Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Loreta Masevičiūtė Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-579/2014

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03001-2012-6

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Laimai Grėbliūnienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorams Audriui Ažukui, Linui Frančiakui, nuteistiesiems R. S., V. V., gynėjams advokatams Dmitrijui Fomkinui (Dmitrijui Fomkin) ir Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistųjų R. S. ir V. V. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo

R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 120 MGL (15 600 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2012-07-17 iki 2012-07-25 ir R. S. nustatyta galutinė 102 MGL (13 260 Lt) bauda.

V. V. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 120 MGL (15 600 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2012-07-17 iki 2012-07-19 ir V. V. nustatyta galutinė 116 MGL (15 080 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. ir V. V. nuteisti už tai, kad R. S. sukurstė valstybės tarnautoją V. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o V. V., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, netinkamai atlikdamas savo pagrindinę pareigą – užkirsti kelią kontrabandai, padėdamas, tai yra sudarydamas sąlygas ją vykdyti, pažemino ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie muitinės kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą, taip sumenkino juridinio asmens – Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą ir prestižą, dėl tokių valstybės tarnautojo V. V. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, o būtent:

2011 m. liepos mėn., tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, R. S. įkalbėjo ir susitarė su Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriumi V. V. dėl informacijos teikimo apie jo darbo valandas Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės poste (toliau – ir PKP), kurių metu jo (R. S.) nurodymu A. Š., G. P., K. L. ir E. U., nekliudomai per valstybės sieną – Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės postą galėtų gabenti akcizais neapmokestintas prekes. V. V., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 9 punktų reikalavimus, kurie įpareigoja valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo II skyriaus ketvirto skirsnio 20 straipsnio 3 punkto 1, 2, 6 papunkčių reikalavimus, kurie suteikia teisę: 1) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijos muitų teritoriją importuojamas, iš jos eksportuojamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus, 2) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės, 3) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos muitinių teritorijoje; pažeidė Kauno teritorinės muitinės viršininko 2005-12-24 įsakymu Nr. 3B-373 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (duomenys neskelbtini) poste pareigybės aprašymo III skirsnio 34.16., 34.21. punktuose, V skirsnio 34.1., 34.3., 34.4., 34.5. punktuose numatytus reikalavimus, numatančius, kad posto inspektorius privalo: 1) atliekant tarnybines pareigas saugoti patikėtą valstybinę ir tarnybinę paslaptį arba viešai neskelbtiną ir neteiktiną informaciją, 2) laiku ir tinkamai vykdyti Kauno teritorinės muitinės viršininko, jo pavaduotojų, posto viršininko, pamainos viršininko (jį pavaduojančio asmens) arba pareigūno, turinčio posto viršininko pavedimą organizuoti darbą, pavedimus, 3) atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 4) taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus, 5) vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, 6) išaiškinus kontrabandos, kitus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prekių sulaikymo protokolą, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolą; pažeidė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-07-15 įsakymą Nr. 1B-704 ,,Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos sąjungos sieną, valdymo“, reikalavimus ir vykdydamas Kauno teritorinės muitinės posto inspektorius funkcijas ir pareigas jas panaudojo priešingai tarnybos interesams, tai yra vykdydamas susitarimą su R. S., konspiraciniais tikslais keisdami mobiliojo ryšio numerius, V. V., naudodamasis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2012 m. vasario mėn. 4 d., užkuoduotais SMS trumpaisiais pranešimais bei pokalbiais R. S. į mobiliojo ryšio numerius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) teikė viešai neskelbtiną ir neteiktiną informaciją apie savo budėjimo laiką Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste. Šią informaciją R. S. perduodavo G. P.. Tęsiant nusikalstamą veiką, kurios metu V. V., neįvesdamas pavedimų į Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemą bei neatlikdamas detalių muitinių tikrinimų dviejų ,,VW Passat“ markės automobilių, kuriuose buvo įrengtos slėptuvės akcizais apmokestintų prekių gabenimui iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respublikos teritoriją, kurių valstybiniai numeriai sistemingai buvo keičiami, G. P., A. Š., K. L. ir E. U. sistemingai (ne mažiau kaip 14 kartų) leido įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, pergabenant akcizais apmokestintas prekes, kol 2011-02-04 16.10 val. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūno nurodymu buvo atliktas automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. Š. ir automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo K. L., detalus patikrinimas, kurio metu įrengtose slėptuvėse buvo surasta ir paimta 61120 vnt. įvairių pavadinimų cigarečių be banderolių, kurių bendra muitinė vertė 20 629,18 Lt.

Apelianto įsitikinimu, įvertinus išdėstytus duomenis, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu negali būti priimtas, nes galioja principas, kad asmenį pripažinti kaltu galima tik tada, kai byloje esančių įrodymų visumos pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtis. Šiuo atveju byloje yra duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusikaltimas galėjo būti padarytas, tačiau jų nepakanka išvadoms dėl asmens kaltės pagrįsti. Todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini apelianto naudai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. V. ir R. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų subjektyviu įrodymų vertinimu, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, kad nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą, motyvavo ir argumentavo išvadas tiek dėl pačių veikų, tiek ir dėl nuteistųjų kaltės, todėl pagrįstai nustatė R. S. veikoje BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, o V. V. veikoje – BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų požymius, pripažino juos kaltais padarius šiuos nusikaltimus.

Byloje nustatyta, kad R. S. sukurstė valstybės tarnautoją V. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, t. y., teikti informaciją apie jo darbo valandas Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) PKP, kad A. Š., G. P., K. L., E. U. per valstybės sieną galėtų nekliudomai gabenti kontrabandą, o V. V., vykdydamas susitarimą su R. S., užkoduotais SMS pranešimais ir pokalbiais teikė šiam viešai neskelbtiną ir neteiktiną informaciją apie savo budėjimo laiką, o taip pat neįvesdamas pavedimų į Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemą bei neatlikdamas detalių muitinių tikrinimų dviejų VW „Passat“ markės automobilių atžvilgiu, sistemingai (ne mažiau, kaip 14 kartų) leido G. P., A. Š., K. L., E. U. įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, pergabenant akcizais apmokestinamas prekes, tokiais neteisėtais veiksmais sumenkino juridinio asmens – Lietuvos Respublikos muitinės – autoritetą ir prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinio pobūdžio žalos.

Vertinant suvestinėse užfiksuotus duomenis, visų pirma, pasisakytina apie tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog R. S. naudojosi telefono abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip pat pripažįsta), bet ir Nr(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o V. V. naudojosi telefono abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini) (oficialus), bet ir Nr. (duomenys neskelbtini) (paimtas kratos metu iš V. V.), G. P. – Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nors R. S. tvirtina naudojęsis tik telefono abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiais argumentais paneigė tokius nuteistojo teiginius. Teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog būtent R. S. naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) ir būtent jis bendravo su V. V., G. P., A. Š. bei E. U., patvirtina tai, kad V. V. tokio paties pobūdžio koduotą informaciją (Dšsad, Npšsad ir pan.) trumposiomis SMS žinutėmis siuntė ne tik į abonento Nr(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau ir į oficialų R. S. naudojamą abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 23, 26, 38, 43, 68). Kratos metu iš V. V. paimtame mobilaus ryšio telefone su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuota informacija, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) įvardijamas raidžių simboliais RS (t. 7, b. l. 26), kurie sutampa su R. S. vardo ir pavardės pirmosiomis raidėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme V. V., atsakydamas į klausimą apie asmenį, kuris įvardintas RS, nurodė, jog tai greičiausiai R. S.. Kadangi mobiliojo ryšio telefonas, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo naudojamas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nerastas ir nepaimtas, todėl šio numerio prisijungimai prie bokštų pagal celes buvo lyginami su R. S. oficialiu Nr. (duomenys neskelbtini). Sugretinus šiuos duomenis, buvo nustatyta, kad praktiškai tuo pačiu metu minėti telefonų numeriai jungėsi prie tų pačių bokštų: kai kada (duomenys neskelbtini) kaime, kitu laiku (duomenys neskelbtini) mieste, dar kitu – (duomenys neskelbtini) r. ir t. t. (t. 1, b. l. 141-142, 144-146). Visose trumposiose SMS žinutėse yra bendraujama tokio paties pobūdžio užšifruotais tekstais. Šių aptartų duomenų pagrindu teismas padarė išvadas, kad telefono abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent R. S., su kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Nors apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog jis minėtu telefono numeriu negalėjo naudotis, kadangi niekad nėra buvęs nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) kaimuose (duomenys neskelbtini) rajone, ir kad tuo laiku, kai telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bokštų, esančių šiuose kaimuose, jis buvo darbe (duomenys neskelbtini) užkardoje, tačiau pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) yra visiškai netoli nutolę nuo nuteistojo darbo vietos. Prie šiuose kaimuose esančių bokštų jungėsi tiek oficialus R. S. naudojamas abonentinis numeris, tiek slaptasis. Apeliantas nenurodė, jog oficialiuoju abonentiniu telefono numeriu dar kas nors be jo paties būtų naudojęsis. Tad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo teiginiai, kad jis nesinaudojo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija.

Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad R. S. taip pat naudojosi telefonų abonentais, kurių Nr(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, naudojantis šiais telefonų numeriais buvo bendrauta šifruotai. Kratos metu iš V. V. paimtame mobilaus ryšio telefone (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuota informacija, kad abonentas Nr(duomenys neskelbtini), yra įvardintas „S. žinutė“, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) įvardijamas „S. R.“. Kad V. V. R. S. vadina R. matyti iš tarp jų vykusių telefoninių pokalbių suvestinių (t. 5, b. l. 9-10, 60). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme V. V. paaiškino, kad iš asmenų S. pavarde dar pažįsta R. S. sūnų ir brolį, tačiau nenurodė, jog būtų turėjęs ir jų telefonų numerius, su jais bendraudavęs telefonu. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būtent R. S. naudojosi paminėtais telefonų numeriais.

Nustačius, kokiais telefono abonento numeriais bylai reikšmingu laikotarpiu naudojosi abu nuteistieji, akivaizdu, kad vienas kitam jie skambindavo ir siųsdavo SMS žinutes labai dažnai, kas paneigia apeliantų teiginius apie tai, kad jie bendraudavo retai. Įvertinus išslaptintose suvestinėse užfiksuotus pokalbius ir SMS žinučių turinį matyti, kad bendraujama dažniausiai būdavo šifruotai, abstrakčiai, užuominomis, ne kartą kalba vyko apie žuvį, žvejybą, o kaip matyti tiek iš G. P. parodymų, tiek iš pačių pokalbių konteksto, tokie pokalbiai buvo maskuojamieji. Kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų aiškinimai, jog šifruotos SMS žinutės buvo siunčiamos, nes tarnybos metu draudžiama naudotis mobilaus ryšio telefonais, yra neįtikinami, stokoja elementarios logikos. Akivaizdu, kad esant draudimui naudotis telefonu, bet koks jo naudojimas yra negalimas, tad ir SMS žinučių siuntimas, nepriklausomai nuo to, ar jos šifruotos, ar ne, yra tarnybinę veiklą reglamentuojančių instrukcijų pažeidimas. Kad toks jų aiškinimas yra nelogiškas, patvirtina ir, pavyzdžiui, šis tarp nuteistųjų vykęs pokalbis: 2012-02-04 10:41 val. vykusio pokalbio metu jie kalbasi apie žaidimą šachmatais. V. V. nurodo „šachmatų žaidime d d 3 ir trys ėjimai į priekį, pabandyk tą reikalą“ (t. 5, b. l. 102), nors apeliacinės instancijos teisme to pokalbio esmės paaiškinti negalėjo, be to, paaiškėjo, kad R. S. šachmatais net nežaidžia. Iš V. V. darbo grafiko nustatyta, kad 2012-02-04 jis, tikrinant keleivių gabenamus daiktus bei deklaracijoje pateiktą informaciją, dirbo dienos metu nuo 15 val. iki 18 val. (t. 4, b. l. 184). Iš to seka, kad V. V. paminėta fraze perdavė informaciją apie savo darbo valandas. Pastebėtina, kad R. S. šifruotai bendravo ir su G. P., o kaip matyti iš pastarojo parodymų, šifruota informacija buvo apie galimybę nepatikrintiems pervažiuoti per (duomenys neskelbtini) PKP. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai R. P., E. M., Z. P..

Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, iš V. V. siunčiamų trumpųjų SMS pranešimų su įvairiomis penkių arba šešių raidžių kombinacijomis, taip pat ir pokalbių metu perduodamos šifruotos informacijos matyti, jog šios raidės visuomet atitinka perduodamos informacijos metu esamą tikslų V. V. darbo laiką lengvųjų automobilių kanale tikrinant automobilius ir keleivius atvykstančius iš Rusijos Federacijos. Iš išslaptintos suvestinės Nr. (21/22)-18(S)-89(RN) matyti, kad V. V. 2012-08-12 21:26 val. R. S. išsiunčia trumpąjį SMS pranešimą su tekstu „Npssad“, o R. S. atrašo „+“ (t. 5, b. l. 9). Remiantis apelianto V. V. darbo grafiku, jis 2011-08-12 – 2011-08-13 dirbo nakties metu (tai yra N), nuo 5 val. iki 9 val. (tai yra pirmosios raidės: p, s, s, a, d) (t. 4, b. l.98). V. V. 2011-08-20 11:11 val. siunčia trumpąjį SMS pranešimą R. S. su tekstu „Dpatkp“, o šis atrašo „+“. Tos pačios dienos 21:33 val. siunčia R. S. dar vieną trumpąjį SMS pranešimą su tekstu „Npšsad“, o šis atrašo „??“ (t. 5, b. l. 12-13). 2011-08-20 jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykstančius lengvuosius automobilius ir keleivius tikrino dienos metu (D) nuo 13 val. iki 17 val. (p, a, t, k, p), taip pat nakties metu (N) nuo 5 iki 9 val. (p, š, s, a, d) (t. 4, b. l. 104). Iš išslaptintos suvestinės Nr. (21/22)-18(S)-57(RN) matyti, kad nuteistasis V. V. 2011-10-11 21:03 val. išsiunčia R. S. trumpą SMS žinutę su tekstu „Nddvdp“; o šis iš karto SMS žinutę rašo G. P. su klausimu ar „varo“ (t. 5, b. l. 38). Tuo metu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykstančius lengvuosius automobilius ir keleivius tikrino nakties metu (N) nuo 21 iki 1 val. (d, d, v, d, p) (t. 4, b. l. 129). 2011-10-15 buvo išsiųsti du SMS pranešimai: „D.ddvd“ ir „Npšsad“, V. V. šią dieną dirbo dienos metu (D) nuo 9 val. iki 13 val. (d, d, v, d+) bei nakties metu (N) nuo 5 val. iki 9 val. (p, š, s, a, d); (t. 5, b. l. 43, 48, t. 4, b. l. 135). Iš išslaptintos suvestinės Nr. (21/22)-18(S)-56(RN) matyti, kad V. V. 2012-01-15 14:57 val. trumpuoju SMS pranešimu siunčia R. S. tokio turinio žinutę „Dšsad“ (t. 5, b. l. 68), tuo metu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvystančius lengvuosius automobilius bei keleivius tikrino dienos metu (D) nuo 18 val. iki 21 val. (š, s, a, d) (t. 4, b. l. 146). Iš 2012-01-18 tarp nuteistųjų vykusio pokalbio matyti, kad jie nutarė pakeisti bendravimą: „reikia ne taip kad žinai raidės, o geriau kad bent kokiais žodžiais, supranti?“, „tik vieną raidę ir paskui žodžiai?“ (t. 5, b. l. 65). Laikantis šio susitarimo, 2012-01-19 V. V. išsiuntė R. S. trumpąją SMS žinutę „N du pirmi antinai traukiasi“, (t. 5, b. l. 72). Tą dieną apeliantas į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykstančius lengvuosius automobilius bei keleivius tikrino nakties metu (N) nuo 0:30 val. iki 3 val. (d, p, a, t) (t. 4, b. l. 150). Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2012-07-05 protokolo matyti, kad 2012-02-04 10:41 val. vykusio pokalbio metu V. V. nurodė R. S. pabandyti reikalą “šachmatų žaidime d d 3 ir trys ėjimai į priekį” (t. 5, b. l. 102), tuo metu jis dirbo dienos metu, nuo 15 iki 18 val. tikrino keleivių gabenamus daiktus bei deklaracijoje pateiktą informaciją (t. 4, b. l. 169). Pastebėtina, kad nurodyto turinio informacija niekada nebūdavo perduodama tuo metu, kai V. V. nedirbdavo. Gavęs šią informaciją R. S. ją iš karto – kelių ar keleto minučių laikotarpiu perduodavo G. P..

