Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1538-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
1-1538-1072/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1538-1072/2019Teisminio proceso numeris 1-01-1-19369-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.7.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-19369-2019-3, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. iššvaistė jo žinioje esantį svetimą turtą, o būtent:

jis, 2017 m. rudenį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, leidus L. K., pasiėmė iš jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemo naudotis R. K. vardu registruotu automobiliu Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 150 eurų vertės, bei pasiskolino grandininį benzininį pjūklą „Husqarna“, 100 eurų vertės, ir benzininį trimerį, 100 eurų vertės, kuriuos savavališkai be L. K. žinios ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pardavė į metalo supirktuves, o taip pat pardavė L. K. priklausantį neregistruotą automobilį Renault Laguna, 100 eurų vertės, tokiais savo veiksmais iššvaistė L. K. priklausantį turtą bendros 450 eurų vertės.

A. Š., 2019 m. rugpjūčio 12 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltės nepripažino, tačiau 2019 m. rugsėjo 12 d. vykusios apklausos metu, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad patvirtino iššvaistęs L. K. priklausantį turtą be jos leidimo. Su L. K. susitarė, kad atlygins 200 eurų žalą. 50 eurų jau atlygino, o 150 eurų atlygins dalimis. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 62-66, 71).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kol jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2019 m balandžio 25 d., jo buvusi žmona L. K., be jo žinios leido naudotis A. Š. jų bendrai pirktais automobiliais Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Renault Laguna buvusiais įrankiais: raktų komplektu, trimeriu, grandininiu pjūklu, kurių pavadinimų neprisimena. Automobiliai buvo paimti iš (duomenys neskelbtini). Taip pat iš jo buvusios žmonos buto, pažymėto (duomenys neskelbtini), nepastebėtai pasiėmė suvirinimo aparatą, kurio vertė 100 eurų. Automobilių ir juose buvusių daiktų bendra vertė 1500 eurų. Visus šiuos daiktus jis pardavė be jo ir jo žmonos leidimo (b. l. 1-4).

Liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kol atlikinėjo bausmę jos buvęs vyras R. K. pataisos namuose nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. balandžio 25 d., ji leido naudotis A. Š. jų bendrai pirktais automobiliais Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Renault Laguna automobilyje buvusiais įrankiais: raktų komplektu, trimeriu, grandininiu benzininiu pjūklu, kurių pavadinimų neatsimena. Renault 19 automobilis trukdė namo gyventojams, jis buvo neregistruotas, ji A. Š. leido tą automobilį išvaryti iš kiemo, jis jį nuvarė pas kažkokį draugą ir toliau ji nebeprisimena, kur tas automobilis yra ir kas su juo įvyko. Visus šiuos daiktus pirko ji ir po skyrybų jie visi priklauso jai, išskyrus automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu leido naudotis, kol dar buvo su vyru bendrasavininkai ir jo dėl to neinformavo. Automobiliai buvo paimti iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini). Tarp A. Š. ir jos buvo toks susitarimas, kad jis su automobiliu ją su vaikais vežios, daiktais jis naudosis su jos žinia, ji jam leido. Taip pat jai nepastebėtai pasiėmė iš jos buto (duomenys neskelbtini), suvirinimo aparatą. Ji jam imti neleido, kokiu būdu ir kada jis paėmė suvirinimo aparatą ji nežino. Tai ji sužinojo tik telefonu 2019 m. gegužės 10 d., jis pats jai apie tai pasakė, sakydamas, kad paėmė už kažkokias skolas, kurių ji jam neturi. Ji nesirūpino automobiliais ir kas su jais vyko nesidomėjo. Kad jis juos galimai pardavė nežinojo, o kai paprašė savo daiktų, jis jai jų negrąžino (b. l. 18-19).

Papildomos liudytojo apklausos, vykusios 2019 m. birželio 7 d., metu L. K. nurodė, kad ji pilnai tvirtina savo pirmus parodymus, papildomai paaiškina, kad ji su R. K. jau yra oficialiai išsiskyrusi, jis jau gyvena su kita moterimi, ji taip pat gyvena su kitu vyru, tik dar R. K. vis dar kišasi į jos gyvenimą, bando jos naują šeimą išdraskyti, t. y. išskirti. A. Š. yra tik jos pažįstamas, jis daugiau R. K. draugas. Nori pasakyti, kad A. Š. nėra pas ją namuose gyvenęs. Gali būti 2016 m., tikslios datos ji nurodyti negali, kai jos vyras R. K. sėdo į kalėjimą už nusikaltimus, tai tada greitai A. Š. atėjęs pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė R. K. automobilių dokumentus, ji tada tikrai negali nurodyti tikslaus laiko, gal daugiau rudeniop. Žino, kad vienas automobilis buvo registruotas R. K. vardu, o kitas automobilis buvo visai neregistruotas, jį su R. K. buvo nusipirkę dalims. Žino, kad R. K. duodavo šitam A. Š. savo automobilį pavairuoti, nes R. K. neturi teisių, ji taip pat teisių neturi, tai jai nelabai svarbu buvo, kad tas A. Š. paėmė naudotis R. K. automobilį. Kiek ji žino, tai R. K., sėsdamas į kalėjimą, jokio leidimo A. Š., naudotis automobiliu nedavė. Automobiliai, tiek registruotas R. K. vardu, tiek kitas neregistruotas visiškai, buvo pirkti grynai iš jos pinigų, R. K. tuo metu jokių pajamų negaudavo, jis niekur nedirbdavo. Žino, kad R. K. raktų komplektas buvo mašinoje, kuria naudojosi A. Š., tai ar jis paėmė, išgraibstė tuos įrankius, ar kas kitas, ji nežino. Žino, kad trimeris ir benzininis pjūklas tai buvo pas ją bute. Juos A. Š. iš jos buto taip pat paėmė panašiu metu, kaip ir automobilį, jis sakė, kad pasiskolina, nes pas ją nėra vyro, tai jie jai nereikalingi, tai, kaip pasiskolino trimerį su benzininiu pjūklu, tai taip iki šiol jų jai ir negrąžino. Benzininis pjūklas ir trimeris yra taip pat pirkti jos, už jos pinigus, juos yra pirkusi turguje pas R. Trimerį ji pirko už 100 eurų, benzininį pjūklą „Husqarna“ taip pat yra pirkusi už 100 eurų. Trimerio pavadinimo ji nežino. Nežino, ar namuose dar turi kokius šių daiktų dokumentus. Šiuos daiktus ji taip pat yra pirkusi gal 2016 m., prieš R. K. atsisėdimą į kalėjimą, jie tikrai nebuvo labai daug naudoti. Už mašiną, kuri registruota R. K. vardu, ji yra mokėjusi 100 eurų, tik tiek, kad ją dar remontavo, kad ji praeitų technikinę, tą mašiną ji iš viso vertina gal 150 eurų sumai. Už tą nevažiuojančią yra mokėję panašiai 100 eurų, tiksliai net nurodyti negali, bet jai atrodo 100 eurų. Jau, kai R. K. sėdėjo kalėjime, jai vis buvo priekaištaujama, kad daugiabučio kieme stovi tas nenaudojamas automobilis, todėl A. Š. jai pasiūlė jį pervežti pas savo draugą, ką ir padarė. Kai paprašė, kad A. Š. parodytų, kur tas automobilis, jis vis to vengė, mano, kad jis jau senai yra ją pridavęs į metalo laužą. Žino, kad A. Š. ir važiuojančią mašiną jų pridavė į metalo laužą, „Egvo“ firmai. Kai A. Š. naudojosi jų automobiliu, tai jis, kai jai reikdavo, ją su vaikais paveždavo, tai ji jam užpildavo kuro už tai, nupirkdavo cigarečių, žodžiu už dyką jis jos tikrai nevežiojo. Suvirinimo aparatą, kurį taip pat yra pirkusi turguje iš R. už 100 eurų, A. Š. taip pat pasiėmė jai net nematant ir nežinant, net nežino, kada jis jį paėmė. Ji A. Š. tikrai nėra skolinga, kiek žino R. K. taip pat nėra skolingas. R. K. jai minėjo, kad A. Š. sakė jam, kad jis visus daiktus paėmė už jo skolas, apie jokias R. K. skolas A. Š., ji nežino. A. Š. šių daiktų ji nedovanojo, mašina leido naudotis, o kitus daiktus jis pasiskolino su sąlyga, kad grąžins, bet taip nieko ir nėra grąžinęs. Jos manymu, ji čia yra nukentėjusi, nes visi daiktai, kuriuos A. Š. pasisavino, pirkti už jos pinigus, nes jis, t. y. R. K. visą jų gyvenimo laiką niekur nedirbo (b. l. 20-21).

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos su A. Š. metu liudytoja L. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir papildė, kad automobilio Renault 19 bagažinėje buvo raktų komplektas, automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Jai atrodo, kad raktus išvogė M., tokios S. sūnus, jis tuo metu, jos manymu, buvo nepilnametis, tie raktai kainavo apie 70 eurų. Tuo metu tas automobilis nebuvo rakintas. Automobilį Renault 19 pardavė pats R. K. su A. Š.. Prašo, kad A. Š. jai atlygintų 200 eurų padarytą turtinę žalą. A. Š. parodė, kad automobilius pardavė jis, gautus pinigus padavė L. K., bet kaip ji to neprisimena, jis nežino. Tegu bus, kad jis jai grąžins 200 eurų, bent jau po truputį, pasistengs, kaip įmanoma greičiau padarytą žalą atlyginti. Jis pripažįsta, kad visus daiktus pardavė be L. K. leidimo ir apie tai jai pasakydavo jau po fakto (b. l. 26-30).

Papildomos apklausos, vykusios 2019 m. rugsėjo 10 d., metu liudytoja L. K. parodė, kad ji su A. Š. susitarė dėl jai padarytos žalos atlyginimo, A. Š. dalį padarytos turtinės žalos, 50 eurų, jai jau atlygino. Ji A. Š. jokių pretenzijų neturi (b. l. 33-36)..

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad R. K. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą dėl galimai svetimo turto išvaistymo (b. l. 1-4).

Iš UAB „Egvos metalai“ pateiktų metalo laužo pirkimo pardavimo sutarčių nustatyta, kad A. Š. laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. jokio metalo į supirktuvę savo vardu nepridavė (b. l. 47-52).

Iš UAB „Gabnera“ direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašto nustatyta, kad A. Š. jų bendrovei nėra pridavęs niekada jokio metalo (b. l. 55).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019 ir kt.).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. Š. išvaistė jo žinioje buvusį, L. K. jam patikėtą turtą, t. y. automobilį Renault, Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grandininį benzininį pjūklą „Husqarna“, benzininį trimerį, be L. K. žinios pardavė, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Š. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 82-85).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo A. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 75), baustas administracine tvarka (b. l. 76). Yra pensininkas. Psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydytas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, A. Š. skirtini įpareigojimai: 1) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), 2) be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. Š. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu pateiktas liudytojos L. K. ir kaltinamojo A. Š. 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį A. Š. įsipareigojo L. K. dalimis atlyginti padarytą turtinę žalą – 150 eurų (b. l. 44).

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:

Įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti tarp L. K. ir A. Š. 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarytą taikų susitarimą dėl žalos atlyginimo šioje byloje.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė