Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-907-818/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-10
Bylos Nr.
II-907-818/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00980-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
J. B.
Kategorijos
Skundas Nr. II-907-818/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00980-2024-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B., jos atstovei teisininkei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės teisininkės I. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12104-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12104-2024 nustatyta, kad J. B. 2024 m. vasario 20 d., 22:38 val. vairuodama transporto priemonę „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini), prieš pradedamą važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, buvo neatidi, važiuodama atbulomis kliudė stovintį automobilį „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Iš eismo įvykio vietos J. B. pasišalino, pažeidusi Kelių eismo taisyklių patvirtintų LRV 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 222 punktų reikalavimus ir šiais savo veiksmais jį padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis dėl padarytų administracinių nusižengimų J. B. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjos atstovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo sumažinti J. B. paskirtos baudos dydį, nes J. B. dėl padarytų nusižengimų savo kaltę pripažįsta, eismo įvykį sukėlė dėl neatsargumo, o administraciniu nurodymu jai pasiūlytą mokėti 300 Eur nesumokėjo įvykus nesusipratimui, nes buvo suklaidintą policijos pareigūnų, kurie šią bylą išnagrinėjo gegužės 2 d., nors J. B. buvo informuota apie bylos nagrinėjimą š. m. gegužės 8 d. Be to, nutarime nepagrįstai įvardinti duomenis dėl sunkinančių aplinkybių buvimo, nors J. B. buvo sumokėjusi baudą už ankščiau padarytą nusižengimą. Atstovė prašo sumažinti baudos dydį iki 300 Eur.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą nurodyta, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad Pareiškėja sukėlusi eismo įvykį, skubėjo, todėl apie eismo įvykį tinkamai nepranešė nei kitos transporto priemonės savininkui, nei policijos įstaigai ir po sukelto įvykio, tokiais savo veiksmais nesilaikė KET 9 ir 222 punktų reikalavimų, todėl pagrįstai buvo nubausta už administracinių nusižengimų numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Įrodinėjimas administracinio nusižengimo bylos procese turi ribas - jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, prašo skundo netenkinti ir Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nutarime nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje ji kartu su draugė I. B. po užsiėmimo sporto klube įsėdo į stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini), ketinant važiuoti pas pareiškėjos ligotą motiną. Jai vairuojant minėtą automobilį bei iš stovėjimo vietos važiuojant atbulai dėl savo neatidumo susidūrė su kitu automobiliu „Volvo“. Nors ji bandė stabdyti savo automobilį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Ji buvo gavusi el. paštu pranešimą, kad bylos nagrinėjimas vyks š. m. gegužės 8 d., ji ruošėsi šiam posėdžiui, tačiau policijos pareigūnė kažkodėl sprendimą priėmė gegužės 2 d., tuo užkertant jai kelia pateikti paaiškinimus bei sumokėti administraciniu nurodymu įvardintus 300 Eur. Taip pat, ji nesutinka su nutarime padarytu įrašu dėl jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo, nes dar ankščiau paskirta baudą ji yra sumokėjusi, esant poreikiui teismui pateiks bankinį pavedimą.

Atstovė I. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jo atstovaujamoji J. B. buvo faktiškai suklaidinta policijos pareigūnų, nes dėl eismo įvykio buvo surašyti jų paaiškinimai, buvo prašoma išreikalauti garso įrašus, nuvykus į įvykio vietą ją papildomai apžiūrėti, tačiau pareigūnai į tokius prašymus nereagavo, pareigūnai neteisingai nurodė savo tarnybiniame pranešime apie J. B. atsisakymą bendrauti.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

J. B. atstovės skundas tenkinamas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

J. B. skunde sutiko padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir neginčijo jų padarymo aplinkybių, tačiau nesutiko dėl nutarimu paskirtos baudos dydžio, nes mano, jog padaryti nusižengimai nėra šiurkštus, svetimas automobilis „Volvo“ buvo apgadintas minimaliai, siekdama kuo greičiau išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo J. B. 2024-04-17 Swedbank mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini)valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 10 Eur (b. l. 24).

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 30 straipsnyje nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus <...>.

KET 222 punkte yra reglamentuojama eismo dalyvių pareiga įvykus eismo įvykiui tais atvejais jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. KET aiškiai nustato, kaip asmuo privalo elgtis, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įvykus eismo įvykiui privalu elgtis tik taip, kaip numato KET reikalavimai, o jokių alternatyvų (raštelių rašymo, automobilio palikimo šalia eismo įvykio vietos) teisės aktai nenumato. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

Taigi administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšmės neturi Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog, padariusi eismo įvykį ir jo metu apgadinusi kito asmens automobilį ir toks apgadinimas nebuvo žymus. Kaip minėta, įvykus eismo įvykiui apie apgadintą kito asmens automobilį turi būti pranešama nukentėjusiajam, o kai to negalint padaryti – policijai, todėl šiuo atveju konstatuotina, jog Pareiškėjos veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. J. B. veiksmai – pasišalindama iš įvykio vietos manydama, jog svetimos transporto priemonės apgadinimo pobūdis (žalos dydis) nėra žymus, jos kaltės padarius nusižengimą nepaneigia, tačiau turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuobaudos individualizavimo.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad J. B. nesilaikė saugaus atstumo važiuojant atbulai dėl to kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę, t. y. padarė eismo įvykį, todėl turėjo pareigą arba pranešti kito automobilio savininkui (valdytojui) arba pranešti policijai, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Pareiškėja teismo posėdžio metu ir skunde teigė supratusi, jog apgadino kitą automobilį.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus pateiktus teismo posėdžio metu, kuriais yra grindžiamas švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, būtina aptarti, ar byloje esantys duomenys patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatų taikymo galimybę, nors asmuo savo skunde to tiesiogiai neprašė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus J. B. skirta galutinė administracinė nuobauda – 850 Eur bauda. Paskirta nuobauda neviršija ANK 426 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos minimalios ribos. Institucija, paskirdama administracinę nuobaudą – baudą, teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda nėra per griežta, paskirta sankcijos ribose. Visgi svarbu įvertinti paskirtos baudos proporcingumą ir teisingumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 2AT-7-4-2013, 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2At-68-507/2015).

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų administracinėn atsakomybėn patraukta J. B. teismo posėdžio metu išsamiai ir aiškiai nurodė administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Iš tyrimo medžiagos matyti (b. l. 48), kad eismo įvykio metu automobilyje „Volvo“ buvo apgadintas tik galinis bamperis, nubrauktos dažų paviršutinis sluoksnis, pats bamperis nesideformavo, pagal susidūrimo pobūdi turint omenyje, jog pats bamperis yra pagamintas iš plastmasės ir turi lankstumą, vairuotoja J. B. galėjo ir nepajusti kontakto, nes pašalinio garso nebuvo. J. B. elgesys, po nusižengimo padarymo rodo, jog tokie jos veiksmai nebuvo piktybiškas apsisprendimas nesilaikyti numatytos tvarkos, o labiau nulemti apsirikimu dėl teisinio reguliavimo nežinojimo ir neatidumo. J. B. elgesys po sukelto eismo įvykio atskleidė Pareiškėjos neabejingumą sukeltiems padariniams, tačiau pasirinktas veikimo būdas neatitiko įstatymo normų reikalavimų. Nenustatyta, kad J. B. buvo neblaivi eismo įvykio metu. Šios aplinkybės nešalina jos atsakomybės, bet leidžia teismui spręsti dėl mažesnio jos padarytų nusižengimų pavojingumo. Be to, kviečiama atvykti išsiaiškinti įvykio aplinkybių ji surašė paaiškinimus. Taigi J. B. nevengė atsakomybės dėl savo veiksmų. Vertinant aplinkybių visumą toks J. B. elgesys lemia mažesnį rūšinį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nei dauguma kitų ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo atvejų, kai asmenys, žinodami, sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos arba vairuoja transporto priemones neblaivus suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. J. B. praeityje bausta administracine tvarka, tačiau už nesunkius KET pažeidimus, ji galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nes iš teismui pateikto 2023-09-08 Swedbank mokėjimo pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji sumokėjo 15 Eur už ankščiau padarytą nusižengimą.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-68-507-2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad J. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta baudą 850 Eur – yra neproporcinga jos padarytam nusižengimui. ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nes iš aukščiau išdėstytų argumentų spręstina, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. B. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti švelnesnę baudą – 500 Eur. Tokio dydžio bauda, teismo vertinimu, labiau atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir užtikrins administracinės atsakomybės tikslus bei paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

J. B. atstovės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12104-2024 tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12104-2024 dalį, kuria J. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 850 Eur baudą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti J. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą 500 (penkių šimtų) Eur baudą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12104-2024 dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, J. B. paskirta galutinė baudą 850 Eur baudą ir nustatyti, kad galutinė administracinė nuobauda – 500 (penkių šimtų) Eur bauda.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius