Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas N. F., antstolis Robertas Vasiliauskas ir I. F..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo išsiųsti suinteresuotam asmeniui N. F., tačiau suinteresuotas asmuo per nustatytą terminą atsiliepimą į pareiškimą nepateikė.

Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510 – 513 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00062, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Roberto Vasiliausko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0179/12/00062, kurioje vykdo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. išduotą nutarimą Nr. A2.8.-501-181-2010 dėl 1448,10 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. F. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdymo proceso metu 2019 m. rugpjūčio 27 d. antstolis priėmė patvarkymą areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S19-179-23524, kuriuo buvo areštuotas N. F. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos mokamos sutuoktinei I. F..

2019 m. rugsėjo 26 d. antstolis Robertas Vasiliauskas patvarkymu Nr. S-19-179-26360, pasiūlė išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis pripažintina, jog yra visos sąlygos nustatyti skolininko turto dalį.

Iš Vedybų sutarčių registro nustatyta, jog skolininkas N. F. ir jo sutuoktinė I. F. (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre ir įsigaliojo (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininko N. F. yra vykdomas pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. išduotą nutarimą Nr. A2.8.-501-181-2010 dėl 1448,10 Eur skolos išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, todėl konstatuotina, kad skolininko N. F. prievolė pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą yra asmeninė. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal šios prievolės prigimtį nukreiptinas ne į bendrą sutuoktinių turtą, bet asmeninį skolininko turtą, todėl teismas laiko teisiškai nepagrįstais suinteresuoto asmens I. F. argumentus, kad skola pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. išduotą nutarimą Nr. A2.8.-501-181-2010, yra įgyta ne santuokoje. Kartu teismas pažymi, kad sutuoktinių turtui, įgytam iki povedybinės sutarties sudarymo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.117 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nustatytina, kad skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės gaunamų pajamų.

Pažymėtina, kad CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų sudaryta (duomenys neskelbtini) povedybinė sutartis yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti, vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi suinteresuotų asmenų bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nuo (duomenys neskelbtini) nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų – sutuoktinių N. F. ir I. F. sudaryta povedybinė sutartis nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, taigi yra galiojanti. Esant atskiram sutuoktinių turto teisiniam režimui, nėra pagrindo nustatyti skolininko dalį sutuoktinio darbo užmokestyje, kuris yra ir (ar) bus gaunamas nuo (duomenys neskelbtini).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, kad skolininkui N. F. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. F. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų, pažymint, kad turto dalis nustatoma pajamose, kurios buvo gautos iki povedybinės sutarties įsigaliojimo, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 – 447 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad ½ dalis I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gauto darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų iki (duomenys neskelbtini) priklauso skolininkui N. F., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.