Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir nuteistojo L. Š. (L. Š.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam paskirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Iš L. Š. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteista 2 551,01 Eur išmokėtų ligos išmokų.

Iš L. Š. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1 526,86 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiųjų gydymo.

Iš L. Š. civilinio ieškovo R. G. (R. G.) naudai priteista 1 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš L. Š. civilinės ieškovės K. G. (K. G.) naudai priteista 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš L. Š. nukentėjusiojo Č. G. (Č. G.) naudai priteista 115 Eur automobilio transportavimo išlaidų.

Iš L. Š. nukentėjusiajam R. G. priteista 200 Eur, nukentėjusiajai K. G. – 200 Eur, nukentėjusiajam Č. G. – 100 Eur teisinės pagalbos (advokato) išlaidų atlyginimo.

Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro civilinio ieškovo R. G. naudai priteista 3 268 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro civilinės ieškovės K. G. naudai priteista 5,80 Eur turtinės žalos ir 1 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. Š. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 21 d., apie 1.12 val., Šalčininkų r. sav., kelio Šalčininkai-Butrimonys-Eišiškės 15-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Audi A6“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo Butrimonių kaimo link Šalčininkų miesto bėgdamas nuo policijos pareigūnų, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 99, 119, 127 ir 131.1 punktų reikalavimus, t. y. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, nes vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, nevykdė KET 99 punkto nuostatos, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, KET 119 punkto reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, KET 127 punkto reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio, KET 131.1 punkto nuostatą, kad ne gyvenvietėse lengviesiems automobiliams keliuose su asfalto danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, važiavo didesniu kaip 128 km/val. greičiu ir reikalavimą, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, ant tilto per Šalčykščios upę kelio vingyje į dešinę nesuvaldė vairuojamo automobilio, dalinai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ten, pravažiavęs tiltą, susidūrė su priešpriešais apie 59 km/val. greičiu važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz E 220 CDI“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo R. G., dėl ko įvyko (sukėlė) eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Mercedes Benz E 220 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas R. G., kuriam dėl patirtų sužalojimų (dėl abiejų blauzdų kaulų lūžių) buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, šio automobilio keleivė K. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų (dėl dešinio kelio sąnario bursito) buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) keleivis A. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų (dėl didelės plėštinės abiejų pėdų žaizdos su kairio šeivikaulio kulkšnies lūžiu (defektu) ir dešinės čiurnos sąnario panirimu) buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadinti abu automobiliai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras Linas Gružas atsiliepimu prašo nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį, iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro civilinei ieškovei K. G. priteistą 1 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 1 078 Eur, likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. Š. apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinis skundas tenkintinas ir nuosprendis šioje dalyje keistinas

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo L. Š. ir civilinio atsakovo – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo L. Š. apeliacinio skundo

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal nuteistojo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo yra pagrįsta ir teisėta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

7. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai ir teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, taip pat įgyvendinti bausmės paskirtį padėsiančią baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam parinkti švelnesnę bausmės rūšį, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ar sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, taip pat panaikinti nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–7 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į asmens teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020, 19 punktas). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, tinkamai vertino bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, nė vienai iš jų nesuteikdamas dominuojančios reikšmės.

10.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teisingai atsižvelgė į veikos padarymo būdą – šiurkštų KET pažeidimą, kaltę – neatsargumą, ir padarytą žalą – nesunkų trijų žmonių sveikatos sutrikdymą bei turto apgadinimą, tačiau šių aplinkybių plačiau neatskleidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, didesnį, palyginti su rūšiniu, padaryto nusikaltimo pavojingumą ypatingai rodo veikos padarymo būdas, konkrečiai, tai, kad nuteistasis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, nepakluso reikalavimui sustabdyti automobilį ir bėgo nuo policijos pareigūnų, važiavo itin dideliu, vietomis didesniu nei 166 km/val. greičiu, o prieš pat eismo įvykį pavojingame kelio vingyje – ne mažesniu nei 128 km/val. greičiu, kirto ištisinę liniją, dalinai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad veikos padarymo būdas sukėlė realią grėsmę ne vieno žmogaus gyvybei, nes nuteistojo automobiliu važiavo keturi keleiviai, kitame automobilyje buvo du žmonės, o turint omenyje itin didelį važiavimo greitį, tai, kad susidūrę abu automobiliai apvirto ir buvo iš esmės nepataisomai sugadinti, spręstina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių.

10.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jos formą – neatsargumas (BK 14 straipsnis) ir rūšį – nusikalstamas pasitikėjimas, nes nuteistasis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kad nuteistasis suvokė rizikingą savo veikos pobūdį ir numatė, kad gali atsirasti padariniai, pagrindžia jo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis žinojo, jog važiuojant automobiliu tokiu greičiu gali visko nutikti, taigi suvokė, kad tokia veika apskritai galėtų būti laikoma pavojinga ir sukelti padarinius, tačiau manė, kad šiuo atveju nieko pavojingo neįvyks nes, pasak jo, jis visą laiką žiūrėjo į kelią, kurį gerai žinojo, o pastebėjęs atvažiuojantį automobilį mažino greitį. Akivaizdu, kad nuteistasis rėmėsi aplinkybėmis, kurios, jo vertinimu, turėtų užkirsti kelią padariniams atsirasti. Jis nepateisinamai ir nepagrįstai rizikavo, tikėdamasis, kad padariniai neatsiras, pasikliaudamas subjektyvia savo nuomone, pervertindamas savo įtaką, neatsižvelgdamas į blogą matomumą tamsiu paros metu, kelio vingio pavojingumą ir pernelyg didelį važiavimo greitį, kuriuos turėjo įvertinti darydamas veiką, todėl lengvabūdiškai tikėjosi išvengti padarinių.

10.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatė, kad jis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, įskaitant už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

10.3.1. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad nuteistasis praeityje, kaip nepilnametis, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, teistas keturis kartus, iš kurių tris – iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, už viešosios tvarkos pažeidimą (akcentuotinas smurtinis nusikaltimo pobūdis, taip pat tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis), kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (dvi veikos) (pažymėtina, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe, nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai), žmogaus terorizavimą ir svetimo turto sugadinimą bei sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, dėl to galėjo nukentėti žmonės. Pastarąjį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe, atlikdamas kurstytojo vaidmenį, o būtent, po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo iš keršto policijos pareigūnui dėl pastarojo atliekamų tiesioginių pareigų, susijusių su nuteistojo padarytais teisės pažeidimais, pasiūlė ir įkalbėjo kitus bendrininkus už jį atkeršyti policijos pareigūnui, padegant pastarojo motinai priklausantį garažą. Už šį nusikaltimą L. Š. buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Paminėtina ir tai, kad nuteistajam nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustačius, kad jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nes yra baustas drausmine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą ir nedirba. Tai paneigia nuteistojo teiginį, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio.

10.3.2. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, šešiolika kartų už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, baustas ir už pavojingą bei chuliganišką vairavimą, du kartus už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, tris kartus už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad paskutinius du kartus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu (transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės, nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, pavojingas vairavimas, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos ir kt.), nuteistasis padarė (2017 m. gegužės 5 ir 14 d.) prieš pat nagrinėjamo nusikaltimo padarymą (2017 m. gegužės 21 d.).

10.3.4. Apeliaciniame skunde nuteistojo išreikštas prisipažinimas, padarius nusikaltimą, laikytinas ne savanorišku, bet nulemtu byloje surinktų įrodymų, o gailėjimas išreikštas, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, nes nematyti, kad jis neigiamai vertintų savo poelgį, išgyventų dėl padarytų veiksmų ir stengtųsi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Nuteistasis teigia, kad sumokėjo dalį jam paskirtų baudų pagal kitus teismo nuosprendžius, o jo brolis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atlygino 2 000 Eur turtinę žalą, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, o jo nurodyta aplinkybė dėl verslo liudijimo išdavimo pati savaime nerodo jo pastangų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

10.3.5. Aptartos aplinkybės nuteistojo asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, leidžia įžvelgti susiformavusias neigiamas jo asmenybės orientacijas ir daryti išvadą, kad įvykdytas nusikaltimas yra dėsningas viso nuteistojo ankstesnio elgesio (ypatingai kelių eismo saugumo srityje) padarinys, tuo tarpu ankstesni teistumai ir administraciniai baustumai nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nes teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė ir tai turėjo įtakos neatsargaus nusikaltimo padarymui.

