Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 29 d. apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau dešimt kartų kumščiu sudavė S. B. į įvairias kūno vietas, sugriebęs ranka už kaklo ją smaugė, tuo padarydamas nosies ir pakaušio sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kakle, dešiniojo sukamojo galvos raumens sumušimą, poodines kraujosruvas krūtinėje, kairiame žaste, kairėje mentyje, kairėje speninėje, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios S. B. sveikatą ir sukeldamas jai fizinį skausmą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. A. gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė V. V. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės dydžio klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

10. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. A., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir į tai, kad padarytas vienas, tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus; į jo žiaurų elgesį fiziškai silpnesnės moters atžvilgiu, stebint ir jos mažamečiam vaikui; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į jo asmenybę. Teismas vertino tai, kad M. A. teistas 8 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto naudojimu, paleistas atlikęs bausmę 2019-04-05, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padaręs 2019-04-29, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, nuobauda (-os) galioja, yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis yra įtariamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būdamas laisvėje nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, tai yra psichiškai sveikas, konkrečios gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais. M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ką ir pats nuteistasis pripažino. Atsižvelgęs į tai, kad M. A. savo kriminalinio elgesio nekeičia, tampa vis pavojingesnis visuomenei, nejaučia jokios atsakomybės už savo veiksmus, šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu moters atžvilgiu smurtavo mažamečio vaiko akivaizdoje, smurtavo net nukentėjusiajai išsigandusį ir verkiantį vaiką laikant ant rankų, kas akivaizdžiai ne tik nukentėjusiajai, bet ir mažamečiam vaikui sukėlė stiprius neigiamus išgyvenimus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją sumažino1/3, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas be realios bausmės atlikimo.

11. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apelianto asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes. Taip teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas. Kolegija konstatuoja, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo bausmės rūšies ir dydžio klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra paskirtos sankcijos ribose ir nėra per griežtos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui.

12. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.