- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-1844-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13450-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- E. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-21306-955/2021, pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. G. 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., kuriame prašė teismo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. G.; 2) priteisti iš atsakovo 400 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jis sulauks pilnametystės, periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir šią sumą pervedant į E. G. nurodytą banko sąskaitą. Paskirti motiną E. G. sūnaus A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti tokią atsakovo V. K. ir sūnaus A. K. bendravimo tvarką: tėvas V. K. su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendraus I ir III kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val.; tėvas V. K. su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendraus kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21 val.; tėvas V. K. su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendrauja per tėvo dieną (pirmas birželio mėn. sekmadienis) ir per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; motina E. G. su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendrauja per motinos dieną (pirmas gegužės mėn. sekmadienis) ir per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos; tėvas V. K. turi teisę bendrauti su sūnumi A. K. vaiko vasaros atostogų metu 5 nepertraukiamas kalendorines dienas birželio mėnesį, 5 nepertraukiamas kalendorines dienas liepos mėnesį, 5 nepertraukiamas dienas rugpjūčio mėnesį, prieš tai apie sūnaus pasiėmimą informavęs sūnaus motiną E. G. prieš 7 kalendorines dienas; tėvas V. K. su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendrauja kiekvienų metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 17 val. ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 19 val.; motina E. G. su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendrauja kiekvienų metų Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 17 val.; tėvas V. K. su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendrauja kiekvienų metų antrąją Šv. Velykų dieną, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; motina E. G. su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendrauja kiekvienų metų pirmąją Šv. Velykų dieną, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos; tėvas V. K. turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinėmis) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai E. G., kai vaikas praleidžia laiką su tėvu V. K..; 4) priteisti iš atsakovo V. K. visas ieškovės E. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina E. G.; 2) nustatyti, kad iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo tėvas V. K. su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendraus taip: a) I ir III kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val.; b) tėvas V. K. savo bendravimo su sūnumi metu SMS žinute informuoja sūnaus motiną E. G. apie sūnaus A. K. buvimo vietą bei užtikrina motinos ir sūnaus bendravimą telefonu; b) tėvas V. K. bendravimo su sūnumi metu įsipareigoja jo neišvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, neturint rašytinio motinos sutikimo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnaus auklėjime dalyvauja epizodiškai, kartą ar du per metus atvykdamas į Lietuvą, tėvas ir sūnus neturi artimo ryšio. Atsakovas ne kartą žodžiu grasino ieškovei, kad neleidžiant išsivežti sūnaus A. į (duomenys neskelbtini), jis tai padarys be ieškovės sutikimo. Šiuos jo grasinimus patvirtina ir atsakovo 2021 m. gegužės mėnesį ieškovei pateikta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo. Šios sutarties 2.12 punkte nustatyta, kad tėvas turi teisę vaikui suėjus 3 (trims) metams išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos iš anksto informavęs vaiko motiną. Taip pat sutarties 2.4 punktas numato, kad kiekvienais neporiniais metais Šv. Kalėdų atostogas tėvas turi teisę praleisti su vaiku nuo gruodžio 21 dienos iki gruodžio 26 dienos. Ieškovė nurodė, kad ji turi pagrindo manyti, jog atsakovas įgyvendins savo ketinimus ir išsiveš nepilnametį sūnų A. į (duomenys neskelbtini). Šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini), todėl yra per mažas savo nuomonei išreikšti dėl keliavimo į užsienį kartu su tėvu, be to, jis be mamos nėra buvęs daugiau nei 3 dienas, nėra skridęs lėktuvu, todėl jo reakcija nėra žinoma. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas su sūnumi bendrauja mažai ir neturi artimo ryšio. Norėdama užkirsti kelią galimiems atsakovo veiksmams išsivežant vaiką į užsienį bei užtikrinti vaiko ir tėvo laikiną bendravimą, ieškovė prašė teismo nustatyti laikiną sūnaus gyvenamąją vietą bei laikiną bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nustatė laikiną nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su motina E. G. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21306-955/2021 priėmimo dienos. Nustatė, kad iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21306-955/2021 priėmimo tėvas V. K. su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendraus taip: a) I ir III kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val.; b) tėvas V. K. savo bendravimo su sūnumi metu SMS žinute informuoja sūnaus motiną E. G. apie sūnaus A. K. buvimo vietą bei užtikrina motinos ir sūnaus bendravimą telefonu; c) tėvas V. K. bendravimo su sūnumi metu įsipareigoja jo neišvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, neturint rašytinio motinos sutikimo.
4. Teismas nustatė, kad nepilnametis A. K. gyvena su ieškove, kuri rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų savo, kaip motinos, valdžią, ar kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove darytų vaikui neigiamą įtaką, byloje nėra. Todėl sprendė, kad siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, tikslinga būtų iki bylos išnagrinėjimo nustatyti nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su ieškove.
5. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai. Be to, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje nurodytą argumentą, kad atsakovas ne kartą yra išsakęs grasinimus be motinos sutikimo išsivežti vaiką į (duomenys neskelbtini), o sūnus tam yra dar per mažas, be to, neturi artimo ryšio su tėvu, nurodė, kad tai pakenktų vaiko interesams. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į šalių vaiko amžių, nurodė, kad siekiant išvengti tėvų konfliktų dėl bendravimo su vaiku ir sumažinti vaiko patiriamą stresą bei laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti vaiko dienos režimą, yra pagrindas nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d nutartį dalyje dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimą spręsti po to, kai ši civilinė byla bus sujungta su civiline byla Nr. e2-21978-615/2021, paskyrus žodinį teismo posėdį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas be jokio pagrindo sprendė, kad yra grėsmė vaiko interesams dėl tariamų atsakovo grasinimų išsivežti vaiką į (duomenys neskelbtini). Nutartimi teismas nusprendė, kad tėvas V. K. bendravimo su sūnumi metu įsipareigoja jo neišvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos neturint rašytinio motinos sutikimo. Tokį įpareigojimą teismas nustatė, neišklausęs V. K. nuomonės, neįsigilinęs į faktinę situaciją bei neturėdamas galimybių įvertinti, kas labiausiai atitinka vaiko interesus. Šiuo metu tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas tik dėl to, kad V. K. pageidauja tuo metu, kai jis turi teisę bendrauti su vaiku, pasiimti vaiką į savo namus (duomenys neskelbtini), nes jis ten gyvena. Atsižvelgdamas į motinos (ieškovės) pageidavimus ir siekdamas geranoriškai išspręsti visus ginčus, atsakovas sutiko laukti iki vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metai. Tačiau ieškovė, nepateikdama jokių pagrįstų argumentų (išskyrus nepagrįstą teiginį esą iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikas nesugeba išreikšti savo poreikių, todėl tėtis tariamai nesugebės prižiūrėti vaiko), kategoriškai atsisako leisti atsakovui pasiimti vaiką į savo namus. Tai, kad ieškovės argumentai yra absoliučiai nepagrįsti patvirtina faktas, kad neseniai (nuo rugpjūčio 25 iki 30 d.) atsakovas 5 dienas buvo pasiėmęs sūnų ir buvo su juo (Lietuvoje). Šiuo metu vaikas nakvojo su atsakovu, jie keliavo po Lietuvą, buvo (duomenys neskelbtini). Galimai dėl to, kad neturi jokių argumentų, kodėl atsakovas negalėtų pasiimti vaiko į (duomenys neskelbtini), ieškovė pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, esą atsakovas grasina išsivežti vaiką. Tokia ieškovės taktika pasiteisino – teismas priėmė nutartį uždrausdamas atsakovui pasiimti vaiką, tačiau atsakovas niekada negrasino išsivežti vaiko, o priešingai – siekė dėl to susitarti. Būtent todėl atsakovo teisė pasiimti vaiką į (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į taikos sutarties projektą. O ieškovė šią aplinkybę įvertino priešingai – kaip tariamą grasinimą išsivežti vaiką be ieškovės sutikimo. Atsakovas nori pasiimti vaiką į (duomenys neskelbtini) ir turi tokią teisę. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad vaiko laikinas išvežimas į tėvo namus kaip nors prieštarautų vaiko interesams ar atsakovas negebėtų rūpintis vaiku. Kadangi ieškovė kategoriškai nesutinka, jog atsakovas pasiimtų vaiką (ji net nutraukė mediaciją, kurios metu buvo bandoma tartis šiuo klausimu), nutartyje esantis draudimas išsivežti vaiką be ieškovės sutikimo savaime reiškia draudimą atsakovui pasiimti vaiką į (duomenys neskelbtini). Toks draudimas yra nepagrįstas, neatitinkantis vaiko interesų ir nustatytas, neįvertinus jokių ginčo aplinkybių bei faktinės situacijos.
1.2. Teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje – (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog teismas skubotai priėmė nutartį patvirtina ir tai, jog nutartimi buvo nustatytas įprastas skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku – kas antras savaitgalis. Tačiau atsakovas gyvena užsienyje – (duomenys neskelbtini), todėl neturi galimybės kas antrą savaitgalį atvykti į Lietuvą, ypač šiuo metu, kuomet dar nesibaigė pasaulinė pandemija. Tokioje situacijoje turėtų būti svarstomas kitoks bendravimo būdas – ilgesnis, tačiau retesnis nepertraukiamas buvimas (pvz. savaitė, bet vieną kartą per mėnesį). Juolab, kad šiuo metu atsakovas panašiai bendrauja su vaiku ir dėl to nekyla ginčų su ieškove. Tačiau nutartimi nustačius atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsakovui jau yra nustatyta pareiga nutartyje nurodytu metu būti su vaiku, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius bendravimo su vaiku tvarką skyriumi gyvenančiam tėvui kyla ne tik teisė, bet ir pareiga bendrauti su vaiku nustatytu laiku. Tokia pareiga atsakovui yra nustatyta net neįsigilinus, ar atsakovas objektyviai turi galimybę vykdyti tokią nutartį. Tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau yra kilęs ginčas dėl atsakovo teisės pasiimti sūnų į (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo nustatyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo supratimu, ieškovė paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones vieninteliu tikslu – uždrausti atsakovui pasiimti vaiką į (duomenys neskelbtini). Taip teigiama dėl to, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku nebuvo, kadangi šalims pavykdavo susitarti dėl atsakovo bendravimo su vaiku Lietuvoje.
1.3. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones esant ieškovės prašymui, todėl ji turėjo pagrįsti, kieno interesai ir kaip būtų pažeisti, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip matyti, jokių paaiškinimų ar argumentų ieškovė nepateikė. O ir negalėjo pateikti, kadangi vienintelis ginčas tarp šalių šiuo metu yra kilęs dėl atsakovo teisės pasiimti vaiką į (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė kategoriškai su tuo nesutinka. Atsakovas neketina ir niekada nesiėmė jokių veiksmų išsivežti vaiką laikinai į (duomenys neskelbtini) prieš ieškovės valią, nors teisiškai tam turi teisę. Todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismui manant, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos, teismas turėjo sudaryti atsakovui galimybę pateikti savo poziciją (atsiliepti į ieškovės prašymą), o laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nagrinėti teismo posėdyje. Teismas išnagrinėjo prašymą net minimaliai neįvertinęs visų svarbių aplinkybių ir neįsigilinęs į situaciją. Teismas priėmė nutartį nesiaiškinęs faktinės situacijos, neišklausęs nei atsakovo, nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo, taigi, neišklausęs ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Nebuvo pagrindo skubiai spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neišklausius atsakovo ir nesurinkus daugiau duomenų apie faktinę padėtį. Teismas, neturėdamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvados ir šiai institucijai nedalyvaujant, neišklausė šalių nuomonės, nevisapusiškai, neobjektyviai ir skubotai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl ko galėjo priimti teisiškai nepagrįstą nutartį.
1.4. Teismas nepagrįstai uždraudė atsakovui pasiimti vaiką į (duomenys neskelbtini), nepateikdamas jokių motyvų. Aplinkybė, jog vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse, negali būti priežastis neturėti galimybės matytis su vaiku kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu ieškovė neleidžia atsakovui pasiimti vaiko į savo gyvenamąją vietą be jokios priežasties. Atsakovas negali sutikti su tokiais ieškovės ribojimais, kadangi tai pažeidžia pirmiausiai vaiko interesus. Atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi ne tik įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę ir pareigą bendrauti su savo vaiku. Jis jau beveik (duomenys neskelbtini) metus gyvena (duomenys neskelbtini), ten yra jo socialinių bei ekonominių interesų centras, taigi, būtent ten yra jo gyvenamoji vieta, kurioje jis turi teisę bendrauti su vaiku. Atsakovo manymu, draudimas be ieškovės sutikimo (kurio ji neduoda) pasiimti vaiką į tėvo namus, pažeidžia vaiko teisę bendrauti su tėčiu.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Teismo nutartimi tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimtas neturint duomenų, kaip vaiko laikinas išvykimas su tėčiu į (duomenys neskelbtini) gali pakenkti vaiko interesams. Teismas nutartyje nenurodė tokių argumentų.
1.6. Nutartyje teismas cituoja galiojantį teisinį reguliavimą, tačiau nepateikia savo argumentų, kaip ir kodėl šis reglamentavimas yra taikytinas nagrinėjamoje situacijoje. Todėl teismo nutartis yra be motyvų.
Atsiliepimas
7. Ieškovė E. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra tiesa. Atsakovas ne kartą ieškovei žodžiu grasino, kad jai neleidžiant išsivežti sūnaus A. į (duomenys neskelbtini), jis tai padarys be ieškovės sutikimo. Šias aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu teismui pateikta taikos sutartis. Šios sutarties 2.12 punkte nustatyta, kad tėvas turi teisę vaikui suėjus (duomenys neskelbtini) metams išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos iš anksto informavęs vaiko motiną. Pažymi, kad šis punktas nekonkretizuoja dienų skaičiaus ir laikotarpio, kurio metų atsakovas turėtų teisę išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Taip pat sutarties 2.4 punktas numato, kad kiekvienais neporiniais metais Šv. Kalėdų atostogas tėvas turi teisę praleisti su vaiku nuo gruodžio 21 dienos iki gruodžio 26 dienos. Todėl ieškovė nurodo, kad turi pagrindo manyti, jog atsakovas įgyvendins savo ketinimus ir išsiveš mažametį sūnų A. į (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2.2. Kita svarbi aplinkybė neabejotinai patvirtinanti atsakovo siekį išsivežti mažametį sūnų bendravimui į (duomenys neskelbtini) yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams atsakovo 2021 m. rugsėjo 2 d. pateiktas ieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-21978-615/2021), kuriuo atsakovas reiškia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, nustatant atsakovo teisę pasiimti vaiką su savimi į (duomenys neskelbtini) ar kitą užsienio šalį kiekvienų metų vasario 21–27 dienomis, birželio 1–8 dienomis, rugpjūčio 19–26 dienomis, taip pat kas antras Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas. Be kita ko, atsakovas prašė skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę leisti atsakovui pasiimti vaiką su savimi į (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. vasario 13 d. Ieškovė nurodo, kad ji neprieštarauja, jog atsakovas su mažamečiu sūnumi A. kas antrą savaitgalį, o taip pat per šventes, bendrautų pagal galimybes ilgiau, tačiau tik Lietuvoje, neišsivežant sūnaus į (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad vaiko laikinas išvežimas į tėvo namus kaip nors prieštarautų vaiko interesams ar atsakovas negebėtų rūpintis vaiku. Nurodo, kad atsakovas pats priėmė sprendimą gyventi (duomenys neskelbtini), todėl vien dėl tokio atsakovo apsisprendimo negali nukentėti mažamečio sūnaus interesai. A. gimė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sūnui yra (duomenys neskelbtini), todėl yra per mažas savo nuomonei išreikšti dėl keliavimo į užsienį kartu su tėvu. Tokio amžiaus vaikas yra labiau prisirišę prie ieškovės, ją su sūnumi sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, juolab, kad šiais metais atsakovas su sūnumi praleido vos 9 dienas, todėl tarp atsakovo ir sūnaus nėra susiformavęs ir išlikęs stiprus emocinis ryšys. Vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas bendravimas su motina. Atsakovui gyvenant (duomenys neskelbtini) natūralus ir svarbiausias mažamečio sūnaus socialinis partneris yra ieškovė, todėl sūnui yra reikalinga didesnė motinos globa. Be to, mažametis sūnus gyvena pagal tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jo gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Sūnui yra reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jis yra įpratęs, o A. kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą (šiuo atveju netgi į kitą valstybę) gali sutrikdyti vaiko įprastą, nusistovėjusį dienos režimą, gali būti žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai bei neatitikti vaiko interesų. Aplinkos keitimas vaikui gali sukelti emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. A. nėra skridęs lėktuvu, taip pat atsakovo aplinka vaikui yra svetima ir nežinoma, jis nepažįsta atsakovo šeimos, todėl staigūs pasikeitimai jam sukels stresą. Pažymi tai, kad sūnus yra labai jautrus, jam sulaukus (duomenys neskelbtini), ieškovė 2021 m. kovo 29 d. kreipėsi į vaikų psichologą dėl padidėjusio jautrumo ir prasidėjusių nervinių tikų. Atsakovui apie šias aplinkybes yra gerai žinoma, tačiau jis savo interesus kelia aukščiau nei vaiko.
2.4. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl nėra aišku ar atsakovas turi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas mažametį vaiką laikinai pasiimti į savo gyvenamąją vietą ir užtikrinti jo gerovę. Taip pat labai svarbu yra atsižvelgti į šiuo metu paskelbtą pasaulinę pandemiją dėl COVID-19 viruso. Dėl šios situacijos atsakovas negali užtikrinti, jog dėl staigių ribojimų pasikeitimų (duomenys neskelbtini) A. parveš į Lietuvą sutartą dieną. Toks atsakovo noras vežioti mažametį vaiką po oro uostus, esant pandeminei situacijai rodo aplaidų atsakovo požiūrį į vaiko sveikatą ir saugumą. Taigi, tai suponuoją išvadą, kad nuolatinis mažamečio vaiko vežiojimas į/iš (duomenys neskelbtini) neatitiktų mažamečio vaiko interesų.
2.5. Atsakovo atskirojo skundo argumentai nepagrįsti dar ir dėl to, kad vaikui keturias dienas praleidus su atsakovu, 2021 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė pati turėjo parsivežti sūnų A. iš atsakovo motinos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas automobilyje neturėjo automobilinės vaiko kėdutės. Ieškovė turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) norėdama saugiai sūnų parsivežti namo, kadangi SMS žinutėse atsakovas jai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vaiką prisega diržu ir mano, kad toks mažamečio vaiko vežimas automobilyje yra saugus. Ieškovė nurodė, kad kelionės po Lietuvą metu, o taip pat atsakovui viešint su sūnumi (duomenys neskelbtini), atsakovas mažametį vaiką vežė automobilyje nesaugiai, kas tik patvirtina, jog atsakovas neturi reikiamų įgūdžių vaiko priežiūrai.
2.6. Atsakovas savo noru nusprendė, gimus sūnui, išeiti gyventi atskirai, o vėliau išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), ten kurti naują šeimą. Tuo metu atsakovui nerūpėjo jo teisė ir pareiga bendrauti su mažamečiu sūnumi, jų artimo ir gilaus ryšio kūrimas, apie kurį atsakovas teigia atskirajame skunde. Manytina, kad du, trys kartai metuose atsakovui bendraujant su sūnumi Lietuvoje, po savaitę laiko būnant kartu, o taip pat per šventes, mažamečiam sūnui yra per mažai, nes sūnus nesupranta savo ryšio su atsakovu. Taip pat ieškovė nurodė, jog turi pagrįstų abejonių dėl atsakovo gebėjimų pasirūpinti vaiku nes jai yra žinoma, jog atsakovas turi ne tik naujagimę dukrą U. K., tačiau ir dar vieną vaiką – dukrą K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), dėl kurios 2016 m. civilinėje byloje Nr. e2-39877-558/2016 atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia nepilnametės dukros K. K. atžvilgiu, jos nuolatinę globą nustatant su (duomenys neskelbtini) I. Ž. J. ir J. J.. Ieškovės žiniomis, atsakovas nemoka išlaikymo savo dukrai K. K. ir nesirūpina ja iki šiol. Be to, atsakovas neaugina savo vyriausios dukters, ją augina (duomenys neskelbtini). Taigi, šios aplinkybės tik įrodo, kad atsakovas nėra rūpestingas, savo pareigas vykdantis tėvas vaikų atžvilgiu ir negeba užtikrinti geriausių savo vaikų interesų. Tai patvirtina Vilniaus apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39877-558/2016.
2.7. Atsakovas neturi gebėjimų ir įgūdžių, suvokimo, kaip tinkamai reikia prižiūrėti mažametį vaiką. Atsakovo noras su sūnumi bendrauti, kurti artimą ir gilų ryšį išsivežant sūnų į (duomenys neskelbtini) atrodo deklaratyvus. Atsakovas turi teisę ir visas sąlygas su sūnumi bendrauti dažniau, stengiantis sukelti kuo mažesnį stresą vaikui, atvykstant į Lietuvą ir bendraujant telefoniniais skambučiais ar susiskambinant „Skype“ programa, „Messenger“. Atsakovui išsivežus sūnų į užsienį, ieškovė negalės užtikrinti vaiko saugumo ir pati pasiimti vaiką iš atsakovo, atsiradus poreikiui.
2.8. Atsakovo noras laikinai išvežti vaiką į atsakovo namus (duomenys neskelbtini), prieštarauja vaiko interesams, todėl skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskirojo skundo ribose.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Prieš vertindamas atskirojo skundo argumentų pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas išsprendžia kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimą.
11. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
12. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui teikdamas naujus rašytinius įrodymus ir dėl jų pasisakydamas atskirajame skunde nesuformulavo apeliacinės instancijos teismui prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos ir jų vertinimo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantas atskirajame skunde tik nurodo, jog aplinkybę, kad jis gali sūnumi tinkamai pasirūpinti, patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiamos nuotraukos, darytos jam su sūnumi keliaujant po Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai – nuotraukos, patvirtina aplinkybę, kad apeliantas su vaiku leidžia laiką, tačiau šie įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir dėl jų nepasisako. Kita vertus, tai neatima apelianto teisės teikti minėtus dokumentus pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės, bei prašyti įrodymus prijungti prie bylos, kaip pagrindžiančius vienokias ar kitokias su byloje spręstinais klausimais susijusias bei teisiškai reikšmingas aplinkybes.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei E. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina, nustatyti, kad iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo tėvas V. K. su nepilnamečiu sūnumi bendraus taip: I ir III kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val., tėvas savo bendravimo su sūnumi metu SMS žinute informuoja sūnaus motiną apie sūnaus buvimo vietą bei užtikrina motinos ir sūnaus bendravimą telefonu, tėvas bendravimo su sūnumi metu įsipareigoja jo neišvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos neturint rašytinio motinos sutikimo. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. G., kuriame prašė teismo nustatyti ieškovo bendravimo su mažamečiu sūnumi A. K., (duomenys neskelbtini) tvarką, įskaitant ieškovo vaiko pasiėmimus į (duomenys neskelbtini) ar kitą užsienio šalį. Taip pat ieškovas prašė teismo civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti šalių nepilnamečio vaiko motiną leisti tėvui pasiimti vaiką su savimi į (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkinti V. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas V. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, V. K. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė teismo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, taikyti vaiko motinos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovas V. K., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bei bendravimo su atsakovu tvarka, pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo panaikinti. Atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, pažeidžianti apelianto ir šalių nepilnamečio vaiko interesus, priimta neįsigilinus į ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes.
14. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).
15. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
16. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nėra. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
17. Ieškovės ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei jos nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl sūnaus bendravimo su tėvu, taip pat priešieškinis dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo atskirajame skunde nurodyti motyvai, jog teismas nepagrįstai uždraudė atsakovui pasiimti vaiką į (duomenys neskelbtini), o aplinkybė, jog vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse, negali būti priežastis neturėti galimybės matytis su vaiku kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, suponuoja išvadą, jog šalys tarpusavyje geranoriškai nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, o būtent dėl vaiko išvežimo ilgesniems laikotarpiams į tėvo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo emocinį ryšį su tėvu, siekdamas išvengti tėvų konfliktų dėl bendravimo su vaiku bei sumažinti vaiko patiriamą stresą ir užtikrinti jo dienos režimą, pagrįstai iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną bendravimo tvarką.
18. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir įrodymus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Skundžiama teismo nutartimi patvirtinta laikinoji bendravimo tvarka pažeidžia tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir apelianto teises, kadangi apeliantui nesudaryta galimybė išsivežti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje.
19. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Visas atsakovo atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus ir visapusiško teisminio nagrinėjimo metu galės būti atsakyta kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek vaiko, tiek ir atsakovo interesus, ar trumpalaikiai išvežimai į užsienio valstybę neprieštaraus vaiko interesams, ar jų metu atsakovas sugebės pasirūpinti mažamečiu vaiku. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau buvo minėta anksčiau, yra siekiama ginčo nagrinėjimo metu užtikrinti padėties stabilumą ir apsaugoti prioritetiniais laikomus nepilnamečio vaiko interesus. Vis tik teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu atsakovas su vaiku bendrauja ir dėl to su ieškove ginčų nekyla, išskyrus klausimą dėl išvežimo į (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad tėvo teisė bendrauti su vaiku yra užtikrinama, o nuolatinė bendravimo tvarka bus nustatyta, išsprendus bylą iš esmės.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas skubotai, neišklausius atsakovo ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neišklausęs atsakovo, tačiau tai nelaikytina procesinės teisės pažeidimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad išvadą teikiančios institucijos išvada sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar kitus klausimus, kuriais byla nėra išnagrinėjama iš esmės, nėra privaloma gauti, ir teismas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl tokios išvados gavimo / išreikalavimo tikslingumo.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam apelianto atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
22. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018), todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimant šį procesinį sprendimą yra nesprendžiamas.
24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.