10.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atskirai pažymėtina, jog, nors nuteistasis teigia, kad gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, neprisipažino, nes klydo dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių, be aukščiau nurodytų priežasčių pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstami jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, o nuoširdų gailėjimąsi išreiškė iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-1073/2019, 7 punktas). Nagrinėjamu atveju nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neigė padaręs nusikaltimą, todėl aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti nustatyta.

11. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinkta griežčiausia, iš straipsnio sankcijoje numatytų, bausmės rūšimi – terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri yra adekvati padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumui. Nuteistasis nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad švelnesnės bausmės rūšies, nesusijusios su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu, parinkimas įgyvendintų bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas galima tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nes asmens sistemingas teisei priešingas elgesys peraugo į nusikalstamą ir nuteistojo buvimas laisvėje kelia grėsmę aplinkinių saugumui. Švelnesnės bausmės rūšies parinkimas neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo ir nuteistajam sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsakant į skundo argumentą dėl nuteistojo gydymo poreikio pažymėtina, kad tai užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninės.

12. Pirmosios instancijos teismo parinktas nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis – vieneri metai ir du mėnesiai, kuris nežymiai viršija vidurkį, yra adekvatus ir proporcingas padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį parinko ženkliai mažesnį, negu prokuroro siūlytą laisvės atėmimą maksimaliam dvejų metų terminui.

13. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį ir 67 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1676 redakcija) padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, be kita ko, remiantis šio kodekso 68 straipsniu, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis). Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (2 dalis) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018, 10 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir nustatytu jos terminu – dveji metai, kuris atitinka vidurkį. BK 42, 67 ir 68 straipsniuose įtvirtintos teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja KET ir nusikaltimą padarė šiurkščiai jas pažeidęs, o dėl specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones reikalingumo potencialiam nuteistojo darbui pažymėtina, kad aplinkybė, jog BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018, 13 punktas). Gi nagrinėjamu atveju nuteistojo pateiktame verslo liudijime nurodyta veiklos rūšis (statybos baigimo apdailos ir valdymo darbai) nesusijusi su specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones poreikiu. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, taip pat įgyvendinti bausmės paskirtį padėsiančią baudžiamojo poveikio priemonę. Tai sudaro pagrindą nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Dėl civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal civilinio atsakovo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad nuosprendyje netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas dėl 1 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro K. G. naudai, todėl minėta nuosprendžio dalis keistina.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civiliniam ieškovui R. G. nusikaltimu padaryta 5 000 Eur neturtinė žala, o civilinei ieškovei K. G. – 1 500 Eur neturtinė žala. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2001 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. IX-378 redakcija), kurio pagrindu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra, be kita ko, 5 000 Eur dėl neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas šią sumą padalino proporcingai kiekvienam civiliniam ieškovui ir nustatė, kad iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro civilinio ieškovo R. G. naudai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas ribojamas 3 850 Eur, o civilinės ieškovės K. G. naudai – 1 150 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas į civiliniam ieškovui R. G. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą įskaitė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro jam anksčiau atlygintą neturtinės žalos 582 Eur dalį ir šia suma priteistiną neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 3 268 Eur, tačiau į civilinei ieškovei K. G. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro jai anksčiau atlygintą neturtinės žalos 72 Eur dalį (3 t., b. l. 59-61, 79-80) neįskaitė. Tai sudaro pagrindą šia suma sumažinti civilinei ieškovei K. G. iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistiną neturtinės žalos atlyginimą iki 1 078 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo L. Š. (L. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-419/2020.

Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro civilinei ieškovei K. G. (K. G.) priteistą 1 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 1 078 Eur.

Likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-419/2020, palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.