Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 120 MGL dydžio bauda, bei pagal 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 80 MGL dydžio, tai yra 3012,80 eurų, bauda.

Baudą nustatyta sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai iš G. K. priteista 12924,87 eurų žalos valstybės biudžetui atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu L. A. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad:jis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2013 m. vasario 25 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nurodymus būdamas „atsakingas už apskaitos organizavimą“, valdydamas įmonę ir žinodamas, kad pagal šio įstatymo 21 str. reikalavimus už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodymus, kad „1) Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 19 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 17 straipsnio „Finansinės ataskaitos“ nurodymus, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų apskaitytos ūkinės operacijos, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir iš dalies negalima patikrinti deklaruotų mokesčių apskaičiavimo teisingumo už 2011-2013 metus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje;Be to, kaltinamasis G. K., laikotarpiu nuo 2012-11-28 iki 2013-02-25 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini). direktoriumi, siekdamas išvengti 43 874 Lt (12706,79 Eur) PVM mokesčio sumokėjimo, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiajai buhalterei G. B., pagal 2011-06-13 apskaitos paslaugų teikimo sutartį tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pirminių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų – 2012-10-01 išrašyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) Kasos pajamų orderio kvito Serija Nr. 048, 2012-10-05 išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitos faktūros ALG Nr. 001001026, 2012-10-11 išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitos faktūros ALG Nr. 001001027, 2012-10-24 išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitos faktūros ALG Nr. 001001030, 2012-10-25 išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 126242289) PVM sąskaitos faktūros ALG Nr. 001001028, dėl ko G. B. į 2012 m. spalio mėn. PVM deklaraciją (Forma FR0600) įrašiusi neteisingus duomenis – „0“ apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamuosius sandorius, bei standartinio tarifo pardavimo PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Ž. K. vardu 2012-11-28 pateikė šią deklaraciją elektroniniu būdu valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, o taip pat jis pats įrašė į 2012 m. lapkričio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas (Forma FR0600) neteisingus duomenis - „0“ apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamuosius sandorius, bei standartinio tarifo pardavimo PVM kai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 132439736) pagal šiai bendrovei išrašytas 2012-11-09 PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 001001029, ir 2012-11-28 PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 001001032, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 126242289) pagal išrašytą 2012-11-26 PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 001001031, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 236024350) pagal su šia bendrove pasirašytą 2012-08-08 Darbų atlikimo rangos sutartį Nr. 0016 2012-08-09, 2012-10-01 ir 2012-11-02 bankiniais pavedimais į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) pagal išrašytą 2012-11-26 PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 001001029-1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 132439736) pagal išrašytas 2012-12-10 PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 001001033 ir 2012-12-20 PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 001001034 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) pagal išrašytas 2012-12-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALG Nr. 00100103-01 ir 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 00100103-02, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) pagal išrašytą 2012-12-21 PVM sąskaitą faktūrą ALG Nr. 00100103-03 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. buvo gauta pajamų ir savo vardu, elektroniniu būdu 2013-01-14 pateikė 2012 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją, 2013-01-25 - 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, o taip pat jis nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. D., pagal 2013-01-22 apskaitos paslaugų sutartį Nr. 12/003 tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pirminių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų – UAB “(duomenys neskelbtini)“ išrašytų 2013-01-25 PVM sąskaitos faktūros ALG Nr. 001001033 ir 2013-01-25 PVM sąskaitos faktūros ALG Nr. 001001033-1, dėl ko D. D. į 2013 m. sausio mėn. PVM deklaraciją (Forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis – „0“ apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamuosius sandorius bei standartinio tarifo pardavimo PVM neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (apie turto naudojimą), jį padidinant 432 Lt suma, atskaitomą PVM, jį padidinant 432 Lt, grąžintiną iš biudžeto PVM ir 2013-02-25 pateikė šią deklaraciją elektroniniu būdu valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, o būtent: jis, pažeisdamas 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 str. 1 d. nurodymus, kad „Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti (išskyrus kasos aparato kvitą, kuriame nurodytas pirkimo PVM įtraukiamas į PVM atskaitą, laikantis šio straipsnio 3 dalies nuostatų). Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, o šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teisės aktų reikalavimus, keliamus šiam blankui. Pirkimo PVM, šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą už iš užsienio apmokestinamųjų asmenų įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, į PVM atskaitą galima įtraukti remiantis tame straipsnyje nurodytu dokumentu. Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuriuo įformintas toks prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma“; 77 str. nurodymus, kad PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus, 2012-11-28 elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pateiktoje 2012 m. spalio mėn. PVM deklaracijoje (forma FR0600) 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo PVM apmokestinamųjų sandorių, 94407 Lt vertės, bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 19826 Lt pardavimo PVM, tokiu būdu išvengė į valstybės biudžetą 19826 Lt (5742,01 Eur) PVM sumokėjimo; 2013-01-14 elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pateiktoje 2012 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje (forma FR0600) 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo PVM apmokestinamųjų sandorių, 66923 Lt vertės, bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 14054 Lt pardavimo PVM, tokiu būdu išvengė į valstybės biudžetą 14054 Lt (4070,32 Eur) PVM sumokėjimo, 2013-01-25 elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pateiktoje 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje (forma FR0600) 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo PVM apmokestinamųjų sandorių vertės 34619 Lt bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 7270 Lt pardavimo PVM, tokiu būdu išvengė į valstybės biudžetą 7270 Lt (2105,54 Eur) PVM sumokėjimo, 2013-02-25 elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pateiktoje 2013 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje (forma FR0600) 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo PVM apmokestinamųjų sandorių 10912 Lt vertės bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 2292 Lt pardavimo PVM, 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (apie turto naudojimą), jį padidinant 432 Lt suma, 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ 432 Lt padidino atskaitomą PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie grąžintiną iš biudžeto PVM, nes nedeklaravo 2724 Lt mokėtino PVM, tokiu būdu išvengė 2724 Lt (788,92 Eur) PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą baudą bei priteistos žalos dydį arba ją panaikinti. Skunde apeliantas nurodo, kad jis buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką kaip nieko neįtariantis pašalinis asmuo, o tikrasis įmonės valdytojas buvo M. M., ką patvirtina visi byloje apklausti liudytojai. Jis iš įmonės vadovo pareigų pasitraukė supratęs, kad negali užtikrinti sklandžios įmonės veiklos bei buhalterinės apskaitos tvarkymo, valdydamas įmonę, dėjo visas pastangas, kad įmonė dirbtų sklandžiai, jokių neteisėtų veiksmų, galinčių pabloginti įmonės padėtį, neatliko.Anot apelianto, visos valstybei padarytos žalos atlyginti jis neturi galimybių, kadangi jam paskirta 3012,80 eurų bauda, pagal civilinių paslaugų sutartį jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, moka teismo paskirtus alimentus dviem vaikams. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, tai yra sumažinti G. K. paskirtą baudą, kadangi jis, nors ir pripažįsta savo kaltę ir aplaidumą, buvo įtrauktas į nusikalstamos veikos darymą kito asmens. Prašė įvertinti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei nuteistojo vaidmenį jose. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje spręsdamas nuteistajam G. K. skirtinos bausmės klausimą esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau, spręsdamas nuteistojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir civilinio ieškinio motyvus. Kadangi nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, o nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ir priteistos valstybei padarytos žalos dydžiu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę (neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų), tiek ir į jo padarytų nusikaltimų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad viena iš nusikalstamų veikų buvo padaryta dėl neatsargumo, kita - tyčia, kad abu nusikaltimai baigti. Apylinkės teismas teisingai nustatė nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje, taip pat įvertino tai, kad nenustatyta G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jog padaryti du nesunkūs nusikaltimai, nuteistasis dirba, todėl pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą BK 47 straipsnio ribose, ir įvertinęs bylos aplinkybes bei paties nuteistojo prašymą, nustatė jam ilgesnį baudos mokėjimo terminą – du metus. Be to, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, apeliantui paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.Iš bylos medžiagos matyti, jog įmonės vadovu G. K. buvo tik penkis mėnesius. Vis tik nuteistasis, atlikdamas jam pavestas funkcijas, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti jų svarbą. Jis pripažino žinojęs, kad būdamas įmonės vadovu, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą. Priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, jo atsakomybės nešalina tai, kad veikos padarytos dėl didelio pasitikėjimo kitu asmeniu bei dėl lengvabūdiškumo, kadangi būdamas įmonės vadovu asmuo privalo prisiimti ir jam kylančias pareigas, be kita ko buhalterinę apskaitą įmonėje organizuoti pagal įstatymuose numatytus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnyje, kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, vertinant nuteistojo kaltės formą, gali būti padaroma ir neatsargumu, todėl lengvabūdiškas bendrovės vadovo elgesys jokiu būdu nešalina jo atsakomybės. Nuteistajam už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą neatsargumu apylinkės teismo paskirta 30 MGL dydžio bauda, o už BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą – 120 MGL dydžio bauda, kurios atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, yra reikšmingai mažesnės negu maksimalus už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatytos baudos dydis. Įvertinus tai, kad apėmimo būdu subendrintos ir vienu trečdaliu sumažintos galutinės 3012,80 eurų baudos dydis išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui, tai yra 125,53 eurų per mėnesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji nelaikytina akivaizdžiai per didelė ir neatitinkanti nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio.Atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju paskirta bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsižvelgdamas į nustatytas apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jų reikšmę, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė nuteistajam baudą, kurios dydis nustatytas reikšmingai mažesnis nei numatytas BK 47 straipsnyje. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį.Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą ir dėl iš jo priteisto mokesčių administratoriaus civiliniame ieškinyje prašomo žalos dydžio.Civilinis ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 12924,87 eurų valstybės biudžetui padarytos žalos nesumokėjus PVM mokesčių priteisimo iš L. A. ir G. K.. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.Įvertinęs byloje esančias aplinkybes, taip pat tai, kad G. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pripažindamas savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, visiškai pripažino ir pareikštą civilinį ieškinį, pasižadėjo jį atlyginti, civilinis ieškovas apelianto nusikalstamais veiksmais dėl nesumokėtų valstybės biudžetui mokesčių patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų veiksmų, G. K. nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo nurodoma valstybės biudžetui padaryta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu tenkintas pagrįstai. Tačiau, įvertinant pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės žalos dydį, taip pat Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio motyvus, matyti, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų veiksmų į valstybės biudžetą liko nesumokėta bendra 12924,87 eurų mokesčių suma. Šią sumą sudaro 218,08 eurų mokesčių nesumokėjimas už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. liepos 25 d., kai įmonės direktoriumi dirbo L. A., ir 12706,79 eurų mokesčių nesumokėjimas už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. vasario 25 d., kai įmonės vadovu buvo G. K.. Pastaroji žala susidarė, kadangi G. K. nepateikė buhalterinę įmonės apskaitą tvarkiusios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei pirminių apskaitos dokumentų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko į PVM deklaraciją už 2012 m. lapkričio mėn. buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamuosius sandorius ir ši deklaracija buvo pateikta mokesčių administratoriui. Be to G. K. į 2012 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie nulinio PVM tarifo taikymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriams su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kad L. A. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys dėl 218,08 eurų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, priteisimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo būti paliekamas nenagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš G. K. visą civilinio ieškovo prašomą valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą, šių aplinkybių neįvertino, todėl nustatė neteisingą iš apelianto priteistinos žalos dydį.Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, išsamiai ir objektyviai įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, paskirdamas G. K. bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Tačiau, spręsdamas mokesčių administratoriaus pareikšto civilinio ieškinio klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko neteisingai nustatė iš G. K. priteistinos žalos dydį, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš G. K. priteisiant civiliniame ieškinyje nustatytą tik jo veiksmais valstybės biudžetui padarytos žalos – 12706,79 eurų – atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 12924,87 Eur (dvylikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimt keturių eurų 87 ct) žalos valstybės biudžetui atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. K. civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 12706,79 Eur (dvylika tūkstančių septynis šimtus šešis eurus 79 ct) žalos valstybės biudžetui atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.