Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-10-15 · Civilinė byla Nr. e2S-653-856/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-15
Bylos Nr.
e2S-653-856/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
D. A.
Atsakovas
N. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-653-856/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05452-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.2: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11601-776/2019, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. A. ieškinį atsakovui N. A. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir atitinkamų teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. A. dėl šalių 2014 m. kovo 19 d. sudarytos pinigų dovanojimo sutarties, pavirtintos Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini)notarų biuro notarės S. J., pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir jos pripažinimo paskolos sutartimi, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 28 962 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. A. ieškinį. Teismas ieškovei išaiškino, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, remiantis kuria ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą. Nors pagal CPK 32 straipsnio 1 dalį šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, tačiau CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.

4. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog D. A., kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1035-981/2019 pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui N. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei pagal atsakovo N. A. priešieškinį ieškovei I. A., tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, A. V., R. V. ir D. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, institucija teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame pareiškė savarankišką reikalavimą pripažinti I. A. ir N. A. solidariais jos skolininkais pagal 2014 m. kovo 19 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 28962 Eur paskolos grąžinimo. Todėl, teismo nuomone, ieškovės reikalavimas dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir jos pripažinimo paskolos sutartimi turi būti nagrinėjamas I. A. ir N. A. santuokos nutraukimo byloje, kurioje bus nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas ir padalinamas sutuoktinių tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek turto pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1035-981/2019 pareikštas reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidariąja sutuoktinių prievole, neatsiejamai susijęs su ieškovės šioje byloje reiškiamu reikalavimu dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

5. Teismas konstatavo, kad ieškinys neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, tačiau teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad tokia pati pozicija išdėstyta ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-10870-1042/2019.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė D. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti skundžiamą nutartį priėmusį teismą priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Skundžiamoje nutartyje teismas, aiškiai pažeisdamas savo pareigą motyvuoti priimamus sprendimus (nutartis), taip ir nenurodė konkretaus teisinio pagrindo - konkrečios įstatymo nuostatos, kuri imperatyviai nurodytų, kad ne konkrečios bylos proceso šalys, o teismas turi diskrecijos teisę nustatyti bylos teismingumą net ir tuo atveju, jei įstatymas suteikia teisę proceso šalims savo susitarimu keisti bylos teismingumą.

7.2. Teismo nutartyje minima CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti laikoma tinkamu ir pakankamu pagrindu teismui vienašališkai paneigti proceso šalių bendru rašytiniu susitarimu išreikštą valią pasirinkti kitą bylos teismingumą.

7.3. Teismas netinkamai įvertino šioje byloje ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, teisinius santykius, iš kurių kyla ginčas, laikotarpį, aktualų šiai bylai, ir visiškai nesusijusį su ištuokos byla. Šiai bylai yra aktualus laikotarpis dar iki atsakovo N. A. santuokos sudarymo, nes šioje byloje ginčijamas sandoris yra sudarytas 2014 m. kovo 19 d., t. y. dar iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors pagal CPK 32 straipsnio 1 dalį šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, tačiau Lietuvos CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.

10. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančios materialinės ir procesinės teisės normos imperatyviai nustato, kad sutuoktinių turtiniai klausimai turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima užtikrinti ne tik sutuoktinių, bet ir trečiųjų asmenų turtinių teisių ir interesų apsaugą (CPK 376 straipsnio 3 dalis, 385 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109, 3.118 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju D. A., kaip trečiajam asmeniui Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1035-981/2019 dėl santuokos nutraukimo pareiškus priešieškinį, kuriuo prašoma pripažinti I. A. ir N. A. solidariais jos skolininkais pagal 2014 m. kovo 19 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 28 962 Eur paskolos grąžinimo, šis ieškovės reikalavimas negali būti išnagrinėtas neišsprendus bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimo (CK 3.116 straipsnis, 3.117 straipsnio 1, 2 dalys), o bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas – neišsprendus ginčo dėl sutuoktinių prievolių dydžio, pobūdžio ir jų dalių bendroje prievolėje (CK 3.118 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir jos pripažinimo paskolos sutartimi turi būti nagrinėjamas I. A. ir N. A. santuokos nutraukimo byloje.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės pažeistų teisių gynybos būdo ir formos pasirinkimo teisė negali būti suabsoliutinta, nes pirmenybė nagrinėjamu atveju teiktina teisingam bylos išnagrinėjimui, ieškovės pareikštus reikalavimus išsprendžiant santuokos nutraukimo byloje. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1695/2013).

13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė