- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-1005-516/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė (pran.), Neringa Švedienė
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- M. J.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės (pranešėjos) ir Neringos Švedienės
dalyvaujant ieškovei T. J.
atsakovui M. J.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. J. 2008-12-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu M. J. dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės, nepilnamečių vaikų J. J. , gim. (duomenys neskelbtini) d., ir J. J. , gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. ir J. kas mėnesį mokama periodine išmoka po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
Ieškovė paaiškino, kad santuoka su atsakovu faktiškai jau iširo, jos negalima išsaugoti. Jau kurį laiką jie gyvena atskirai, kadangi atsakovas nuolat girtaudavo, būdamas girtas ją įžeidinėdavo, naudodavo fizinį smurtą, nesurūpindavo šeima, neteikdavo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nesidomėdavo jų auklėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Šalininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu santuoką tarp T. J. ir M. J. , įregistruotą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) CMS, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl sutuoktinio M. J. kaltės. Nepilnamečių vaikų J. J. ir J. J. gyvenamąją vietą nustatė su vaikų motina T. J. . Teismas taip pat priteisė iš atsakovo M. J. nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam vaikui nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki vaikų pilnametystės.
Teismas konstatavo, kad atsakovas nesirūpina šeima, nepilnamečiais vaikais, neteikia jiems jokio išlaikymo, nedalyvauja jų auklėjime. Sutuoktiniai gyvena atskirai, kadangi atsakovas nuolat girtavo, įžeidinėjo sutuoktinę ir naudojo smurtą prieš ją. Atsakovas nepaneigė šių ieškovės teiginių, todėl teismas pripažintino, kad tokiu elgesiu M. J. iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka laikytina iširusia dėl atsakovo M. J. kaltės.
Teismas pažymėjo, jog ieškovė T. J. dirba UAB “Žydinčioji Magnolija”, gauna 0,5 MMA darbo užmokestį, duomenų apie atsakovo M. J. darbo užmokestį byloje nėra, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo M. J. darbo užmokesčio ir visų kitų rūšių pajamų nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kas mėnesį mokamą 300 Lt periodinę išmoką kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki vaikų pilnametystės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. J. prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-03-19 sprendimą dalyje dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeisti ir priteistą išlaikymą vaikams sumažinti iki 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat prašo nustatyti jam bendravimo tvarką su vaikais ir leisti su jais matytis kas antrą savaitgalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
ieškovė įsidarbino tik prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo;per teismo posėdį nebuvo išklausytos J. bei J. nuomonės;teismas nepagrįstai nenustatė atsakovui bendravimo tvarkos su vaikais, kadangi apeliantas jau metus laiko nematė vaikų ir nežino kokiomis sąlygomis jie gyvena, kaip mokosi ir panašiai;teismas iš apelianto vaikų išlaikymui priteisė per didelę sumą, kadangi šiuo metu atsakovas niekur nedirba ir gyvena iš atsitiktinių uždarbių. Be to, atsakovas neišgali sumokėti įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams išlaikyti sumos. Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kodėl ji prašo apeliantui priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2008-12-09.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o Civilinio proceso kodekso 312 str. yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, jokių reikalavimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo atsakovas nebuvo pareiškęs, todėl, remiantis aptartomis Civilinio proceso kodekso normomis, šių apeliacinio skundo motyvų, kaip viršijančių byloje pareikštus reikalavimus, teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų visiškai nepasisako, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pats vaikų tėvas M. J. kada nors siekė išspręsti šį klausimą bendru susitarimu su vaikų motina ir kad ji būtų kliudžiusi tėvo ir vaikų bendravimui (Civilinio kodekso 3.170 str.).
Teisėjų kolegija taip pat plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, kad per teismą nebuvo išklausyta vaikų nuomonė ir niekas nesidomėjo, kokiomis sąlygomis ieškovė su vaikais gyvena, kadangi apeliaciniu skundu nėra ginčijama teismo sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir nereiškiamas reikalavimas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu- vaikų tėvu M. J. , tuo tarpu apskųstoje teismo sprendimo dalyje (dėl išlaikymo dydžio) šie argumentai teisiškai nėra reikšmingi.
