 55-56). R. A. paaiškinime nurodė, kad matė, jog vyšninės spalvos automobilis atsitrenkė į automobilį „Opel Astra“. Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo automobilį „Opel Astra“, vėliau pamatė, jog automobilio nėra (b. l. 10). V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad vairuodamas automobilį, pajuto, jog galiniu bamperiu atsirėmė į „Opel Astra“ automobilio keleivio pusės priekines dešinės pusės dureles, smūgio nebuvo. Pavažiavę nuo įvykio vietos ir pastatęs automobilį, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo savo automobilį ir „Opel Astra“, įbrėžimų nematė. Savo vizitinę kortelę ant kurios kitoje pusėje parašė, jog būtinai paskambintų, įmetė į automobilį per atidaryto lango plyšelį ant galinės automobilio sėdynės (b. l. 33-34). Iš eismo įvykio vietos schemos, transporto priemonės techninės apžiūros akto ir nuotraukų nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintos „Opel Astra“ dešinės pusės priekinės durelės ir V. Š. automobilio dešinės ir kairės pusės galinis bamperis (b. l. 6, 16, 19-24).
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).
V. Š. neneigė, pajutęs atsirėmimą į automobilį „Opel Astra“, tačiau nematė nei ant savo, nei ant kito automobilio įbrėžimų, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tai, kad V. Š. į automobilio saloną įmetė vizitinę kortelę su užrašu paskambinti dėl galimo durelių sugadinimo (b. l. 53), rodo, kad jis suprato apgadinęs automobilio „Opel Astra“ durelės. Tačiau V. Š. po eismo įvykio automobilyje paliko kortelę su savo duomenimis, nesislapstė, policijos pareigūnams neneigė, jog buvo eismo įvykio vietoje, leido apžiūrėti automobilį. Tai rodo, kad V. Š. nesiekė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei išvengti atsakomybės neturėjo. Įvertinus tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog V. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Š. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos konstatuoti nėra pagrindo, todėl nesant vieno iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų – tyčios neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos – V. Š. negali kilti atsakomybė už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą. Kadangi V. Š. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.