- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-1461-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00653-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. (A. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo A. J. prašymą dėl baudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi UAB „Izomarinas“ iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB „Finresta“.
2. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą skirti A. J. 2 896 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino iš dalies ir už teismo nutarties perduoti administratoriui turtą bei dokumentus nevykdymą A. J. paskyrė 1 500 Eur baudą.
Šalies argumentai
4. A. J. pateikė teismui prašymą panaikinti jam skirtą baudą. Nurodė, kad teismas turi įvertinti, jog atsakovės veiklos dokumentai nėra perduoti dėl atsakovės įsiskolinimų buhalterinę apskaitą vykdžiusioms įmonėms. Atsakovei priklausantys automobiliai buvo parduoti siekiant atsiskaityti su atsakovės darbuotojais. Pareiškėjo sveikatos būklė yra sunki. Pareiškėjas turi grąžinti kas mėnesį 600 Eur kredito įmokų, jo darbo užmokestis yra tik 430 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas negali sumokėti teismo paskirtos baudos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nei bankroto administratorei, nei teismui nenurodė pavadinimo įmonės, kuri vykdė atsakovės buhalterinę apskaitą ir kuri vengia grąžinti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai, anot teismo, patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas atsisako perduoti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir tuo vilkina bankroto procedūrų atlikimą.
7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovės automobiliai buvo parduoti atsakovės skoloms padengti, teismas pažymėjo, kad turto perleidimo dokumentų pareiškėjas nei bankroto administratorei, nei teismui nepateikė. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas sąmoningai vengia perduoti duomenis apie atsakovės turtą ir tuo apsunkina bankroto procedūrų vykdymą.
8. Teismas taip pat sprendė, kad nors pareiškėjas nurodo duomenis apie jo sveikatos sutrikimus, tačiau šie duomenys sunkios pareiškėjo sveikatos būklės nepatvirtina. Duomenų apie pareiškėjo nedarbingumo laikotarpius teismui nepateikta ir tai patvirtina, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės gali gauti pajamų iš darbinės veiklos.
9. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jo turtinė padėtis yra sunki. Pareiškėjas yra įmonės vadovas, taigi jo pajamos iš darbinės veiklos yra nuolatinės ir dalį šių lėšų pareiškėjas gali skirti baudai sumokėti.
10. Teismas įvertino ir pareiškėjo pateiktas kredito sutartis. Pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį pareiškėjui bei J. J. skirtas 57 000 Eur dydžio kreditas gyvenamojo namo statybai užbaigti. Taigi, teismo vertinimu, jeigu pareiškėjas turi lėšų gyvenamojo namo statybai, tai pagal savo turtinę padėtį jis gali sumokėti ir jam paskirtą baudą. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjui bei J. R. 2006 m. lapkričio 30 d. suteiktas 71 493 Eur dydžio kreditas. Taigi jei pareiškėjas turi lėšų keliems kreditams padengti, tai jis gali padengti ir jam paskirtą baudą.
11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog pareiškėjas A. J. tyčia neperduoda bankroto administratorei įmonės veiklos dokumentų, turto, vilkina bankroto procedūras, pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį gali sumokėti jam paskirtą baudą ir nėra pagrindo jam paskirtos baudos panaikinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti jam skirtą baudą arba ženkliai sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad imdami kreditą žmonės kartais pervertina savo galimybes ir tikisi, kad bus mokūs. Deja, apeliantas net neturėjo pinigų pasamdyti profesionalų advokatą, kad surašytų prašymą teismui, ir iki šiol nėra atsiskaitęs su buhalterines paslaugas teikusia įmone – UAB „Tiksla“.
12.2. Priešingai nei sprendė teismas, apeliantas nėra įmonės vadovas, o yra samdomas darbuotojas, dirbantis už ypatingai mažą atlygį.
12.3. Apeliantas neturi žinių, kad argumentuotai pagrįstų savo nemokumą, tačiau skiriama bauda yra tolygi apelianto bankrotui.
12.4. Apeliantas nežino, kaip įrodyti aplinkybę, jog buhalterines paslaugas teikusi buhalterė negrąžino jam dokumentų. Anot apelianto, bankroto administratorius siekdamas išvengti sudėtingų procedūrų – nes reikėjo kreiptis į Vokietijos teismą, išsireikalauti dokumentus iš įmonės, kuri neatiduoda dokumentų, pasirinko lengviausią kelią, o teismas, taip pat nesigilindamas į aplinkybes, ar yra apelianto kaltės, padarė prielaidą, kad apeliantas yra kaltas ir skyrė jam baudą. Tačiau apelianto kaltės, tyčios, kad dokumentai nepateko pas bankroto administratorių, nėra.
Atsiliepimas
13. BUAB „Izomarinas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Finresta“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas iki šiol nėra tinkamai įvykdęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme bei teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų dėl bendrovės turto ir dokumentų perdavimo – nors 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 22 d. ir 2019 m. birželio 5 d. priėmimo perdavimo aktais buvęs bendrovės vadovas yra perdavęs dalį bendrovės dokumentų, tačiau iš perduotos dokumentacijos nėra galimybių nustatyti tikslaus pirkėjų įsiskolinimo pagrindo 204 648,27 Eur sumai, bendrovės ilgalaikis turtas (išskyrus transporto priemonę WV Sharan), fiksuojamas bendrovės apskaitos dokumentuose, nėra perduotas, taip pat neperduota ir reikalauta papildoma dokumentacija bei informacija. Todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi apeliantui paskirta bauda už pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir visus dokumentus nevykdymą. Skundžiama nutartimi teismas netenkino apelianto prašymo dėl baudos panaikinimo.
17. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia iš esmės tuo, kad bauda jam paskirta nesant jo kaltės dėl įmonės dokumentų neperdavimo – apeliantas negali perduoti bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, nes jų jam negrąžina buhalterines paslaugas teikusi buhalterė, be to, apeliantas dėl sunkios turtinės padėties neturi finansinių galimybių sumokėti paskirto dydžio baudos.
18. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą.
19. Teismų praktikoje pažymėta, kad nurodytos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015).
20. Atmesdamas apelianto prašymą dėl baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas, teigdamas, jog negali perduoti bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, nes jų jam negrąžina buhalterinę apskaitą vykdžiusi įmonė, nei bankroto administratorei, nei teismui nenurodė šios įmonės pavadinimo, todėl tokį apelianto elgesį vertino kaip atsisakymą perduoti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir bankroto procedūrų vilkinimą. Atskirajame skunde, pakartodamas argumentus apie negalėjimą perduoti įmonės dokumentų dėl buhalterines paslaugas teikusios įmonės atsisakymo juos grąžinti, apeliantas nurodo, kad buhalterines paslaugas teikė UAB „Tiksla“.
21. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Be to, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atskirajame skunde apeliantas nenurodė jokių motyvų, kodėl konkrečios, dokumentų negrąžinančios įmonės pavadinimo negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Be to, vien įmonės pavadinimo nurodymas savaime nepagrindžia nei to, kad būtent ji disponuoja bankrutuojančios UAB „Izomarinas“ dokumentais, nei juo labiau to, kad atsisako juos apeliantui grąžinti. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors atskirajame skunde apeliantas tvirtina, kad neturi reikiamų žinių, kaip įrodyti jo nurodomas aplinkybes, tačiau tuo negrindė pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo dėl baudos panaikinimo (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), be to, pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad dirbo statutiniu pareigūnu, pateikė pažymą, patvirtinančią, kad dirba įmonės direktoriumi (kas, be kita ko, paneigia jo atskirojo skundo argumentus, kad nėra įmonės vadovas), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apelianto įrodinėjimo galimybės buvo objektyviai apsunkintos, ir, remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad pateisinamos priežasties nepateikti bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų apeliantas neįrodė (CPK 178 straipsnis).
22. Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, susijusių su netinkamu jo turtinės padėties vertinimu, pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodoma teismų praktikoje, sunki prašymą dėl baudos panaikinimo pateikusio asmens turtinė padėtis pati savaime nėra besąlyginis pagrindas panaikinti teismo paskirtą baudą, ypač tais atvejais, kai teismo įpareigojimai nevykdomi be pateisinamų priežasčių ilgą laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-367-823/2018). Kita vertus, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie tai, kad neturi jokių piniginių lėšų banko sąskaitose ir privalomai registruotino turto, o pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad apeliantas yra pasiėmęs kelis kreditus, ir duomenų, kad jų negrąžintų, t. y. būtų susidūręs su rimtais finansiniais sunkumais, apeliantas nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad savo teiginių, jog paskirto dydžio bauda apeliantui yra nepakeliama finansinė našta (t. y. lemtų jo nemokumą), apeliantas taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis).
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.