- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-24
- Bylos Nr.
- A20.-588-1145/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00584-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,
teismo posėdyje išnagrinėjo VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Irano Islamo Respublikos piliečio M. E., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VSAT Užsieniečių registracijos centras prašo sulaikyti Irano Islamo Respublikos pilietį M. E. VSAT iki 2026 m. sausio 23 d., bet ne ilgiau nei bus išsiųstas į kilmės šalį.
Teikime ir teismo posėdžio metu teikimą pateikusio VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovas nurodė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi jokių dokumentų
Irano Islamo Respublikos pilietis M. E. su teikimu nesutinka. Paaiškino, kad Irane turi tautinių problemų, kadangi yra kurdas savo kilmės valstybėje negali dirbti, mokytis, dalyvauti visuomeninėje veikloje, visi jo dokumentai yra Irane, į Lietuvą pateko vykdamas į Vokietiją. Į Europą atvyko neteisėtai, norėdamas gyventi Europoje. Prašo prieglobsčio.
Užsieniečio atstovė advokatė, atsižvelgdama į sulaikyto asmens paaiškinimus, siūlo užsieniečiui kaip prieglobsčio prašytojui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę su judėjimo laisvės apribojimais.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad M. E. 2024 m. liepos 22 d. Lazdijų rajono savivaldybėje, Kapčiamiesčio seniūnijoje, Stalų kaimo ribose iš Baltarusijos Respublikos neteisėtai, pėsčiomis, rodydamas kelią gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius šešis užsieniečius, kol 7 val. 26 min. buvo pasienio pareigūnų sulaikytas. Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžiu M. E. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu užsienietis nurodė norintis prieglobsčio Lietuvoje.
Užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė nėra patvirtinta. Lietuvos Respublikoje užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, lėšų pragyvenimui, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai. Kadangi pageidavimą prieglobsčio Lietuvoje išreiškė tik teismo posėdžio metu, nėra išaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, manytina, jog sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktai, 5 dalies 1, 2, 3, 4, 12 punktai).
Tačiau pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-08-12 nutarties administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021 26 punktas; 2024-02-22 nutarties administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-02-05 nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Dėl to darytina išvada, kad įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismo vertinimu, dar mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, įstatymų tikslų pasiekti negalima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Manytina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti Irano Islamo Respublikos piliečiui M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 23, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.