Dėl priteisto vaikams išlaikymo dydžio ir momento, nuo kurio priteisiamas išlaikymas.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas, nagrinėdamas išlaikymo dydžio klausimus, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.G ir V.G. v. K.G.; bylos Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šio orientacinio kriterijaus taikymas būtent ir reiškia, jog 1 MMA dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 MMA suma, ieškovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius ir priešingai - jeigu atsakovas mano, jog 1 MMA suma vaiko poreikiams yra pernelyg didelė, jam tenka pareiga tokias aplinkybes įrodinėti. Aplinkybės, jog vaikui reikia pirkti maistą, rūbus, aprūpinti jį būstu ir atitinkamai apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, be to, užtikrinti tam tikrą vaiko laisvalaikį, visuotinai žinomos ir jų įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 p.). Prezumpcijos, tame tarpe- ir prezumpcija, jog būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikia 1 MMA dydį atitinkančios sumos, gali būti paneigta (Civilinio proceso kodekso 182 str. 4 p.), bet pareiga paneigti tokią prezumpciją tenka atsakovui (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Nuo 2008-01-01 1 MMA yra 800 Lt ( LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Į šį dydį, kaip orientacinį, turi būti atsižvelgiama paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, nebent byloje būtų įrodyta, kad konkretaus vaiko būtiniems poreikiams patenkinti būtų pakankama mažesnė suma. Teismo sprendimu iš atsakovo priteista po 300 Lt kiekvieno iš vaikų išlaikymui, t.y. jau pirmosios instancijos teismas iš atsakovo išlaikymo sumą priteisė mažesnę, negu pusė minimalios mėnesio algos, vadinasi, siekiant užtikrinti 1MMA dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, ieškovės dalis išlaikymo prievolėje sudarytų atitinkamai po 500 Lt. Atsakovas, apeliaciniame skunde prašydamas vaikams priteistą išlaikymą sumažinti iki 200 Lt, įrodymų, jog jo vaikų poreikiams patenkinti reikia mažesnės negu 1 MMA suma, nepateikė, taip pat nepateikė argumentų ir įrodymų, kad ieškovės turtinė padėtis, lyginant su apelianto, yra net keletą kartų geresnė, kad jos dalis išlaikymo prievolėje būtų nustatyta tokia proporcija, kaip siūlo apeliantas: 200 Lt išlaikymą teiktų jis, o ieškovei tuomet tektų pareiga teikti po 600 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui. Abiejų tėvų turtinei padėčiai esant visiškai lygiavertei, apelianto nurodomu atveju vaikų poreikiai turėtų būti patenkinti už 400 Lt sumą per mėnesį. Tačiau jokių detalių paskaičiavimų, kad už tokią sumą galėtų būti padengta vaikų dalis būsto išlaikyme, jiems perkamas maistas, reikalingi rūbai, higienos priemonės, mokyklos reikmenys bei patenkinti kiti būtini vaikų poreikiai, apeliantas nepateikė.
Teisės normos numato, kad priteisiant išlaikymą, turi būti atsižvelgiama į tėvų turtinę padėtį (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.) Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į minėtus orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo: nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, kad šalys neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių (b.l. 6-7). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė dirbo už 0,5 MMA atlygį (b.l. 8); apie atsakovo gaunamas pajamas jokių įrodymų nebuvo pateikta; remiantis jo paaiškinimais teisme, jis nedirbo, ieškojo darbo (b.l. 21, 25). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, naujų įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas apeliantas nepateikė: nors nurodė, kad yra bedarbis, pažymos, kad būtų registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, nepateikė; nurodė, kad dirba atsitiktinius darbus, tačiau pajamų dydžio per mėnesį negalėjo nurodyti. Ieškovė paaiškino, kad jos turtinė padėtis po sprendimo priėmimo pasikeitė: dėl įmonės savininko pasikeitimo š.m. kovo mėnesį ji buvo atleista iš darbo, šiuo metu yra registruota darbo biržoje, iki liepos mėnesio gavo 500 Lt bedarbio pašalpos, šiuo metu jos mokėjimas nutrauktas, tačiau taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nei visos šalies ekonominiai sunkumai, nei konkretaus asmens sudėtinga finansinė situacija neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir netgi kai abu tėvai yra bedarbiai, vaikai turi būti ir maitinami, ir rengiami, ir leidžiami į mokyklą bei tenkinami kiti jų būtini poreikiai. Atsakovas, turėdamas du nepilnamečius vaikus, turi imtis visų įmanomų aktyvių veiksmų, siekdamas juos išlaikyti, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis negali būti vertinamas kaip neproporcingas tėvų turtinei padėčiai ar neadekvatus, kad būtų patenkinti būtinieji vaikų poreikiai.
Civilinio kodekso 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškinant šios teisės normos turinį, seka akivaizdi išvada, jog teisės į išlaikymą atsiradimo momentas iš esmės siejamas su ieškinio padavimo momentu, o už ankstesnįjį laikotarpį gali būti išieškomas įsiskolinimas. Ieškinys teisme paduotas 2008-12-08 (b.l. 2), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priteisdamas išlaikymą nuo 2008-12-09, teismas būtų pažeidęs paminėtą materialinės teisės normą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, iš esmės teisingai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 3.192, 3.196, 3.200 str.), pagrįstai teikė pirmumą vaikų teisių ir interesų apsaugai, nenukrypo nuo teismų praktikos, aiškinančios minėtų teisės normų taikymą.
Nenustačiusi pagrindų skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), teisėjų kolegija apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta (Civilinio kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.