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. V., matydamas, jog per postą vykti rizikinga, tokią informaciją taip pat perduodavo. Štai 2011-08-16 (darbo dieną) 14:19 val. apeliantas, paskambinęs R. S., informuoja „nu žiūrėk, aš ten nes ten huine kažkokia yra, tai žinai nenoriu nei kažką rašinėt, nieko nežinau“, „jeigu žinosiu kažką, tai duosiu žinią, o jeigu ne, tai ne, žinok šiandien bus durna“. Atsakydamas į vėlesnę R. S. SMS žinutę, kad yra „laukiama“, nurodo, jog „nepalankus oras, pranašauja lietų“ (t. 5, b. l. 10-11). 2011-08-17 7:54 val. vykusio pokalbio metu R. S. nurodo V. V. „tai ką, žinok ten viskas yra palikta“. Įvertinus tokį pokalbių ir SMS žinučių turinį, atsižvelgus į tai, kad 2011-08-16 5:41 val. per (duomenys neskelbtini) pasienio postą kaip vairuotojai išvyko A. Š. bei K. L., o į Lietuvos Respubliką grįžo pėsčiomis per (duomenys neskelbtini) pasienio postą 2011-08-16 apie 22 val. (t. 1, b. l. 24, 30), pagrįstai manytina, kad A. Š. ir K. L. į Lietuvos Respubliką sugrįžo palikę Rusijos Federacijoje automobilius, kadangi V. V. nurodė, jog grįžti jo budėjimo metu 2011-08-16 yra rizikinga. Nuteisto muitinės pareigūno atostogų metu, jo ligos atveju, poilsio dienomis (daugeliu atvejų) minėtų „VW Passat“ automobilių vykimai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nefiksuoti. V. V. apie tai, kad nedirbs, taip pat pranešdavo R. S., o jis šią informaciją perduodavo G. P.. Štai, pavyzdžiui, V. V. nuo 2011-10-19 iki 2011-10-24 buvo suteiktos kasmetinės atostogos (t. 4, b. l. 180). 2011-10-17 10:23 val. vykusio pokalbio metu jis apie tai pranešė R. S.: „dvi pamainas nebūsiu žinok aš ... tai jūs ten žiūrėkit vyrukai“, apie ką šis sekančią dieną informavo G. P.; „du kartus dabar – ne“, „pailsėkit“ (t. 5, b. l. 28-30).

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistieji tarpusavyje palaikė labai glaudžius kontaktus. V. V. sistemingai informuodavo R. S. apie savo darbo laiką, apie tai, kada yra palanku vykti per (duomenys neskelbtini) PKP siekiant išvengti muitinės kontrolės, o esant trukdžiams, nurodydavo nevykti. Sugretinus muitinės pareigūno darbo grafikus su duomenimis apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną, matyti, jog būtent V. V. tikrinant į Lietuvos Respubliką atvykstančius lengvuosius automobilius bei keleivius, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2012 m. vasario 4 d. daugumoje atvejų (ne mažiau kaip 14) į Lietuvos Respubliką automobiliais grįždavo A. Š., K. L., G. P., E. U., kol 2012-02-04 atlikus automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. Š., ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo K. L. detalų patikrinimą, įrengtose slėptuvėse buvo surasta ir paimta 61120 vnt. įvairių pavadinimų cigarečių be banderolių, kurių bendra muitinė vertė 20 629,18 Lt.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tarnybinių tyrimų tarnybos pateiktame rašte nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2011-07-16 iki 2012-01-20 automobiliui „VW Passat“, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini) (išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka devynis kartus nebuvo suformuoti pavedimai Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje bei atlikti detalūs tikrinimai, kartą nebuvo užregistruoti duomenys apie žodinių muitinės deklaracijų duomenų apdorojimą informacinėje sistemoje. Minėtu laikotarpiu automobiliui „VW Passat“, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini) (kuriam išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka dešimt kartų nebuvo suformuoti pavedimai Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje bei atlikti detalūs tikrinimai (t. 1, b. l. 71-79). 2012-07-02 Kauno teritorinės muitinės rašte Nr. 1B-58.5-10454 nurodyta, jog A. Š., E. U., G. P., K. L. laikotarpiu nuo 2011-07-19 iki 2012-02-04 nebuvo įtraukti į didelės rizikos požymių turinčių keleivių sąrašus, tačiau daugeliu atvejų minėtu laikotarpiu jiems vykstant per postą, vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-07-15 įsakymu Nr. 1B-704, jie ir transporto priemonės, kuriomis jie vyko, turėjo būti vertinami kaip turintys didelės rizikos požymių ir privalėjo būti atliktas detalus tikrinimas. Daugeliu atvejų aptariamu laikotarpiu minėtiems asmenims atitinkamomis transporto priemonėmis vykstant per (duomenys neskelbtini) kelio postą, būtent muitinės pareigūnas V. V. privalėjo atrinkti šiuos asmenis ir transporto priemones detaliam tikrinimui (t. 1, b. l. 82-87). Atsižvelgiant į paminėtą muitinės pateiktą informaciją, į G. P. parodymus, kad grįžti iš Rusijos Federacijos per (duomenys neskelbtini) PKP buvo stengiamasi būtent V. V. darbo valandomis ir kad būdavo vežamas didesnis nei leistina cigarečių kiekis (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ nuo 2011-06-13 galiojusios redakcijos 9.1.1. punktą keleiviams, atvykstantiems kitokiu, ne oro transportu, nustatytas įvežamų cigarečių, neapmokestinamų importo PVM ir akcizais, kiekis – 40 vienetų, t. y., 2 pakeliai cigarečių), kad V. V. sistemingai teikė R. S. informaciją apie savo darbo valandas tikrinant keleivius ir transporto priemones, grįžtančius iš Rusijos Federacijos, į tai, kad 2012-02-04 A. Š. ir K. L. buvo sulaikyti per pasienio kontrolės postą vežant automobilių slėptuvėse 61220 vnt. cigarečių, o prieš tai V. V. buvo informavęs R. S., kad dirbs dieną nuo 15 val. iki 18 val. („d d 3 ir trys ėjimai į priekį“), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis, neįvesdamas pavedimų į Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemą bei neatlikdamas detalių muitinių tikrinimų dviejų „VW Passat“ markės automobilių, kuriuose buvo įrengtos slėptuvės akcizais apmokestinamų prekių gabenimui iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respublikos teritoriją, G. P., A. Š., K. L. ir E. U. sistemingai, t. y., ne mažiau kaip 14 kartų leido įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, pergabenant akcizais apmokestinamas prekes.

Kad V. V. darbo metu kontrabanda buvo vežama ne tik 2012-02-04, bet ir ankstesniais kartais, visų pirma, galima spręsti iš to, jog jis, kaip ir minėta anksčiau, sistemingai R. S. teikdavo šifruotą informaciją apie savo darbo valandas tikrinant į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykstančius automobilius ir keleivius. Pastarasis lygiagrečiai palaikydavo ryšį su G. P. ir kitais per valstybės sieną važinėjančiais asmenimis, nurodydamas, kada vykti. Didžioji dalis asmenų išvykimų į Rusijos Federaciją būdavo per V. V. darbo pamainą, o grįžtama būtent tomis valandomis, kada šis muitinės pareigūnas tikrindavo į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykstančius automobilius ir keleivius. Sėkmingai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, buvo siunčiamas SMS pranešimas „+“, reiškiantis, kad viskas sklandžiai pavyko. Per valstybės sieną dažniausiai buvo važiuojama dviem „VW Passat“ markės automobiliais. Iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo išrašo matyti, kad automobiliai ,,VW Passat“, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir ,,VW Passat“, kurio VIN kodas WVWZZZ3AZSE081893, dažnai keisdavo valstybinius numerio ženklus. Automobilis ,,VW Passat“, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2010-09-01 buvo registruotas G. P. vardu, jo valstybiniai numeris yra (duomenys neskelbtini) 2010-09-29 G. P. vardu išduoti nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2011-06-10 G. P. vardu išduoti nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2011-08-05 išduoti nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) naujuoju savininku be G. P. nurodomas ir K. L.; 2011-09-10 išduoti nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkai K. L. ir G. P.; 2011-10-22 išduoti dar vieni nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nurodomi tie patys savininkai: K. L. ir G. P.; 2012-01-18 išduoti nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkai yra tie patys K. L. ir G. P.. Automobilis ,,VW Passat“, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2011-07-14 registruotas A. Š. vardu, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2011-07-18 automobiliui išduodami nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas A. Š.; 2011-08-08 šiam automobiliui išduodami dar vieni valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkas A. Š.. 2011-09-13 išduoti nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) naujuoju automobilio savininku be A. Š. nurodomas ir E. U.. 2011-09-27 išduoti nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkai A. Š. ir E. U.; 2011-10-17 išduoti nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkas E. U.. 2012-01-17 išduoti nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkas E. U. ir A. Š. (t. 1, b. l. 15-21, 37). Faktai, jog šių automobilių valstybiniai numeriai buvo keičiami sistemingai, kad abu automobiliai buvo registruojami dviejų savininkų vardu, kad juose buvo įrengtos slėptuvės, taip pat tik sustiptina manymą, jog jie buvo naudojami neteisėtiems tikslams. Nors K. L., E. U. teisme neigė gabenę kontrabandą, G. P. apeliacinės instancijos teisme aiškino, kad parsiveždavo tik šiek tiek didesnį, nei leistina, cigarečių kiekį, tokie jų aiškinimai yra neįtikinami. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu K. L. ir G. P. visgi buvo pripažinę, jog per valstybės sieną gabendavo cigaretes. O atsižvelgus į tai, kad automobiliuose buvo įrengtos slėptuvės, kad buvo vykstama atitinkamu laiku dirbant V. V., kad tarpusavyje buvo bendraujama šifruotai, būtent ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai laikytini teisingais, juolab, kad apeliacinės instancijos teisme G. P. pripažino, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Kaip ir minėta anksčiau, sėkmingai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, buvo siunčiamas SMS pranešimas „+“, reiškiantis, jog viskas yra tvarkoje. Tikint nuteistųjų, E. U. paaiškinimais, K. L. ir G. P. teisme duotais parodymais, kad kontrabandos neveždavo, arba kad buvo vežami tik du blokai cigarečių, nesuprantama, logiškai nepaaiškinama, kam buvo laikomasi aukščiau aptartos konspiracijos, keičiami automobilių valstybiniai numeriai (kas papildomai kainuoja). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, visą šį kontrabandos gabenimo mechanizmą ir gabenime dalyvavusius asmenis patvirtina ne tik tai neabejotinai ir neginčytinai patvirtinantys telefoniniai pokalbiai bei kita bylos medžiaga, bet ir nustatytos faktinės aplinkybės, kai atlikus automobilių „VW Passat“, vairuojamų A. Š. ir K. L. detalų patikrinimą, juose buvo rastos įrengtos slėptuvės, kuriose buvo sudėtos įvairių pavadinimų cigaretės be banderolių.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog V. V., susitaręs su R. S., pažeisdamas nuosprendyje nurodytų teisės aktų reikalavimus, teikė viešai neskelbtiną ir neteiktiną informaciją, apie savo budėjimo laiką Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) PKP; neįvesdamas pavedimų į Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemą bei neatlikdamas detalių muitinių tikrinimų dviejų ,,VW Passat“ markės automobilių, kuriuose buvo įrengtos slėptuvės akcizais apmokestintų prekių gabenimui iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respublikos teritoriją, kurių valstybiniai numeriai sistemingai buvo keičiami, G. P., A. Š., K. L. ir E. U. sistemingai (ne mažiau kaip 14 kartų) leido įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, pergabenant akcizais apmokestintas prekes ir tokiu būdu pažemino ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie muitinės kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą, taip sumenkino juridinio asmens – Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą ir prestižą, dėl tokių valstybės tarnautojo V. V. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė. Tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo.

Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-16/2010, 2K-100/2014). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013).

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje apsiribojo didelės neturtinės žalos konstatavimu, tačiau nemotyvavo, kuo ji pasireiškė. Nežiūrint to, teisėjų kolegija visgi neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad nuteistųjų veiksmais buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala valstybei, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, V. V., būdamas valstybės tarnautoju, savo veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės autoritetą ir prestižą, diskreditavo ir pažemino muitinės pareigūno vardą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliantas gana ilgą laiko tarpą (nuo 2011 n. liepos mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2012 m. vasario 4 d.) ignoravo savo tiesiogines pareigas ir veikė taip, jog buvo sudarytos sąlygos sistemingam (ne mažiau 14 kartų) kontrabandos gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tokiu būdu pareigūnas neatliko tiesioginės savo pareigos taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus. Taigi, V. V. veikė priešingai valstybės institucijos, kuriai atstovavo, tikslams. Be to, tokiais veiksmais sudarė įspūdį, kad valstybės institucija nevykdo savo funkcijų, t. y. sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą. Esant tokioms aplinkybėms, pagal teismų praktiką valstybės interesams padaryta žala pagrįstai traktuota kaip didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–253/2012, 2K-354-511/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad V. V. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi sukurstytas R. S.. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalies nuostatas kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad bendravimas tarp nuteistųjų buvo sistemingas. R. S. šifruotų pokalbių telefonu metu bei rašydamas SMS žinutes teiraudavosi V. V. apie jo darbo valandas (duomenys neskelbtini) PKP. Pavyzdžiui, 2011-08-12 18.20 val. vykęs pokalbis „nu kai sužinosi, duok žinot gerai?“. Tą pačią dieną 18:28 val. siunčia SMS pranešimą „?“, nesulaukęs atsakymo, 20:15 val. siunčia SMS pranešimą „kada traukiam“, 21:23 val. - „Kaip?“. 2011-08-16 13:49 val. siunčia SMS pranešimą „?“, nesulaukęs atsakymo, 14:19 val. skambina „nu tai, kai žinosi, pasakysi“, „žiūrėk, kai sužinosi, duok žinią“. 21:12 val. teiraujasi, ar „nepasikeitė vejas, nes dar laukia“ (t. 5, b. l. 8-11). 2011-10-11 21:02 val. siunčia SMS pranešimą V. V. „kaip su žvejyba“, o šis iškart 21:03 nurodo savo darbo valandas „Nddvdp“ (t. 5, b. l. 38) ir t. t. Be to, 2012-01-18 19.26 val. vykusio pokalbio metu nurodo, jog sugalvojo naują šifravimo būdą „tu užmesk akį, aš ten tokią mintį daviau, pasižiūrėk“, „reikia ne taip, kad raidės, o geriau kad žinai kad bent kokiais žodžiais, supranti?“ (t. 5, b. l. 64, 65). Po to bendravimas jau seka naudojant ne tik raidžių kombinacijas, bet ir tam tikrus žodžius, kaip pavyzdžiui, „N du pirmi antinai traukiasi“, d d 3 ir trys ėjimai į piekį“. Visos šios aplinkybės rodo, kad R. S. daugeliu atvejų pats inicijavo kontaktus su V. V., sistemingai teiraudavosi šio apie darbo valandas, nesulaukdamas atsakymo, pakartotinai skambindavo ar siųsdavo SMS pranešimus. Tokie jo aktyvūs veiksmai rodo, kad jis sąmoningai siekė, jog V. V. jam perduotų dominančią informaciją, kad ja galėtų pasidalinti su per valstybės sieną vykstančiais asmenimis, neteisėtai gabenančiais cigaretes, buvo susitaręs su V. V., kad šis netikrins tam tikrų automobilių, todėl pagrįstai pripažintas kaltu sukurstęs muitinės pareigūną piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti jį kaltu padarius BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Tačiau skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nurodant „VW Passat“ automobilių, kuriais vyko A. Š. ir K. L., detalaus patikrinimo datą, kuomet buvo rastos slėptuvėse esančios cigaretės, padarytas aiškus rašymo apsirikimas: nurodyta, jog patikrinimas atliktas 2011-02-14, nors pagal byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog patikrinimas buvo 2012-02-04. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas, nekeičiant nuosprendžio esmės.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. V., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 86,85 Eur (t. 9, b. l. 77-78). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. V. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. V. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aptiktą rašymo apsirikimą, automobilių ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) detalaus patikrinimo datą, vietoje „2011-07-04“, nurodant „2012-07-04“.