Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui G. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – antstolei D. M., notarei A. B. dėl neprotestuotino paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas T. M. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. lapkričio 13 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį LR CK 1.91 str. pagrindu, pripažinti negaliojančia atsakovo G. K. reikalavimo teisę pagal 2015 m. lapkričio 13 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pripažinti negaliojančiu Prienų rajono 3-iojo notarų biuro 2016 m. balandžio 14 d. vykdomąjį įrašą, nutraukti 2015 m. lapkričio 13 d. neprotestuotino paprastojo vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą antstolės D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0100/16/00485 ir priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 13 d. Prienų rajono 3-jame notarų biure pasirašė neprotestuotiną paprastą vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2016-03-14 sumokėti G. K. aštuonis tūkstančius eurų. Vekselį pasirašė dėl bendrininkų panaudoto smurto bei apgaulės jo atžvilgiu. Atsakovą G. K. pirmą kartą pamatė ginčo vekselio pasirašymo dieną pas notarą. Nueiti pas notarą ir pasirašyti vekselį privertė atsakovo pažįstami asmenys iš Kauno. Dėl šių asmenų nusikalstamų veiksmų Alytaus apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12419-16, pagal LR BK 181 str. 1 d., kur jis pripažintas nukentėjusiuoju. Jo ir atsakovo iki vekselio pasirašymo dienos nesiejo jokie santykiai, nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti ginčo vekselį, t. y. nei paskolos, nei žalos atlyginimo. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), tačiau šiuo konkrečiu atveju jokių piniginių prievolių atsakovui neturėjo ir neturi. Ginčo vekselį pasirašė dėl realių grasinimų. Tai, kad tiek prieš sudarant ginčo vekselį ir jo pasirašymo dieną buvo grasinta, patvirtina jo kreipimasis į teisėsaugos institucijas bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vekselis buvo sudarytas priverstinai, naudojant G. K. pažįstamų pinkles, vienas iš jų A. M.. Grasinančiais skambučiais ir žinutėmis persekiodavo ir grasindavo, kad nesudarius vekselio jie kenks jam ir tėvų gyvybei, sulaužys kojas, apvogs namus, išprievartaus seserį. Taip pat grasino nesikreipti į policiją, nes jie turi daug pažįstamų ir jis pats liks kaltas. Nuo 2015-11-12 dienos pirmą kartą pamatė G. K.. Jokių ryšių su G neturėjo, apie jokius bendro verslo reikalus nekalbėjo. Pas notarą atvyko tiesiog bijodamas dėl tėvų ir savo gyvybės, nežinodamas kokį dokumentą reiks pasirašyti. Notarė kabinete paprašė dokumentų, įrašė jų duomenis. Vekselio forma jau buvo notarės kompiuteryje. Už notaro paslaugas mokėjo G. Pasirašė vekselį, kad jie paliktų juos ramybėje. Su A. M. mokėsi vienoje mokykloje, daugiau ryšių neturėjo. A. M. buvo jį įpainiojęs į greitų kreditų pinkles pagal keturias sutartis. Grasino būtent A. M.. Iš vakaro Prienuose susitiko degalinėje apie 21 val., jie buvo keturiese, A. M. pristatė atsakovą G ir paaiškino, kad turės atsakovui pasirašyti vekselį. Tuomet žadėjo palikti juos ramybėje. Kaip liepta jis ryte pats nuėjo į notaro biurą, A. M. pasakė, jei jis nesudarys vekselio, gyvas iš biuro neišeis. Jis buvo streso būsenoje, bijojo dėl savęs ir šeimos, per langą matė A. M. su pažįstamais, net neįsigilino į dokumento sąlygas, tiesiog pasirašė dokumente pilnus savo duomenims. Notaras sutikrino asmens dokumentus ir užpildė dokumentus – vekselio sutartį. Pasirašius išėjo iš kabineto, G. jokių pinigų jam nedavė. A. M. pasakė, kad jei bus sudarytas vekselis, jis panaikins kredito sutartis. Tačiau ir pasirašius vekselį, sutarys nebuvo nutrauktos. Vekselį ir greituosius kreditus privertė sudaryti A. M.. Šiuo metu greitųjų kreditų sutartys yra nutrauktos.

