- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-08
- Bylos Nr.
- e2-807-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00786-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- Š. J.
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.1.3Žyminio mokesčio primokėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Š. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti civilinėje byloje pagal ieškovo Š. J. ieškinį atsakovei I. L. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Š. J. 2023 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios su atsakove I. L. nuosavybės, atsakovę nustatant viso turto (205/896 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje sklypo dalyje esančio pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke, o ieškovui už jo netenkamą ½ turto dalį priteisti iš atsakovės 110 000 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį ir nurodė, kad atidalijimo atveju ieškovas iš atsakovės papildomai nereikalauja nieko – mainais į prarandamą ½ turto dalį, kurios savininkas atsakovas jau yra, gauna tik šios dalies vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju iš esmės keičiasi tik ieškovo turimo dabar ir būsimo po ieškinį tenkinsiančio teismo sprendimo įsiteisėjimo turto forma – iš nekilnojamojo turto į pinigus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 7 dalimi, už šį ieškinį ieškovas sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė ieškovui Š. J. terminą iki 2023 m. liepos 25 d. sumokėti 1 690 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad šiuo atveju, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, mokėtinas žyminis mokestis yra 110 Eur, pažymėdamas, jog ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja. Nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai (turtinio ar neturtinio pobūdžio) kyla ginčo išsprendimo atveju.
5. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad šiuo atveju jo turtinė padėtis nepasikeis, o keisis tik jo turto forma – iš nekilnojamojo į pinigus, ir pažymėjo, jog, nustatant ginčo pobūdį ir mokėtiną žyminį mokestį, yra būtina atsižvelgti į tai, kokios turtinės pasekmės kils ne tik ieškovui, bet ir atsakovei. Šiuo atveju ieškovas reikalauja 110 000 Eur dydžio kompensacijos. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, atsakovė ieškovui turės sumokėti 110 000 Eur, t. y. atsakovė turės pasirūpinti, kad iš kokio nors finansavimo šaltinio gautų tokią sumą – pavyzdžiui iš savo santaupų, iš parduoto turto ar iš paskolos. Taigi ieškovui palankus teismo sprendimas atsakovei sukels materialines teisines pasekmes.
6. Dėl išvardintų priežasčių teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju žyminis mokestis mokėtinas remiantis ne CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, o CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Ieškinio suma yra 110 000 Eur, nuo jos mokėtinas žyminis mokestis – 1 800 Eur. Ieškovas yra sumokėjęs 110 Eur žyminį mokestį, todėl jam nustatomas terminas iki 2023 m. liepos 25 d. sumokėti 1 690 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas Š. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį ir jo ieškinio priėmimo klausimą perduoti šiam teismui spręsti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Atsižvelgiant į ieškovo pareikšto reikalavimo ypatumus, už ieškinį turėtų būti mokamas ne proporcinis, bet paprastasis žyminis mokestis, kuris jau yra sumokėtas visas.
7.2. Civilinėse bylose turtiniai reikalavimai gali būti dviejų rūšių – įkainoti ir ne. Todėl už turtinius reikalavimus mokamas ir dvejopas žyminis mokestis: jei turtinis reikalavimas yra įkainotas pagal CPK 85 straipsnį, mokamas proporcinis žyminis mokestis, priešingu atveju – paprastasis. Pagal analogiją žyminis mokestis šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas taip, kaip sutuoktinių turto padalijimo atvejais santuokos nutraukimo bylose – proporcinį žyminį mokestį ieškovas privalo mokėti tik nuo tos turto dalies, kurią prašo jam priteisti (tai yra įkainotas turtinis reikalavimas), bet ne už tą dalį, kuri ir taip jam priklauso.
7.3. Ieškovas yra įsitikinęs, kad jo turtinė padėtis ieškinį tenkinus nesikeistų: mainais į prarandamą nekilnojamojo turto dalį ieškovas gautų tik tos dalies vertę pinigais, t. y. nei papildomai praturtėtų atsakovės sąskaita, nei atvirkščiai. Skundžiamoje nutartyje teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į atsakovei kilsiančias pasekmes, nurodydamas, kad atsakovė tokiu atveju turėtų sumokėti ieškovui reikalaujamą pinigų sumą, todėl ieškovui palankus teismo sprendimas atsakovei sukels materialines teisines pasekmes. Ieškovas mano, kad šiuo aspektu situacija buvo įvertinta nevisiškai – lygiai kaip ir jo paties (ieškovo) atveju derėtų atsižvelgti į tai, jog, netekdama reikalaujamos pinigų sumos, atsakovė savo ruožtu už tai gautų šiuo metu ieškovui priklausančią tokios pat vertės turto pusę, t. y. taptų viso turto savininke visa apimtimi ir dėl to jos materialinė padėtis nepasikeistų – atsakovė turtą galėtų pelningai parduoti, išnuomoti, įkeisti paskolos grąžinimo užtikrinimui, pati nevaržomai naudotis visu turtu ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti trūkstamą 1 690 Eur žyminį mokestį – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
11. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio, mokėtino už tam tikrus procesinius veiksmus, dydį, įvertinus bylos ginčo pobūdį (turtinis, neturtinis ginčas ar ypatinga teisena), t. y. žyminio mokesčio kvalifikavimas pagal CPK nustatytinas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis – yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis).
12. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.
13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto (ieškovo) pozicijai, kad šiuo atveju mokėtinas ne proporcinis, o paprastasis žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui teikia ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės jam priteisiant piniginę kompensaciją. Ieškiniu prašoma atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios su atsakove nuosavybės, atsakovę nustatant viso turto (205/896 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje sklypo dalyje esančio pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke, o ieškovui už jo netenkamą ½ turto dalį priteisti iš atsakovės 110 000 Eur piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį ieškovo reikalavimą įvertino kaip turtinį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali spręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (CK 80 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kai ieškinio reikalavimu prašoma priteisti kompensaciją, tai pripažintina vienu iš atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasirinkimu, tačiau tai nekeičia žyminio mokesčio už tokio ginčo išsprendimą apskaičiavimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).
15. Taigi šiuo atveju ieškovo pareikštas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam kompensaciją, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, laikytinas neturtiniu, todėl ieškinys apmokestinamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame už kitus ginčus nustatytas 100 Eur žyminis mokestis. Šiuo atveju ieškovas, teikdamas ieškinį per LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP), sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnio 1, 2 dalys).
16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje ieškinio reikalavimus atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį priteisiant ją atsakovei, o ieškovui – kompensaciją už atidalytą turtą, kvalifikavo kaip turtinius, netinkamai taikė CPK 80 straipsnio straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti 1 690 Eur žyminį mokestį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Š. J. ieškinio atsakovei I. L. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.