Ieškojo būdų kaip vekselio vykdymą sustabdyti, todėl kreipėsi į advokatą bei teismą, kad įrodyti jog vekselis buvo sudarytas apgaulės būdu. Niekada apie savo verslą negalvojo, visada buvo tik samdomu darbuotoju. Iš G. K. jokių pinigų verslui negavo, kurti verslą ketinimų neturėjo ir jokios kalbos apie tai nebuvo. Su atsakovu sukontaktavo tik kovo mėn. antroje savaitėje. G. K. parašė reikalaudamas skolos pagal vekselį. Tuomet jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl reketo, priverstinio sutarčių sudarymo ir vekselio. Pareigūnai patarė vengti tiesioginio kontakto, tačiau palaikyti bendravimą su A. M. ir G. K. jiems nieko neįtariant. Pasirašydamas vekselį galvojo, kad viskas baigėsi, kad bus paliktas ramybėje, daugiau prie jo nebelįs, todėl iš karto į policiją nesikreipė. Yra baigęs viešojo sektoriaus ekonomiką VU Kauno fakultete. Buvo išsigandęs ir pasimetęs, todėl neatkreipė dėmesio į dokumentą ir kad jį pasiimti. Dokumento realiai nebuvo perskaitęs, nes stebėjo ką lauke daro A. M., pasirašė su akiniais. Turi bendravimo sutrikimų ir problemų, lankėsi pas psichologus klinikose. Gyveno pas tėvus, poreikio pinigams nebuvo. Tuo metu apie pinigų grąžinimą negalvojo. Perdavė į rankas 2016 vasario 1 ar 2 d. G. K. 1000 Eur (duomenys neskelbtini) aikštelėje, kaip liepė A. M.. 1000 Eur atidavė paėmęs kreditą, visa kaip liepė A. M.. Ant atskiro lapo buvo pasirašęs, kad atiduoda pinigus, šį lapą perdavė G. K., kaip priedą prie vekselio. Tarėsi, kai jis gražins 5000 Eur A. M. žadėjo pranešti notarui, kad pagal vekselį atsiskaityta. A. M. sakė, kad sudarius vekselį su G. K., šiuos pinigus galės naudoti kreditų padengimui. Dirbo muitinės technikos parduotuvės salės darbuotoju Kaune. Įsiregistruodamas ž.ū.verslą ir žemės ūkio nuomos sutartis jis padėjo tėvams. Jam pačiam nesisekė, neturėjo žinių, todėl sutartis nutraukė ir viskas liko tėvams. Kai tėvai iš gautų laiškų sužinojo apie kreditų įsiskolinimus, liepė kreiptis į policiją. Jam nesisekė darbe, bendravime, todėl kreipėsi pas gydytoją psichiatrą.

Atsakovas G. K. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti . Atsiliepime nurodė (1 t., b.l.56-59), kad ieškovas nurodo melagingas aplinkybes ir elgiasi nesąžiningai. Su ieškovu T. M. susipažino 2015 m. rudenį spalio gale bare (duomenys neskelbtini), ieškovas papasakojo, jog puikiai išmano internetines technologijas ir planuoja pradėti verslą - kurti internetinius puslapius. Sutarė kartu kurti šį verslą ir nusprendė, jog G. K. verslo pradžiai gali investuoti 8000 Eur. Patikėjęs ieškovo T. M. gabumais, jo vizijomis ir galimybėmis, tikėdamas jo ateities planais su pasiūlymu sutiko ir 2015-11-13 atvyko į Prienų r. 3-iąjį notaro biurą, kur buvo pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuriuo ieškovas T. M. besąlygiškai įsipareigojo jam , G. K. sumokėti 8000 Eur. Pinigai T. M. buvo perduoti prieš pasirašant vekselį. Tai buvo lyg užtikrinimas, jog ateityje nekils jokių nesusipratimų grąžinant pinigus. Tačiau laikui bėgant ieškovas T. M. dėl kuriamo verslo ir jo naudojamų pinigų bei grąžinimo vis meluodavo, todėl 2016-03-14 suėjus neprotestuotino paprastojo vekselio apmokėjimo terminui, 2016-03-16 ieškovui buvo įteiktas pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo, kuriame buvo nurodyta, jog neapmokėjus vekselio, kreipsis dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Ieškovas T. M. po pranešimo žadėjo sumokėti pinigus, tačiau po kelių dienų sužinojo, jog dėl tariamos atsakovo nusikalstamos veikos Alytaus apskrities VPK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12419-16, pagal LR BK 181 str. l d., dėl turto prievartavimo, kur jis, G. K. pripažintas įtariamuoju. Ikiteisminio tyrimo tyrėjai L. R. puikiai žinoma visa situacija, jai yra pateiktas visas jo su ieškovu bendravimas SMS žinutėmis ir el. laiškais. Jokių bendrininkų, prievartos ar apgaulės vekseliui pasirašyti nebuvo. Ieškovas nesąžiningais veiksmais siekia išsisukti nuo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo dėstomas aplinkybes. Ieškovas išviliojęs iš jo pinigus, nesukūrė jokio verslo, nežada grąžinti jam duotų pinigų, o dar ir pradėjo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Supratęs, jog taikiai savo pinigų neatgaus, 2016-04-14 kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kurį pateikė vykdyti antstolei D. M..

Tretieji asmenys nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų antstolė D. M. ir notarė A. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį informuotos tinkamai. Tretieji asmenys pateikė prašymus bylą nagrinėti nedalyvaujant (1 t., b.l.73,75,88,115-116; 2 t., b.l. 33,39), todėl byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

Liudytojas J. M., ieškovo T. M. tėvas teismo posėdyje parodė, kad apie vekselio sudarymą papasakojo T. M., kad vekselis buvo sudarytas šantažo būdu. Sūnus T. M. padėdavo prie ūkio, kad turėtų pinigų, nepastebėjo. Šiuo metu T. M. dirba švietimo centre. Iš mokyklos laikų T draugai yra žinomi. Atsakovo G. K. niekada nėra matęs. Sūnus neturi sugebėjimų verslui, net žemės ūkyje jam nesisekė. Studijos taip pat sekėsi sunkiai. Sūnus yra uždaro būdo, kontaktui sunkus. Pagal sūnaus pasakojimą, jis buvo reketuojamas, gąsdinamas, grasinta, kad bus nužudyti šeimos nariai, todėl ir pasirašė vekselį, norėdamas tokiu būdu apsaugoti šeimą, kad tokiu būdu nuo jo atstos. Juo labai lengva pasinaudoti draugams. Apie vekselį sužinojo tuomet, kai antstoliai pradėjo siųsti T vardu raginimus dėl kreditų grąžinimo. Žino, kad sūnus T. M. prieš tai buvo pasirašęs dar kelis vekselius.

Liudytoja L. M. teismo posėdyje parodė, kad sūnus T. M. niekada jokių minčių kurti verslą neturėjo. Kartą pakliuvo, kad paštininkė atnešė raginimą sumokėti kreditą, pradėjo su sūnumi aiškintis ir jis papasakojo sudėtingą įstoriją, kad yra verčiamas imti kreditus. Sūnus T. M. yra lėtesnis, silpnesnis žmogus, geras, todėl kiti greit pamato silpnąsias puse, kad galima pasityčioti, sūnus turi bendravimo problemų , turi daug vidinių kompleksų. Sūnus gyvena kartu su tėvais, nes savarankiškai gyventi nepavyksta. Apie vekselio pasirašymą papasakojo pats T. M., kad jam kiti liepė pasirašyti. T. M. tėvai žemę formino sūnaus T. M. vardu, teikė paraišką kaip jaunam ūkininkui, kad jis gautų Europos paramą. Tačiau jis paramos negavo ir žemes išregistravo. Dabartinis sūnaus darbas nereikalauja jokių specialių žinių. Specialių pomėgių neturi, domisi krepšiniu, tačiau aktyviai nesportuoja. Tokios pinigų sumos, kokios nurodytos ieškinyje, yra didelės, niekada pas sūnų nepastebėjo daug pinigų. Dėl sūnaus sveikatos anksčiau lankydavosi pas psichologą, tačiau nelabai padėjo, paskui jau kreipėsi į psichiatrą. Sūnus jautrus, pasiduodantis kitų įtakai. Pagal sūnaus pasakojimą, pasirašydamas vekselį jis nesuprato reikšmės, kas tai yra.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 13 d. vekselio davėjas T. M. yra išrašęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 4342 dėl 8000 Eur sumos sumokėjimo vekselio gavėjui G. K.. Šis vekselis turėjo būti apmokėtas 2016 m. kovo 14 d. (1 t., b.l. 8-9).

Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, žino apie visus galimus šių santykių trūkumus, todėl vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio, remdamasis jiems žinomais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011 ir kt.). Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog ši įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai, ginčijant vekselį, jo davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013)

Ieškovas T. M. nurodė, jog jo išduotas paprastasis neprotestuotinas 2015 m. lapkričio 13 d. vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi jo su atsakovu G. K. nesiejo jokie sutartiniai ar prievoliniai santykiai. Ginčo vekselį teigia pasirašęs dėl realių A. M. grasinimų - kenkti jam ir jo šeimos nariams - tėvams, sulaužyti kojas, apvogti namus, išprievartauti seserį. Nuvyk3s notaro biure buvo streso būsenoje, bijojo dėl savęs ir šeimos, A. M. grasinimų, kad nesudaręs vekselio, gyvas iš biuro neišeis. Matė per langą A. M. su pažįstamais ir neįsigilinęs į dokumento sąlygas, tiesiog pasirašė dokumentą. Ieškovas nurodo, kad niekada verslo kurti negalvojo, nes dirbo tik samdomą darbą.

Įrodinėjimo procese galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Šios kategorijos bylose ieškovas privalo įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad 2016-03-15 pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Alytaus policijos komisariate dėl reketo, priverstinių sutarčių ir vekselio sudarymo. Pateikė pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 181 str. 1 d., kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b.l.14-15). Vėliau jo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas 2016-11-28 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, išnaudojus visas įrodinėjimo galimybes ir trūkstant duomenų, patvirtinančių įtariamųjų I. B. ir A. M. kaltę, tuo pačiu nutarimu įvertinti T. M. ir G. K. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime dėl G. K. perduotų 8000 Eur T. M. ir T. M. išduoto paprastojo vekselio (b.l.42-62).

2016-12-30 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu atsisakyta tenkinti T. M. skundą, T. M. skundėsi dėl to, kad priverstas įtariamųjų, ėmė greituosius kreditus, galiausiai priverstas įtariamųjų pasirašė jų bendrininkui G. K. neprotestuotiną 8000 Eur vekselį. Nurodė, kad visi šie įvykiai yra tarpusavyje susiję, tačiau į šias aplinkybes nesigilinta, neieškota duomenų, patvirtinančių I. B., A. M. ir G. K. bendrininkavimą, turint tikslą prievartauti turtą iš T. M., motyvuota tuo, kad nukentėjusiuoju T. M. lengva manipuliuoti, naudotis jo patiklumu bei psichine būsena. Skunde rašoma, jog nėra pagrindo netikėti T. M. parodymais apie tai, kad įtariamieji grasino susidoroti su juo bei jo šeima, kad vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą ir pan. Skundu prašoma panaikinti prokurorės A. B. 2016-11-28 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-12419-16 . T. M. kreipėsi į policijos įstaigą pranešdamas apie neva jo atžvilgiu vykdomą turto prievartavimą. Prokuroras konstatavo, kad skunde visiškai nepagrįstai teigiama, jog nustatytas faktas, kad T. M. priverstas įtariamųjų, ėmė greituosius kreditus, galiausiai priverstas įtariamųjų pasirašė bendrininkui G. K. neprotestuotiną 8000 Eur vekselį. Prokuroras konstatavo, kad toks faktas ikiteisminio tyrimo metu tikrai nebuvo nustatytas. Tyrimo metu nustatyta, kad T. M. ėmė greituosius kreditus, pasirašė neprotestuojamus vekselius, tačiau ikiteisminio tyrimo nesurinkta duomenų, jog tai T. M. darė priverstas įtariamųjų. Skunde nepagrįstai teigiama, kad šie įvykiai yra tarpusavyje susiję, tačiau į šias aplinkybes nesigilinta, neieškota duomenų patvirtinančių I. B., A. M. ir G. K. bendrininkavimą, turint tikslą prievartauti turtą iš T. M.. Tokius skundo teiginius prokuroras atmetė.

Ikiteisminio tyrimo buvo analizuojamos greitųjų kreditų sudarymo, neprotestuojamųjų vekselių pasirašymo, aplinkybės, analizuojami įtariamųjų ir liudytojų parodymai, buvo atliekamos mobiliojo ryšio telefonų apžiūros ir pan., tačiau tyrimo metu nesurinkta duomenų, patvirtinančių I. B., A. M. ir G. K. bendrininkavimą, turint tikslą prievartauti turtą iš T. M.. Siekiant išsiaiškinti A. M. ir G. K. ryšį, buvo analizuojami G. K. mobilaus ryšio telefono duomenys, viešoje erdvėje, socialiniuose portaluose bei ,,Google“ paieškoje pagal vardus ir pavardes buvo ieškoma minėtų asmenų, tačiau paieškų metu duomenų apie G. K. ir A. M. ryšį, negauta. Esant šioms aplinkybėms BPK 214 str. prokuroras skundą atsisakė tenkinti.

Teismas pateiktais įrodymais laiko nustatytomis bylos aplinkybes, kad T. M. ir G. K. buvo pažįstami nuo 2015 m. rudens, tai atitinka G. K. paaiškinimams duotiems teismo posėdyje ir atsiliepime į ieškinį, kad T. M. ketino steigti verslą, susipažinęs su G. K. pasiūlė verslo idėją kurti internetines svetaines, pats kaip verslo partneris patikėjęs T. M. reikiamai įrangai supirkti, patalpų nuomai, papildomų darbuotojų samdymui davęs 8000 Eur, vėliau T. M. neatlikus sutartų darbų, dėl bendro verslo, į kurį yra investavęs G. K. 8000 Eur, T. M. pasirašęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį, vekselis įformintas notarine tvarka, T. M. nebuvo sąžiningas prieš G. K., susitarimų su G. K. nevykdė, o G. K. veiksmuose nebuvo apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo prieš T. M., ar dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi , ar sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 str.). Be to neįrodyta, kad sandoris galėjo būti sudarytas neveiksnaus asmens , sergančio psichine liga ar dėl silpnaprotystės(CK 1.84 str.).

Ieškovas, ginčydamas vekselį tuo pagrindu, kad negavo pinigų, pasirašymo fakto neginčijo. Pažymėtina, jog paprastojo vekselio rekvizitai yra įtvirtinti ĮPVĮ, kuriame nenumatyta reikalavimo, jog paprastajame vekselyje turi būti užfiksuotas ir pinigų perdavimo faktas. Taigi, paprastajame vekselyje nenurodytas pinigų perdavimo - priėmimo faktas nėra būtinas, ir nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina ieškovo pareigos pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Paprastajam neprotestuotinam vekseliui nėra būdingi paskolos sutarčiai, būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos, elementai. Vekselio davėjas turi pareigą sumokėti vekselio gavėjui vekselyje nurodytą sumą. Pažymėtina, jog nagrinėdamas šios kategorijos bylas teismas nėra aktyvus ir savo iniciatyva nerenka jokių įrodymų, todėl būtent vekselio davėjas (ieškovas) privalėjo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Nors ieškovo teigimu vekselį jis pasirašė kitų asmenų grasinimų poveikyje ir dėl to kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą tačiau, tačiau ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo pareiškimą 2016-11-28 nutarimu buvo nutrauktas, išnaudojus visas įrodinėjimo galimybes ir trūkstant duomenų, patvirtinančių įtariamųjų kaltę (b.l.42-62). Iš ieškovo protokolo-pareiškimo Alytaus VPK (2 t., b.l.5-32) matyti, kad ieškovas nurodė, jog I. B. su keliais nežinomais asmenimis privertė jį pasirašyti vekselį pas notarę A. B., kad jis neva skolingas G. K. 8000 Eur ir šiai dienai nežinomi asmenys iš jo reikalauja jiems grąžinti 8000 Eur iki 2016-03-18, kitu atveju grasina išvežti jį į Angliją, kad užsidirbtų ir susimokėtų jiems (2 t., b.l.5-6). Iš T. M. apklausos protokolų (2016-03-16) matyti, kad jis vekselį 8000 Eur sumai sudarė vietoje buvusio 2015-11-03 vekselio 5000 Eur sumai K. P.; pinigų negavo, vekselio terminas baigiasi kovo 18 d.; 2016-02-01 „Mogo lizingas“ įkeitė savo automobilį ir gavęs 1580 Eur 1200 Eur perdavė G. K., pasirašė ant vekselio. Žinojo, kad skolas užsienyje atidirbinėja A. R. ir M. Č., bijojo šių asmenų, kurie jam rašė grasinančias žinutes, todėl ėmė greituosius kreditus ir dengė skolas (2 t.,b.l.11). Iš 2016-03-23 apklausos matyti, kad ieškovas vekselį su G. K. sudarė negalėdamas laiku grąžinti 5000 Eur kreditų, paimtų pasinaudojus svetimais duomenimis, ir patvirtino turintis grąžinti G. K. 8000 Eur paskolos bei grąžinęs 1200 Eur (2 t., b.l.16). Akistatos tarp šalių metu ieškovas parodė, kad gavęs iš G. K. 8000 Eur juos turėjo perduoti A. M.. G. K. parodė, kad A. M. jis nepažįsta ir paskolos pagal vekselį nėra atgavęs. Ieškovas parodė, kad jis pinigų negavo, todėl niekam jų grąžinti neturi, tačiau teigia, kad G. K. atidavė 1000 Eur skolą ir G. K. užsirašė ant savo turimo vekselio, kad jis grąžino 1000 Eur skolą (2 t., b.l.25-29). Kaip matyti ieškovas skirtingai nurodo vekselio pasirašymo priežastis. Be to nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad T. M. iš dalies pats trukdė nustatyti objektyvias aplinkybes, nes inicijavęs tyrimą, vengdavo kalbėti apie tyrimą, sakydamas, kad jo pokalbių klausomasi; be to pats galimai turėjo problemų dėl lošimų (2t., b.l.61).

Ieškovas neigė bendravimą su G. K. ir bendro verslo kūrimo planavimą, tačiau atsakovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole iš atsakovo mobilaus ryšio telefono užfiksuoti duomenys – sms žinutės, patvirtina, jog šalys sms žinutėmis bendravo 2016 m. sausio mėnesį (1 t., b.l.144-149). Ieškovo rašyta žinutė, kad „ <...dabar Kaune su pazistamu uzsukes i biblioteka. Del tinklalapiu kurimo literaturos biski reikia susirinkti.>“ patvirtina atsakovo parodymus, jog pokalbis dėl verslo pradėjimo su ieškovu visgi buvo. Priešingai nei teigia ieškovas, kad su atsakovu nebendravo, matė jį tik vieną kartą – pas notarą ir jokios skolos neturėjo, iš el. laiškų turinio matyti, kad ieškovas 2016-03-12 prašo palaukti dėl vekselio pratęsimo 4-5 mėnesiams, 2016-03-14 – 16 derina vykimo pas notarą laiką, 2016-03-17 praneša apie tai, kad tėvai apribojo bendravimą, klausia atsakovo kaip sekasi, t.y. palaikė bendravimo ryšį su atsakovu savanoriškai, pripažino skolą, prašo skolos mokėjimą atidėti, siūlo sudaryti naują vekselį, suderinus laiką su notare (1 t., b.l.77-78). Esant nurodytoms aplinkybės, teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog ieškovas, prieš pasirašant vekselį, ar po jo pasirašymo buvo kaip nors veikiamas fiziškai ar psichologiškai, kad vekselį pasirašė dėl realaus grasinimo (CK 1.90, 1.91 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiima savo veiksmų neigiamas pasekmes.

Vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo vekselis yra surašytas ant vieno lapo, šriftas pakankamai didelis, jo turinys nėra sudėtingas, jame aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, jog vekselio davėjas „pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 8000 Eur“, vekselyje ieškovas savo ranka įrašė vardą, pavardę ir parašą, tai T. M. pripažino ir teismo posėdyje. Ieškovo teigimu, vekselį pasirašė jo neskaitydamas, stebėdamas per langą jam grasinusius asmenis. Tačiau notaro kabinete kitų asmenų, išskyrus šalis ir notarą, nebuvo; ieškovas buvo 26 metų amžiaus, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, kaip nustatyta - anksčiau būdamas pasirašęs ir kitų vekselių, todėl abejotina, jog jis negalėjo įstaigoje atsisakyti vekselio pasirašymo priverstinomis aplinkybėmis, kaip pasielgė po keturių mėnesių, kreipdamasis į policiją. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog į policiją kreipėsi tėvų paskatintas, kai jie iš atsiųstų pranešimų apie kreditus, sužinojo apie jo turimas skolas. Anksčiau tai daryti bijojo dėl savo ir šeimos saugumo. Šiuo atveju, darytina išvada, jog tokie asmens veiksmai ir paaiškinimai negali būti vertinami kaip atidaus, rūpestingo ir sąžiningo asmens, juolab, kad kreipimasis į policiją jam ar jo šeimai jokių sunkių pasekmių nesukėlė. Ieškovo prieštaringi parodymai, kad pinigų iš G. K. jis negavo, o vėliau – kad A. M. sakė, jog sudarius vekselį su G. K., šiuos pinigus galės naudoti kreditų padengimui, kelia teismui pagrįstų abejonių jo parodymais. Jokių duomenų, kad ieškovui buvo realiai grasinama ir jis turėjo pagrindą bijoti dėl savęs ar šeimos, nėra. Ir nors liudytojais apklausti ieškovo tėvai nurodo, kad sūnus turi bendravimo problemų, jį lengva apgauti ir juo pasinaudoti, jis neturi jokio sugebėjimo kurti kokį nors verslą, yra uždaro būdo ir nesugeba gyventi savarankiškai, tačiau šios savybės nesukliudė jam baigti ekonomikos studijas universitete (1 t., b.l.135-137); dirbti (1 t., b.l.18, 21, 139) bei valdyti žemės sklypus (1 t., b.l.22-31).

Priešingai, iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad pats ieškovas galimai yra nesąžiningas. Ieškovas siekė įrodyti, kad yra lengvai valdomas kitų asmenų, kad jį galima lengvai įbauginti, nuskriausti ar kitaip paveikti jo valią ir gauti iš to naudos, ir pateikė teismui 2016-08-29 pažymą apie jam diagnozuotą Šizotopinį sutrikimą (1 t., b.l.76), teigė, kad neturi pagrindų kurti internetinius tinklapius. Tačiau nustatyta, kad darbo kompiuteriu pagrindus jis įgijo universitete, o šiuo metu dirba Prienų švietimo centre kompiuterininko pareigose, charakterizuojamas kaip lėto būdo, atvirai bendraujantis su kolegomis ir lengvai pasiduodantis jų įtakai priimant sprendimus, deleguotas funkcijas atliekantis atsakingai (1 t., b.l.141). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas nuo 2015 m. balandžio mėn. valdė 11,05 ha žemės sklypų (1 t., b.l. 22-31), dirbo, vykdė individualią veiklą (1 t., b.l.18, 21). Tačiau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui žemės ūkio valdas išregistravo (1 t., b.l.17), o 2016-05-17 kreipęsis ieškiniu į teismą 2016-05-31 kreipėsi į psichiatrą. Ir nors apklausta ieškovo mama L. M. teigia, kad sūnus sakęs, jog pasirašydamas vekselį nesuprato ką pasirašo, o pas sūnų tokių sumų pinigų niekada nematė, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ieškovas iki ginčo vekselio pasirašymo dienos pats bendravo su įtartinos reputacijos draugais ir šių ryšių nesistengė nutraukti, anksčiau taip pat yra pasirašęs vekselį, todėl jam tai nebuvo nežinomas atvejis, kurio jis negalėjo suprasti. Ieškovo 2016-01-26 17.38 val. siųsta žinutė atsakovui, kad dabar jis yra bibliotekoje, nes dėl tinklapių kūrimo reikia susirinkti literatūros (1 t., b.l. 144), patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad tarp ieškovo ir atsakovo visgi egzistavo susitarimas dėl bendro verslo ir interneto tinklapių kūrimo. Ieškovas painiojasi savo parodymuose, ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad atsakovas grąžintos skolos sumą užsirašė ant turėjo vekselio egzemplioriaus, tačiau atsakovo pateiktame notarei vekselyje jokių įrašų nėra. Teismo metu ieškovas parodė, kad įrašas apie grąžintą sumą buvo atskirame lape, kaip priedas.

Ieškovas pateikė VU diplomo kopiją, patvirtinančią, kad jis baigė ekonomikos bakalauro studijas, jo žinios įmonės finansų, informacinių technologijų, kompiuterių ir programavimo, turto ekonomikos, verslo pagrindų bei strateginio planavimo studijuojant įvertintos silpnai (1 t., b.l.135-137), tačiau tai nesudaro kliūčių dirbti kompiuteristo darbą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad nebuvo teisinio pagrindo ginčijamam vekseliui išduoti, ieškovas pats savo valia sprendė, ar išduoti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kaip nustatyta byloje esančiais įrodymais, savo valia, tokį veiksmą atliko, kas įforminta notarine tvarka, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovui G. K. išduotą 2015 m. lapkričio 13 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį negaliojančiu atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl reikalavimo teisės ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais

Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas, vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui pateikiami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal užprotestuotą arba neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka).

Notarui pateiktame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko, be kita ko, turi būti nurodyta, ar buvo įvykdyti ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t.y. ar vekselis nustatytu laiku buvo pateiktas apmokėti (Tvarkos 4.7 punktas). Be to, notaras, priėmęs prašymą, turi pareikalauti, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas (Tvarkos 8 punktas). ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pranešti apie tai, kad vekselis neapmokėtas, galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį, tačiau įrodyti, kad vekselio davėjui nustatytu terminu buvo pranešta apie tai, kad vekselis neapmokėtas, privalo vekselio turėtojas (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovui G. K. teikiant prašymą notarei išieškoti pinigus, jam nebuvo sumokėta, todėl pagal ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktą atsakovas G. K., prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį asmenį – vekselio davėją. Taip pat nustatyta, kad ieškovui buvo pateiktas vekselis apmokėti, kaip tai numato ĮPVĮ 40 straipsnis ir patvirtina šalys bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., b.l. 8-10). Atsakovas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškovu bendravo telefonu dėl vekselio apmokėjimo, o byloje esančios el. pašto žinutės patvirtina, kad ieškovui vekselio apmokėjimo data buvo gerai žinoma ir jis norėjo šį terminą pratęsti, o būtent suėjus vekselio apmokėjimo terminui sekančią dieną ieškovas kreipėsi į policiją. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovui 2016 vasario 1 ar 2 d. sumokėjo 1000 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Esant nustatytoms aplinkybėms ir ieškovui nenuginčijus 2015 m. lapkričio 13 d. jo išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio, pagrindo pripažinti negaliojančiais atsakovo G. K. reikalavimo teisę bei Prienų rajono 3-iojo notarų biuro 2016 m. balandžio 14 d. vykdomąjį įrašą nėra.

Dėl vykdymo procedūros nutraukimo

LR Notariato įstatymo 43 straipsnis nustato, kad notaro vykdomieji įrašai pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, ir pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius, taip pat notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai vykdomi civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 587 straipsnis nurodo sąrašą vykdomųjų dokumentų, kurių vienas yra notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius (8 punktas). LR CPK 651 straipsnis nustato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kaip matyti antstolė D. M. 2016-04-18 priėmė notaro vykdomąjį įrašą Nr. 1578 vykdyti, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir išsiuntė raginimą T. M. įvykdyti sprendimą (1 t., b.l.11-13).

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis dokumentas nenuginčytas, galiojantis, turi būti vykdomas įstatymo nustatyta tvarka, todėl nutraukti 2015 m. lapkričio 13 d. neprotestuotino paprastojo vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą antstolės D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0100/16/00485 nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas G. K. pateikė įrodymus, patvirtinančius 50 Eur už atsiliepimo paruošimą (1 t., b.l.94); 28 Eur už vertimo paslaugas (1 t., b.l.95); 100 Eur sumokėjimą antstoliui (1 t., b.l.143) ir 200 Eur - advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b.l.152) viso – 378 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai atsakovui G. K. iš ieškovo T. M. priteistinos atsakovo patirtos 378 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 1, 6, 9 p. p.).

Byloje susidarė 67,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 b.l.).

Ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovo valstybei priteistina 11,68 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi – piniginio išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0100/16/00485 sustabdymas (1 t., b.l.38-39), paliktinos nepakeistos iki šio sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo T. M. ieškinį atsakovui G. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – antstolei D. M., notarei A. B. dėl neprotestuotino paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, atmesti jo neįrodžius.

Priteisti atsakovui G. K., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 378 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,68 Eur (vienuolika eurų 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinančius kvitus pristatyti teismo raštinei).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi, palikti nepakeistas iki šio sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.